Gripas iš Panevėžio dar nesitraukia
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) duomenimis, 6-ąją 2016 metų savaitę (vasario 8-14 d.) sergamumas gripu ir ŪVKTI Panevėžio apskrityje šiek tiek sumažėjo ir siekė 114,74 atv./10 tūkst. gyv., kai 5-ąją šių metų savaitę šis rodiklis buvo 130,77 atv./10 tūkst. gyv.
Praėjusią savaitę didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI išliko Panevėžio mieste, kur sergamumo rodiklis siekė 177,44 atv./10 tūkst. gyv., gripas sudarė daugiau 25 proc., vaikų sergamumas – 45 proc. Mažiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI praėjusią savaitę buvo registruotas Pasvalio rajone (46,46 atv./10 tūkst. gyv.).
Biržų r. per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI išaugo nuo 112,87 iki 130,02 atv./10 tūkst. gyv. Gripas sudarė beveik 17 proc., vaikų sergamumas siekė 57 proc.
Primename, kad gripo epidemiją galima skelbti, kai sergamumas gripu ir ŪVKTI siekia ne mažiau kaip 100 atv. 10 tūkst. gyv. per savaitę, o gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Kupiškio, Panevėžio ir Rokiškio rajonuose sergamumas gripu ir ŪVKTI siekė atitinkamai 53,11; 61,40 ir 70,05 atv./10 tūkst. gyv.
Centro duomenimis, 6-ąją 2016 metų savaitę Panevėžio apskrityje dėl gripo hospitalizuoti 44 asmenys, iš jų 16 vaikų, kai 5-ąją dėl gripo hospitalizuota 40 asmenų, iš jų 37 vaikai iki 17 metų.
Centro specialistai primena, kad gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Dažniausiai gripo viruso poveikis apsiriboja viršutiniais kvėpavimo takais ir būna nekomplikuotas, tačiau pažeidus organizmo gynybinį barjerą bei naikindamas ląsteles, sukelia tiesiogines komplikacijas. Sunkesnės gripo formos pasireiškia, kai virusas nuslenka giliau į kvėpavimo takus ir išplinta iki alveolinio lygio. Gripo virusas gali sukelti tokius susirgimus kaip pneumonitą, kurio komplikacija gali būti ir bakterinės kilmės. Retais atvejais gripas patenka į kraujotaką ir gali sukelti virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas), širdies raumens uždegimą (miokarditą), virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
