12 lapkričio, 2021

A. Ramaška – apie kultūros srityje dominuojančias moteris ir šokiravusį bičiulės pasakojimą

Algirdas Ramaška / Go Forward nuotr.

Festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška pastebi, kad kultūros sektoriuje daugiausiai dirba moterys, o vyrus į šią sritį pritraukti itin sunku. Šiemet prie „Barbershop Lietuva“ projekto, skatinančio vyrus įsitraukti į lyčių lygybės diskusiją prisijungęs A. Ramaška interviu pasakoja apie tai, kodėl taip sunku pritraukti vyrus į kultūros sektorių bei koks bičiulės pasakojimas jį šokiravo.

– Algirdai, kokius minusus įžvelgiate tame, kad kultūros sritis ir festivalis, kuriam vadovaujate, yra toks „moteriškas“?               

– Taip, kultūros sektoriuje dominuoja moterys ir aš pats visą gyvenimą dirbau moteriškame kolektyve. Bandėme analizuoti savo organizacijos pavyzdį ir paaiškėjo, kad 75 proc. „Kino pavasario“ žiūrovų yra moterys. Tai atsispindi visoje kultūroje – pagrindinė jos vartotoja yra moteris. Kas atrenka filmus į „Kino pavasario“ filmus? – Moterys, nes komanda, kuri važiuoja atrinkti filmų yra moteriška su keliomis išimtimis. Vėliau filmus pristato irgi moterys, nes marketingo kolektyvas taip pat moteriškas. Komunikacijos komandą irgi sudaro moterys. Tai kaip mes galime tikėtis, kad galiausiai filmų ateis žiūrėti vyrai? Žinoma, neskaičiuojant tų, kuriuos atsiveda moterys. Manau, kad čia yra labai daug vietos pamąstymui. Labai įdomu ir tai, kad kai į savo komandą ieškome aukščiausio lygio vadovų bei specialistų – negauname CV iš vyrų. Vyrams neapsimoka dirbti kultūroje, nes mes negalime mokėti tiek, kiek gali komercinės organizacijos. Tuo tarpu moterys labai nori ateiti dirbti ir gauname daugybę jų CV. Jos tai mato kaip prasmingą darbą. Tampa aišku, kad moterys labiau vadovaujasi vertybėmis, o vyrai – pinigais. Taigi, reikia kažką keisti mūsų visuomenėje. Aš net neabejoju, kad jei ištirtume visą kultūros sektorių, būtų akivaizdu, kad jame dominuoja moterys, žinoma, išskyrus aukščiausio vadovo pozicijas – jose bus vyrai.

– Taip pat ir kalbant apie kino bei teatro režisierius – čia irgi dominuoja vyrai.

– Taip, ir mes labai palaikome mintį, kad tai turėtų keistis. Jungiamės prie įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, kai net į programą filmai atrenkami, kad būtų po lygiai moterų ir vyrų kūrėjų. Apie tai vyksta tikrai labai įdomios kovos ir diskusijos. Pavyzdžiui, Venecijos kino festivalis iš to atvirai tyčiojosi bei juokėsi, ir sakė, kad to būti negali, nes tai yra menas ir menas neskirstomas į lytis, reikia rinktis pagal kokybę. Bet didžioji dalis festivalių visada palaiko tokio tipo iniciatyvas.

– Regis, jūs norite, kad auditoriją papildytų vyrai, bet kita vertus norite įtraukti ir daugiau moteriškų temų. Kaip tai suderinsite?

– Manau, kad didesnis vyrų įsitraukimas į kultūrą padėtų pasiekti daugelį tikslų. Tegu nesupyksta ant manęs krepšinio ir futbolo fanai, tačiau sporto varžybos neugdo tam tikrų intelektinių ir vertybinių gebėjimų tiek, kiek gali išugdyti kultūra. Ir jie tai suprasdami, mokydamiesi iš kūrėjų, filmų, istorijų, būtų daug empatiškesni, kultūrinis intelektas būtų aukštenis.

– Esate minėjęs, kad jums kaip verslininkui labai surezonavo McKinsey tyrimas apie įvairovę organizacijose?

– Tas tyrimas buvo atliktas pasauliniu mastu ir tiesiai šviesiai į akis rėžė faktą, kad įmonės, kuriose aukščiausio lygio vadovai yra vienos lyties ir priiminėja sprendimus, yra 20 proc. mažiau pelningos nei tos, kuriose sprendimus priima lygiavertiškai ir vyrai, ir moterys. Versle tai yra kosminiai skaičiai. Ir kuo daugiau tos įvairovės atsiranda sprendimų priėmime, tuo tas pelningumo procentas atitinkamai gali išaugti iki 36 proc. Dėl to mes tikslingai bandome įvairovę atkurti savo organizacijoje, tai įmonės sveikatai bei finansinei gerovei išeitų tik į naudą.

– O ar pats asmeniškai esate susidūręs su lyčių diskriminacijos tema?

– Gyvenu tokioje aplinkoje, kurioje lyg ir to nėra arba aš to nejaučiu, arba nesuvokiu. Bet prieš kelias dienas susitikau bičiulę, kuri yra nuostabi profesionalė ir kultūros lauko lyderė, o ji man pasiguodė, kad iki šiol kiekvieną dieną susiduria su įvairiomis diskriminacijos apraiškomis, ją vis dar laiko kažkokia „mergaite“.  Man nuoširdžiai buvo šokas, kad kas nors jai taip galėtų pasakyti. Tai liūdna.


17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja, Archyvarų asociacijos valdybos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė / asmeninio archyvo nuotr.
30 gruodžio, 2021

Baigiasi Lietuvos Seimo šiemet paskelbti Archyvų metai. „XXI amžiuje“ spausdinome kelis interviu su archyvų darbuotojais. Šiandien mūsų pašnekovė –  Lietuvos […]

30 gruodžio, 2021

Kaunas tęsia ilgametę tradiciją ir aštuntus metus iš eilės apdovanoja nusipelniusius miesto mokslininkus. Šiemet padėkos už indėlį į mokslo populiarinimą […]

Edvard Blaževič nuotr.
29 gruodžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį pasirašė […]

Drožyba ir tapyba – tarpusavyje sugyvenantys meno dalykai/ Broniaus Vertelkos nuotr.
26 gruodžio, 2021

Į dirbinius iš medžio – Nukryžiuotąjį, angelą ir sužmogintą velnią – pirmiausia atkreipė dėmesį į sodybą Milvydų kaime užsukęs šių […]

Šiaulių rajono 2021 metų tautodailinke tapo keramikė Zita Čekanauskienė
21 gruodžio, 2021

Gruodžio 20 dieną Kuršėnų dvaro rūmuose vyko šventė, kurioje buvo apdovanoti 2021 m. Šiaulių rajono tautodailininkas ir kraštotyrininkas.  Kraštotyrininko premija […]

20 gruodžio, 2021

Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje surengtas Žemaičių muziejaus „Alka“ partnerių Biržų krašto muziejaus „Sėla“ naujausio leidinio – albumo […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
19 gruodžio, 2021

Gruodžio 18-osios popietę Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose įvyko premjera – choreografinė istorija „Tylos garsai“. Istorijoje buvo pasakojama apie […]

Vitalij Červiakov nuotr.
18 gruodžio, 2021

Nauja traukos erdvė Vilniuje gimė tarp Rasų, Markučių ir Užupio. Vitebsko ir Drujos gatvių sankirtoje architektai ir menininkai įkūrė skulptūrinių […]