Dviračiu per Alytų III

Alytuje yra daugiau kaip 22 km dviračių takų. Per visą miestą besidriekiantis dviratininkų ir pėsčiųjų pamėgtas Sveikatos takas nutiestas ant XIX a. supilto geležinkelio pylimo, kurio aukštis vietomis siekia daugiau kaip 20 metrų. Dviračių takas Alytaus panemune driekiasi vaizdingais Nemuno krantais ir Alytaus šilelio takais. Dviračių ir pėsčiųjų takai įrengti Kurorto, Jaunimo parkuose, gyvenamuosiuose rajonuose. Miesto takų tinklas plečiamas, netrukus bus priduotas naudojimui pėsčiųjų ir dviračių takas Žaliojoje gatvėje, pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nemuną, jungiantis piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi.

Važiuojant takais galima ne tik mėgautis gamtos prieglobsčiu, grožėtis srauniu Nemunu, tačiau ir pamatyti čia išlikusius praeities objektus. Alytaus turizmo informacijos centras kviečia keliauti siūlomais maršrutais.

Maršrutas patyrusiems. Atstumas ~20 km

Miesto sodas–Kurorto parkas–Panemunės dviračių takas–Pliažo g.–A. Juozapavičiaus g.–Panemuninkėlių g.–Klevų g.–Uosių g.–Lakūnų g.–Medžiotojų g.–A. Juozapavičiaus g.–Merkinės g.–Piliakalnio g.–Muiželėnų miškas–Kaniūkų tiltas–Ulonų g.–Daugų g.–Mažasis Dailidės ežeras–Kurorto parkas–Miesto sodas.

Maršrutas prasideda rožynais garsėjančiame Miesto sode (baigtas formuoti 1931 m.), kuriame iki šių dienų išlikęs tarpukario fontanas su baseinėliu. Jame kadaise plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Statant fontaną buvo sumanyta, kad jis bus tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – lyg saulės spinduliukai. Sode auga 55 rūšys medžių ir krūmų. Ne vieną priverčia nusišypsoti šiame parke dūkstančios voveraitės. Greta parko stovi 1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs A. Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – šaulių namai, vadinti kurhauzu (S. Dariaus ir S. Girėno g. 10).

Priešais Miesto sodą puikuojasi Žalioji gimnazija (S. Dariaus ir S. Girėno g. 27). Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio pastato (pastatytas iš buvusių carinių kareivinių) duris. Šiandien čia įsikūrusi Dailiųjų amatų mokykla, veikia mokinių darbų parduotuvėlė. Čia pat ir svarbiausias Alytaus paminklas – Laisvės angelas, pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę, pastatytas 1929 m. (aut. A. Aleksandravičius). Pasakojama, kad pozuoti skulptūrai autorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. Skulptorius J. Meškelevičius 1991 m. Laisvės angelo skulptūrą atkūrė.

Pro Laisvės angelo aikštę sukate į Kurorto parko skverelį. Jame stovi memorialas „Nurimęs varpas“ (aut.: skulpt. S. Žirgulis ir arch. L. Adomkus), skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Skverelyje auga 1989 m. pasodintas Atgimimo ąžuoliukas, priešais stovi 1991 m. sausio 13 d. aukas įamžinantis kryžius (aut. P. Pranskevičius). Iš jo dviračių taku važiuojate link Mažojo Dailidės ežero (Nemuno senvagės) ir kylate ant XIX a. pylimo, šiandieninio dviračių ir pėsčiųjų tako, ir važiuojate į Dainų slėnį. Čia kelionė link A. Juozapavičiaus tilto tęsiasi daugiau kaip prieš šimtą metų vedusiu miestiečių pamėgtu Lakštingalų taku. Pakeliui galima pamatyti senutę, laiko ardomą raudonų plytų geležinkelio vandens sistemos siurblinę.

Pliažo g. iš dviračių tako reikia sukti link A. Juozapavičiaus g. ir pervažiuoti tiltą, kurio pradžioje stovi paminklas, pagerbiantis ir įamžinantis karininko A. Juozapavičiaus žūtį. Pervažiavę tiltą sukate į Panemuninkėlių g. Jos pradžioje stovi pats seniausias miesto pastatas – 1818 m. pastatyta Šv. Liudviko bažnyčia, turinti klasicizmo stiliaus bruožų. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. žymaus varpų meistro Jono Delamarso nulietas varpas. Klevų g. pasukate į Uosių g., tada – į Lakūnų g., kurioje yra paminklinis akmuo „Normandija–Nemunas“ (pastatytas 1981 m.), pagerbiantis eskadrilės „Normandija–Nemunas“ lakūnus, kurie iš dabartinio sportinio aerodromo per Antrąjį pasaulinį karą kilo į karines užduotis. 2004 m. buvo surengta didelė aviacijos šventė-minėjimas pulko „Normandija–Nemunas“ kovų Alytaus padangėje 60-mečiui. Renginio metu šalia administracinio prastato atidengta stela šiam įvykiui atminti.

Pervažiuojate kelią ir kelionę tęsiate Medžiotojų g. Čia jaukiame pušyne yra senosios žydų kapinės, kuriose XX a. I p. buvo laidojami patys žymiausi Alytaus žydų bendruomenės nariai. Greta – stačiatikių kapinės su nedidele laidojimo koplytėle. Privažiavę A. Juozapavičiaus g. sukate link Merkinės g., iš jos – į Piliakalnio g. Ja privažiuojate didingą miesto puošmeną – Alytaus piliakalnį, apipintą daugybe legendų ir apglėbtą Alytupio upelio (manoma, nuo šio upelio vardo ir kilo miesto pavadinimas). Kadaise ant piliakalnio stovėjo medinė pilis, kurią sudegino kryžiuočiai. Šiandien jo papėdėje yra medžio skulptūrų parkas „Piliakalnio protėviai“.

Pasigrožėję važiuojate tolyn. Pakeliui yra poilsio zona – įrengtos pavėsinės, laužavietės, žaidimų aikštelės. Nemune pasimatys Klebono akmuo. Pasakojama, kad jis upėje atsirado labai seniai, po maro, kai prasidėjo didelis badmetis. Vietinis klebonas, negalėdamas žiūrėti, kaip miršta jo parapijiečiai, surinko iš likusių gyvų gyventojų pinigus ir išplaukė Nemuno aukštupiu pirkti grūdų. Grįžtant pradėjo jį velnias gundyti, kad neužsuktų į Alytų, o plauktų į Kauną. Ten brangiai parduotų grūdus ir be rūpesčių gyventų, o Alytaus gyventojai tegu miršta badu. Vos klebonas susigundė, pakilo didelis viesulas, trenkė žaibas į laivą ir šis akmeniu pavirto.

Važiuodami gamtos apsuptyje pasieksite Kaniūkų tiltą. Jo taurai išlikę originalūs, kokie buvo pastatyti 1892 m. Pervažiavę tiltą ir saugiai perėję kelią, dviračių ir pėsčiųjų taku važiuojate link Ulonų gatvės. Tuomet Daugų g. dviračių taku pasiekiate Mažąjį Dailidės ežerėlį ir Kurorto parku sugrįžtate į miesto centrą.

Daugiau maršrutų galite rasti Alytaus turizmo informacijos centro svetainėje   http://www.alytus-tourism.lt/lt/ekskursijos-ir-marsrutai/marsrutai/dviraciu.

Pastabas, savo siūlomus maršrutus galite siųsti el. paštu info@alytus-tourism.lt