12 lapkričio, 2021

A. Ramaška – apie kultūros srityje dominuojančias moteris ir šokiravusį bičiulės pasakojimą

Algirdas Ramaška / Go Forward nuotr.

Festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška pastebi, kad kultūros sektoriuje daugiausiai dirba moterys, o vyrus į šią sritį pritraukti itin sunku. Šiemet prie „Barbershop Lietuva“ projekto, skatinančio vyrus įsitraukti į lyčių lygybės diskusiją prisijungęs A. Ramaška interviu pasakoja apie tai, kodėl taip sunku pritraukti vyrus į kultūros sektorių bei koks bičiulės pasakojimas jį šokiravo.

– Algirdai, kokius minusus įžvelgiate tame, kad kultūros sritis ir festivalis, kuriam vadovaujate, yra toks „moteriškas“?               

– Taip, kultūros sektoriuje dominuoja moterys ir aš pats visą gyvenimą dirbau moteriškame kolektyve. Bandėme analizuoti savo organizacijos pavyzdį ir paaiškėjo, kad 75 proc. „Kino pavasario“ žiūrovų yra moterys. Tai atsispindi visoje kultūroje – pagrindinė jos vartotoja yra moteris. Kas atrenka filmus į „Kino pavasario“ filmus? – Moterys, nes komanda, kuri važiuoja atrinkti filmų yra moteriška su keliomis išimtimis. Vėliau filmus pristato irgi moterys, nes marketingo kolektyvas taip pat moteriškas. Komunikacijos komandą irgi sudaro moterys. Tai kaip mes galime tikėtis, kad galiausiai filmų ateis žiūrėti vyrai? Žinoma, neskaičiuojant tų, kuriuos atsiveda moterys. Manau, kad čia yra labai daug vietos pamąstymui. Labai įdomu ir tai, kad kai į savo komandą ieškome aukščiausio lygio vadovų bei specialistų – negauname CV iš vyrų. Vyrams neapsimoka dirbti kultūroje, nes mes negalime mokėti tiek, kiek gali komercinės organizacijos. Tuo tarpu moterys labai nori ateiti dirbti ir gauname daugybę jų CV. Jos tai mato kaip prasmingą darbą. Tampa aišku, kad moterys labiau vadovaujasi vertybėmis, o vyrai – pinigais. Taigi, reikia kažką keisti mūsų visuomenėje. Aš net neabejoju, kad jei ištirtume visą kultūros sektorių, būtų akivaizdu, kad jame dominuoja moterys, žinoma, išskyrus aukščiausio vadovo pozicijas – jose bus vyrai.

– Taip pat ir kalbant apie kino bei teatro režisierius – čia irgi dominuoja vyrai.

– Taip, ir mes labai palaikome mintį, kad tai turėtų keistis. Jungiamės prie įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, kai net į programą filmai atrenkami, kad būtų po lygiai moterų ir vyrų kūrėjų. Apie tai vyksta tikrai labai įdomios kovos ir diskusijos. Pavyzdžiui, Venecijos kino festivalis iš to atvirai tyčiojosi bei juokėsi, ir sakė, kad to būti negali, nes tai yra menas ir menas neskirstomas į lytis, reikia rinktis pagal kokybę. Bet didžioji dalis festivalių visada palaiko tokio tipo iniciatyvas.

– Regis, jūs norite, kad auditoriją papildytų vyrai, bet kita vertus norite įtraukti ir daugiau moteriškų temų. Kaip tai suderinsite?

– Manau, kad didesnis vyrų įsitraukimas į kultūrą padėtų pasiekti daugelį tikslų. Tegu nesupyksta ant manęs krepšinio ir futbolo fanai, tačiau sporto varžybos neugdo tam tikrų intelektinių ir vertybinių gebėjimų tiek, kiek gali išugdyti kultūra. Ir jie tai suprasdami, mokydamiesi iš kūrėjų, filmų, istorijų, būtų daug empatiškesni, kultūrinis intelektas būtų aukštenis.

– Esate minėjęs, kad jums kaip verslininkui labai surezonavo McKinsey tyrimas apie įvairovę organizacijose?

– Tas tyrimas buvo atliktas pasauliniu mastu ir tiesiai šviesiai į akis rėžė faktą, kad įmonės, kuriose aukščiausio lygio vadovai yra vienos lyties ir priiminėja sprendimus, yra 20 proc. mažiau pelningos nei tos, kuriose sprendimus priima lygiavertiškai ir vyrai, ir moterys. Versle tai yra kosminiai skaičiai. Ir kuo daugiau tos įvairovės atsiranda sprendimų priėmime, tuo tas pelningumo procentas atitinkamai gali išaugti iki 36 proc. Dėl to mes tikslingai bandome įvairovę atkurti savo organizacijoje, tai įmonės sveikatai bei finansinei gerovei išeitų tik į naudą.

– O ar pats asmeniškai esate susidūręs su lyčių diskriminacijos tema?

– Gyvenu tokioje aplinkoje, kurioje lyg ir to nėra arba aš to nejaučiu, arba nesuvokiu. Bet prieš kelias dienas susitikau bičiulę, kuri yra nuostabi profesionalė ir kultūros lauko lyderė, o ji man pasiguodė, kad iki šiol kiekvieną dieną susiduria su įvairiomis diskriminacijos apraiškomis, ją vis dar laiko kažkokia „mergaite“.  Man nuoširdžiai buvo šokas, kad kas nors jai taip galėtų pasakyti. Tai liūdna.


Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 10 d. K. Korsako g. 47 daugiabutis pirmasis Šiauliuose pasipuošė lentele „Kultūrai atviras kiemas“. Lentelę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį, rugpjūčio 6-ąją, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius (Radviliškio r.) vėl atgijo gausiomis veiklomis: gryčiose ir kiemuose […]

8 rugpjūčio, 2022

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet […]

8 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 6 d. mobilioji biblioteka viešėjo Dubičių kaime, kur buvo pristatytas Varėnos viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Mobilūs pašnekesiai“, o gausiai […]

8 rugpjūčio, 2022

Vilniaus dailės akademijos Telšių galerija atvėrė duris lankytojams. Startavus rugpjūčiui, skulptorius, VDA Telšių fakulteto dėstytojas, laikinai einantis galerijos vedėjo pareigas […]

4 rugpjūčio, 2022

Liepos 30 d. Sujetuose įvyko tradicinė kraštiečių šventė Oninės. Šią dieną nutiko daug tradicinių dalykų. Visų pirma oras. Tradiciškai šią […]

4 rugpjūčio, 2022

Visus besimėgaujančius lietuviška vasara Panevėžio muzikinis teatras kviečia vienam vakarui nusikelti į karščiu alsuojančią Afriką. Kamerinės muzikos programoje itin retai […]

4 rugpjūčio, 2022

Remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, asociacija LATGA sudarė populiariausių bibliotekose […]

Parodoje „kovotoJOS“ eksponuojama gailestingosios sesers uniforma, R. Šeškaičio nuotr.
3 rugpjūčio, 2022

Šiemet Lietuvą nustebino ne tik matematikos egzamino rezultatai, bet ir istorijos egzamino turinys – kur nenagrinėta nė viena istorinė asmenybė […]

Arūno Švelnos nuotr.
2 rugpjūčio, 2022

Įpusėjus vasarai Miežiškių kultūros centras bei ūkininkai Audronė ir Albinas Kisieliai ir vėl pakvietė į šventę „Visur duona su pluta“. […]

2 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 2-ąją minima Romų genocido atminties diena. Šiai svarbiai datai paminėti jau šį trečiadienį, rugpjūčio 3 d., MO muziejuje Lietuvos […]

31 liepos, 2022

2022 m. liepos 27 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko knygos „Tautos kuriama Lietuva“ pristatymas. Neseniai  Lietuvai pagražinti draugija […]

Menininkė J. Vaitkutė Istorijų namuose pristato pistoletą iš plaukų. Silvestro Samsono nuotr.
29 liepos, 2022

Istorijų namų lankytojus nuo šiol pasitiks neįprastas vaizdas – instagramiškiausia muziejaus vieta tapę laiptai priglaus naujausią Jolitos Vaitkutės instaliaciją „Švelnus […]

Nacionalinio šienpjovių čempionato rekordininkas Kozmas Auškalnis
27 liepos, 2022

Rugpjūčio 6 d. Rupkalvių kaime vyksiančiame Nacionaliniame šienpjovių čempionate bus siekiama dviejų Lietuvos rekordų – masiškiausios šienapjūtės ir greičiausiai šienpjovių […]

26 liepos, 2022

Liepos 22 d. vakarą net ir gamta leido Bernatoniams švęsti 20-ies metų gimtadienį. Panevėžio rajono Bernatonių bendruomenė šventė veiklos dvidešimtmetį. […]

Augustės Labenskytės nuotr.
26 liepos, 2022

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) klojime teatras „Arbatvakariai“ vaidino spektaklį „Aitvarų lauktuvės“. Spektaklio idėjos autorė […]

Aušrinė Pudževytė
26 liepos, 2022

Nuostabiomis freskomis pasaulį tapanti menininkė Aušrinė Pudževytė savo pėdsaką paliko ir Druskininkuose – čia veikiančiame Neįgaliųjų dienos centre tapytoja sukūrė […]

Katažynos Polubinskos nuotr.
25 liepos, 2022

Devynias dienas sostinėje skambėjęs ir vilniečius džiuginęs tarptautinis vaikų chorų festivalis „Europa Cantat Junior“ baigėsi įspūdingu koncertu Šv. Kotrynos bažnyčioje. […]

„Malonny 8“ / Dainiaus Čėplos nuotr.
24 liepos, 2022

Tarptautinis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ šiemet jau devintą kartą sugrįžta į Marijampolę. Besibaigiant […]