I. Simonaitytės premija – Marijai ir Martynui Purvinams
Praėjusį penktadienį Agluonėnuose dvidešimtoji rašytojos I. Simonaitytės premija įteikta KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojams, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrinėtojams humanitarinių mokslų daktarui Martynui ir jo žmonai Marijai Purvinams už dėmesį I. Simonaitytės gimtinės istorijai, už Mažosios Lietuvos krašto etnografijos ženklų fiksavimą ir tyrimus bei jų publikavimą mokslo leidiniuose.
Renginyje „Tau – Didžioji Ieva – 119″ premijos laureatus pasveikino mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos nariai Regina Kernagienė, Rasa Petrauskienė, Albinas Klizas, Seimo nariai Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Donatas Jankauskas, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė, Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė, Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė, gausus būrys kultūros darbuotojų, ankstesnieji premijos laureatai ir kiti, kurie tradiciškai kasmet susirenka švęsti I. Simonaitytės gimtadienio ir tuo pačiu pagerbti kurio nors krašto šviesuolio ar nusipelniusio Klaipėdos kraštui savo kūrybą ir tyrimais.
Marija ir Martynas Purvinai su dviračiais apkeliavo bene visą šalį tyrinėdami senuosius Lietuvos kaimus ir liaudies architektūrą, urbanistiką, kraštovaizdį, fiksuodami, piešdami ir fotografuodami etnografines sodybas ir statinius, senas kapines ir įdomesnius antkapius jose. Už etninės architektūros, Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus ir populiarinimą jiems skirta prestižinė 1992 metais įsteigta Jono Basanavičiaus premija. M. Purvinas ir M. Purvinienė savo darbais daug prisidėjo, kad Mažosios Lietuvos kultūros paveldo rekonstravimas būtų paremtas faktais, o gaivinama ir tęsiama tradicija būtų autentiška.
 |
2010 metais išleista tyrėjų parengta monografija „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai. I knyga“. 2011 metais pasirodė M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“, parengta Mažosios Lietuvos enciklopedija. Mokslininkai daug prisidėjo ir prie simbolinio Mažosios Lietuvos panteono kūrimo – 1990 metais M. Purvinienė sumanė pastatyti simbolinį paminklą iškiliausiems Mažosios Lietuvos žmonėms ir kartu su vyru bei kitais bendraminčiais kūrė Bitėnų-Rambyno kapinaičių panteoną.
2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“.
Dėkodami už įvertinimą abu mokslininkai sakė, kad tiki, kad jų darbai bus naudingi jaunajai kartai, kad galbūt turės naudos ir tolimesniems turtingos Mažosios Lietuvos kultūros tyrimams.
Šiam renginiui buvo paskelbtas vaizdo įrašo konkursas „Tai – Mažoji Lietuva“.
Nominacijos skirtos:
- Daivai Kačinskienei, Dariui Mizgeriui ir Erikui Gailiui (idėjos sumanytojai: informacinių technologijų mokytoja D. Kačinskienė ir D. Mizgeris, įgarsino Agluonėnų pagrindinės mokyklos 9 kl. mokinys E. Gailius) − už geriausią edukacinį vaizdo įrašą;
- Dovilų etnokultūros centras (vaizdo įrašai: Kisinių kaimo kapinių šventė, „Šėpos“ lėlių teatro inscenizacija „Lapės ir gandro čėsnis“ pagal Kristijono Donelaičio pasakėčią ) už etnografiškumą ir kinematografinę-literatūrinę interpretaciją;
- Klaipėdos valstybinės kolegijos turizmo administravimo III kurso studentės Dženeta Liudžiūtė ir Ugnė Martinkaitė už kinematografinius ieškojimus.
Diplomas įteiktas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro fotografijos būreliui (vadovas Aidanas Valaitis) už geriausią vaizdo įrašą konkurse „Tai – Mažoji Lietuva“.
Renginį papuošė vokalinio kvarteto iš Klaipėdos „Cappella‘A“ dainos, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro balerinos Aleksandros šokis ir vedėjų Ernestos ir Domininko skaitomos ištraukos iš I. Simonaitytės romano „Aukštųjų Šimonių likimas“ ir kitų kūrinių.
Anksčiau Ievos Simonaitytės premija apdovanoti: Vytautas Rimavičius (Gargždų kultūros namų direktorius), Vytautas Majoras (tautodailininkas), Paulina Žemgulytė (rašytoja), Eva Labutytė (grafikė), Linas Julijonas Jankus (dailininkas), Jadvyga Surplienė (žurnalistė), Albinas Klizas (pedagogas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys), Silva Pocytė (istorikė), folkloro ansamblis „Agluona“, Edita Barauskienė (pedagogė, rašytoja), Rimantas Balsys (mokslininkas), Lukas Bareikis (saksofonininkas, tarptautinių konkursų laureatas), Rimantė Šalčiuvienė (tautodailininkė), Jonas Čepas (Agluonėnų etnografinės sodybos ir klojimo teatro vienas iš kūrėjų), Erika Juknevičienė (tautodailininkė), Manfrydas Sprogys (lietuvininkas, krašto paveldo ir liuteroniškosios tradicijos puoselėtojas), dailininkė Ona Račkauskienė, rašytojas ir poetas Antanas Saja, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė.
