AAD: iš UAB „Kretingos vandenys“ išleistos nevalytos nuotekos reikšmingo poveikio vandens telkiniams nepadarė

Lapkričio pradžioje Kretingoje per dėl gausaus lietaus kilusią ekstremalią situaciją iš UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos, siekiant apsaugoti įrenginius nuo pažeidimų, į Tenžės upę išleistos nevalytos nuotekos. Nuotekų ir iš Tenžės upės paimtų mėginių rezultatai parodė, kad nuotekų išleidimas neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams nepadarė, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.

Lapkričio 8 dieną Kretingoje paskelbtos savivaldybės lygio ekstremalios situacijos metu buvo priimtas sprendimas iš UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos per avarinį išleistuvą išleisti dalį nevalytų nuotekų. Iš viso į aplinką jų pateko 6405,6 m3.

Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš avarinio išleistuvo paėmė nuotekų mėginius. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad teršalų koncentracijos viršijo nuotekų išleidimui į aplinką nustatytus parametrus. Pavyzdžiui, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras normatyvus viršijo 2,8 karto, o skendinčių medžiagų – 11,23 karto.

Vis dėlto lyginant su kitais nevalytų nuotekų išleidimo atvejais, situacija nėra pavojinga. Išleistos nevalytos nuotekos buvo smarkiai praskiestos dideliu kiekiu kritulių vandens, todėl teršalų koncentracijos, nors ir viršijo normatyvus, nėra labai didelės. Dėl nuo lietaus pakilusio Tenžės upės vandens, šios nuotekos gamtinėje aplinkoje buvo dar kartą atskiestos, todėl į aplinką pateko dar mažesnės teršalų koncentracijos.

UAB „Kretingos vandenys“, turinčiai taršos leidimą, išleidus teršalus per avarinį išleistuvą ir apie tai informavus departamentą, reikės susimokėti didesnį mokestį už išleistus teršalų kiekius su nevalytomis nuotekomis.

Lapkričio 9 dieną Aplinkos apsaugos agentūros specialistai operatyviai paėmė vandens mėginius iš Tenžės upėje aukščiau bei žemiau Kretingos miesto nuotekų valyklos išleistuvo ir Akmenos-Danės upės žiotyse vandens užterštumui nustatyti. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad tirtų parametrų (biocheminio deguonies suvartojimo, azoto ir jo junginių, fosforo ir jo junginių, skendinčių medžiagų) koncentracijos neviršijo ribinių verčių, nustatytų karpiniams vandens telkiniams.

Iš UAB „Kretingos vandenys“ nuotekų valyklos į aplinką išleistos buitinės nuotekos buvo labai praskiestos lietaus vandeniu, todėl neigiamo reikšmingo poveikio vandens telkiniams, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nebuvo padaryta.

Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį, kad nors šiuo atveju reikšmingų neigiamų padarinių aplinkai pavyko išvengti, tačiau tokie taršos incidentai negali būti toleruojami. Ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybė bet kurioje Lietuvos vietovėje nuolat auga, todėl visos savivaldybės ir nuotekų tvarkymo įmonės turi įvertinti nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę ir imtis priemonių jų atsparumui klimato pokyčiams didinti.

Potvynis Kretingoje prasidėjo lapkričio 7 d. po pietų, kai Kretingoje iškrito kone viso lapkričio mėnesio kritulių kiekis. Dėl smarkių liūčių savivaldybė surengė ekstremalių situacij