Vilniaus senamiesčio baimės: išnyksiantys skverai ir pastatai vietoj jų

Kai kurie vilniečių pamėgti Vilniaus senamiesčio skverai ateityje gali išnykti. Jų vietoje gali išdygti pastatai. Tai įvardijama kažkada buvusių statinių atkūrimu. Bet aktyviai pokyčiais besidomintys gyventojai kelia klausimą, ar tikrai Lazdynų Pelėdos skvere kas nors ryšis atstatyti buvusią Šv. Juozapo bažnyčią. Kur kas realiau, kad čia išdygtų gyvenamieji namai.

Kultūros paveldo departamentas rengia specialiojo Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos planavimo dokumento aptarimus, o juose skamba visuomenei kilę aštrūs klausimai, verda vis karštesnės diskusijos. Aktyvios bendruomenės jam turi ne vieną pastabą.

Nauji pastatai Senamiestyje

Gyventojus neramina, kad dokumente paliekama itin daug vietos interpretacijoms. O tai esą leis priimti tokius sprendimus, kurie nebūtinai bus palankūs visuomenei.

Vienas iš tokių dalykų – galimybė vadovaujantis šiuo dokumentu užstatyti viešąsias erdves Senamiestyje. Tarkim, Lazdynų Pelėdos skverą tarp Arklių, Karmelitų ir Visų Šventųjų gatvių. Arba Rūdninkų skverą. Taip pat ir K.Sirvydo skverą Pilies gatvėje.

Visos šios erdvės mėgstamos vilniečių, miesto svečių, turistų. Kaip sako Senamiestyje gyvenanti Rasa Rudzytė, skverai reikalingi, jie puikiai dera su senais pastatais, čia žaidžia vaikai, skverai tampa vilniečių ir turistų susitikimo vieta.

„Labai gaila, kad šias vietas norima atimti iš vilniečių, remiantis tuo, kad kažkada šiose erdvėse stovėjo pastatai. Kyla grėsmė, kad prisidengus senųjų teritorijų atstatymu skveruose gali iškilti šiuolaikiniai daugiaaukščiai ofisai arba požeminiai garažai“, – kalbėjo gyventoja.

Žinoma, daugiaaukščių ar požeminių garažų statybų čia greičiausia nebus, kadangi kalba eina apie senojo užstatymo atkūrimą. Tačiau ir tai kelia tam tikrų klausimų, kuriuos aiškiausiai nusako Rėdos Brandišauskienės, Užupio bendruomenės pirmininkės, žodžiai: „Lazdynų Pelėdos skvere tikrai niekas neatstatinės buvusios nugriautos šv. Juozapo bažnyčios. Aš čia jau matau daugiabučius.“

Užkliuvo ir UNESCO atstovams

Apie tai, kad Vilniaus senamiesčio erdvių užstatymo atkūrimas būtų traktuojamas kaip nauja statyba, savo rašte Kultūros ministerijai teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė.

Paveldosaugininkė, Tarptautinės paminklų ir istorinių vietovių tarybos (ICOMOS) narė Jūratė Markevičienė dėl autentiškumo pasaulio paveldu paskelbtame Vilniaus senamiestyje vykstančią nedarnią plėtrą yra pavadinusi dar skambiau – ne natūraliu organizmo vystymųsi, kuomet ląstelės atsikuria, bet vėžine mutacija, grasinančia sunaikinti Vilniaus senamiesčio išskirtinę visuotinę vertę.

Lietuva neturėtų pamiršti, kad sostinės Senamiestis yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, todėl dviprasmybių keliantys, iki galo neparengti dokumentai gali kelti grėsmę.

„Ypač jei jie pažeidžia UNESCO konvencijos nuostatus. Pasaulio kultūros paveldo komitetas jau yra kritikavęs Lietuvą dėl jos elgesio su Vilniaus senamiesčiu.

25-asis UNESCO Pasaulio kultūros paveldo komiteto susirinkimas Paryžiuje (2011-6-19/29) mums nurodė trūkumus, pvz., bendro administracinio plano nebuvimą, faktą, jog buvo nekreipiama dėmesio į rekomendacijas dėl senų pastatų priežiūros ir palaikymo, keliant pavojų universaliai Vilniaus, kaip kultūros paveldo objekto, vertei. Tuo pačiu komitetas pagrasino Vilnių įtraukti į sąrašą tų objektų, kuriems iškilo pavojus“, – pastebi Vilniaus Senamiesčio bendruomenės atstovė Rasa Baškienė.

Priekaištų specialiajam Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos planavimo dokumentui turi ir R.Brandišauskienė: „Dokumentas nebaigtas rengti, jis labai nekokybiškas tiek teisiniu, tiek paveldosauginiu požiūriu. Dokumento rengimo pradžioje reikėjo atlikti esamos būklės analizę, bet tai tiesiog dokumentų kratinys, į kurį sukelti dokumentai iš kitų dokumentų, o jos išvados – vos keli beverčiai punktai. Vadinasi, tvarkymo plano koncepcija ir konkretūs sprendiniai rengti net neidentifikavus aktualiausių Vilniaus senamiesčio problemų.“

Mato daug trūkumų

Pasak R.Brandišauskienės, rengiant tvarkymo planą esama senamiesčio būklė neanalizuota, sprendinių konkretizavimas atliktas labai skubotai, nekokybiškai: sistema neaiški, daug brėžinių ir dokumentų, kurie prieštarauja vienas kitam, neaiški jų hierarchija. Į šį dokumentą nėra perkelta reikšminga dalis dabar galiojančio paveldosauginio reguliavimo normų, taigi sudaromos gerokai didesnės galimybės senamiesčio ir jo apsaugos zonos kaitai.

„Sklypai brėžiniuose sunumeruoti atsitiktine tvarka, nenurodant jų adresų. Net reglamentus nustatančiose lentelėse sklypų numeracija pateikta ne iš eilės: gerokai sugaišau, kol radau sklypą Nr. 1085, pateiktą tarp sklypų Nr. 717 ir 741.

Visa tai labai apsunkina galimybes analizuoti dokumentą ir apsunkintų jo vykdymą, jei jis būtų patvirtintas, – kalbėjo Užupio bendruomenės pirmininkė. – Pastatų aukštis, aukštų skaičius numatytas iš esmės automatiškai, neatsižvelgiant į sklypo ir jo aplinkos specifiką. Iki šiol galiojęs Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas reguliavo kiekvieną sklypą, kiekvieną pastatą, korpusą, nustatydamas, kokia konkreti kaita leidžiama. Dabar to nebelieka. Aiški tokia tendencija – kas iki šiol buvo maksimumas, dabar tampa minimumu.“

Tvarkymo plane dominuoja neįpareigojančios normos ir taisyklės, tokios, kaip „prioritetinė tvarkybos sritis“, „galimi užstatymo būdai“, „rekomenduojama“. Jame daug alternatyvių nuostatų, kur neaišku, kas daro galutinius sprendimus. O kai neaišku – apsispręsti gali pats nekilnojamojo turto vystytojas, kurio privačiam verslui paveldo apsauga retai būna prioritetas.

Pristatymas pratęstas iki vasario

„Greituoju būdu stumdami labai prastai parengtą dokumentą, kuriuo ateityje bus vadovaujamasi planuojant statybas, kone visoje Vilniaus senamiesčio teritorijoje numatome kaitą. Ir tai vadiname UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio išsaugojimu“, – kalbėjo R.Baškienė.

Tikimasi, kad pabaigus rengti šį dokumentą vyks naujas jo pristatymas visuomenei. Kaip ironizuoja bendruomenių atstovai, šio didžiulės apimties dokumento viešinimui žadama skirti net… 10 darbo dienų.

Rengti visavertį viešą svarstymą Kultūros ministerija kategoriškai atsisako. Jų tvirtinimu, pristatymų metu Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas pabrėždavo, kad tai „ne svarstymas, tik pristatymas – jokių diskusijų!“.

Pasak V.Karčiausko, kol kas dokumento pristatymas visuomenei dar nebaigtas – Kultūros ministerija pratęsė šį laiką iki vasario 1 dienos.

Bendruomenių atstovai grasina Kultūros paveldo departamentui, kaip pristatymų rengėjui, teismu, jei nebus atsižvelgta į jų pareikštas pastabas, jei dokumentas nebus iš esmės peržiūrėtas ir pataisytas.