27 balandžio, 2020
Vytautas Bagdonas | XXI amžius

Algimantas Baronas – bardas, literatas, tautodailininkas, krašto patriotas

Svėdasų kraštas išugdė daugybę rašytojų, menininkų, mokslininkų ir kitokių žymių žmonių, kuriais didžiuojamasi ne tik jų gimtinėje, bet ir visoje šalyje. Yra čia ir nemažai „vietinės reikšmės“ įžymybių, kurias teisėtai galima būtų apibūdinti svėdasiškio lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vartotu žodžiu „deimančiukai“. Vienas iš jų yra Moliakalnio kaime gyvenantis dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas, literatas, tautodailininkas ir šiaip „visų galų meistras“ Algimantas Baronas.

Kad Algimantas labai nagingas, galima įsitikinti, pasivaikščiojus po jo sodybos kiemą. Vaikinas įsikūręs senoje pamiškės sodyboje, kuri priklausė jo seneliams ir tėvams. Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai sutvarkyti, suremontuoti, tiesiog „išblizginti“. Didžiuliame kieme – taip pat švara ir tvarka. Algimantas ne tik rūpestingai prižiūri senolių sodybą ir gerbia jų atminimą, bet ir savo rankomis vis ką nors sukuria, patobulina, pagražina. Todėl šiuose namuose labai gražiai dera sena ir nauja, visur savo vietą randa Algimanto medžio drožiniai, meniniai akcentai. Senojoje Moliakalnio sodyboje atgimsta ir kai kurie istoriniai faktai, artimai susiję ir su A. Barono gyvenimu.

Čia, gražioje miško laukymėje, visai netoli dabartinio plento, jungiančio Anykščius su Rokiškiu, 1920 metais trobesius išsistatė Antanas Meškauskas. Jis buvo grįžęs iš Amerikos. Bostone darbavosi viešbučio tarnautoju ir užsidirbo nemažai pinigėlių. Naujuose namuose Antanas apsigyveno su žmona Karolina, vienas po kito jiems gimė sūnus Jonas ir dukra Valerija. Gražiai būtų gyvenusi ūkininkų Meškauskų šeima Moliakalnyje, jei ne prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, kuris sujaukė žmonių likimus. Dvidešimtmečiam Jonui būtų tekę eiti į sovietinę kariuomenę, o jis baisiai nenorėjo. Tad, pradėjo slapstytis, išėjo į mišką ir tapo partizanų būrio, kuriam vadovavo Vaižganto sesers Marijonos anūkas Albertas Nakutis-Viesulas, nariu. Broliui pradėjus partizanauti, sesuo Valerija tapo ryšininke. Jonas Meškauskas-Caras kartu su kitais partizanais žuvo nelygioje kovoje su stribais ir raudonarmiečiais 1949-ųjų rudenį, per Vėlines, lapkričio 2-ąją, Drobčiūnų miške. Jų išniekinti kūnai buvo pamesti Svėdasuose ant grindinio prie „stribynės“, paskui užkasti Bajorų kaime duobėse, kuriose gyventojai laikydavo bulves. Slapčia partizanų artimieji jų kūnus iškasė ir palaidojo Kunigiškių kaimo kapinėse. Atgimimo laikais kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, taip pat ir Jono Meškausko-Caro, kapai Kunigiškių kapinėse buvo sutvarkyti, paženklinti paminkliniais akmenimis. Jų atminimui iškilo kapinėse gražus paminklas su skambančiu varpu. (Praėjusių metų lapkričio 3-iąją šiose kapinėse ir Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje bei Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje buvo iškilmingai paminėtas J. Meškausko-Caro ir dar šešių jo bendražygių partizanų atminimas, prisimenant jų žūties 70-metį.)

Po brolio Jono žūties Valerija buvo areštuota ir nuteista aštuoneriems metams, o bausmę atliko Kazachstane prie Balchašo ežero. Tardymai, kankinimai, patyčios, vergiškas darbas, alkis ir kitokie dalykai nepridėjo sveikatos, bet ji viską iškentėjo, sulaukė laisvės ir sugrįžo gimtinėn. Įsidarbino Pauriškių plytinės statybose, į kolūkį nestojo. Ištekėjo už Vytauto Barono, kartu su juo apsigyveno tėviškės namuose. Susilaukė trijų vaikų: Violetos, Irenos ir Algimanto. Baronų šeimynine laimė tęsėsi neilgai. Vos penkiasdešimties sulaukęs, Vytautas Baronas mirė nuo sunkios galvos traumos. Motina viena išaugino, į savarankišką gyvenimą išleido vaikus. Ji buvo darbšti, rūpestinga, sąžininga, patriotiškai nusiteikusi, uoli katalikė. Tokius Valerija Baronienė išugdė ir savo vaikus.

Mirė Algimanto seneliai, iškeliavo ir motina. Algimanto seserys ištekėjo, apsigyveno kitur. Jis liko gyventi tėviškėje ir niekur iš čia neketina išsikraustyti.

Nuo mažų dienų auklėtas patriotizmo dvasia Algimantas vis mąstė apie Lietuvos nepriklausomybę, laukė tos dienos. O kai 1991-ųjų sausį patriotiškai nusiteikę žmonės iš visos Lietuvos važiavo ginti Aukščiausiosios Tarybos ir kitų „karštų taškų“, važiavo ten ir A. Baronas. Tą atmintiną sausio 13-ąją, kuomet prie Televizijos bokšto buvo šaudomi, žudomi, tankais traiškomi laisvės gynėjai, Algimantas budėjo prie Parlamento…

Apžiūrinėjant jo rankomis sukurtus medžio darbus, nejučia kyla mintis, iš kur atsirado toks Algimanto pomėgis. Pasirodo, jis staliaus ir baldžiaus specialybės išmoko Vilniaus geležinkelininkų profesinėje technikos mokykloje, ją baigė su pagyrimu.

Pagal specialybę teko darbuotis Anykščiuose Romo Katino baldų firmoje „MODUS“, vėliau nusprendė gaminti baldus, atlikti įvairius medžio darbus pagal verslo liudijimą. A. Baronas sugeba pagaminti iš medžio net preciziškiausias detales, figūras, nors tai – labai sunkus, kruopštus darbas. Ar daug yra meistrų, kurie turėtų kantrybės „knebinėtis“, tekinti, montuoti, klijuoti ramunių žiedlapius, tulpes? O Algimantas net išgarsėjo kaip medinių tulpių ir ramunių kūrėjas. Tik imk į rankas šio nagingo meistro ištekintas, įvairiomis spalvomis nutapytas gėles ir dovanok garbingiausiam svečiui, brangiausiam žmogui. Juk medinės gėlės yra tarsi gyvos. Tokias Algimanto sumeistrautas gėles dabar gali pamatyti ir Kunigiškių kaime veikiančio Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus lankytojai, nes nemažą puokštę jų kūrėjas muziejui padovanojo.

A. Baronas garsėja ne tiktai kaip talentingas medžio meistras. Jį garsina ir gitara. Su šiuo muzikos instrumentu jisai nesiskiria nuo mokyklos suolo. Kai mokėsi Svėdasų vidurinėje mokykloje (dabar Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija), be galo mėgo stebėti, kaip groja gitara vyresniųjų klasių moksleiviai, susidomėjęs klausėsi jų atliekamų dainų. Pamena, nusipirko gitarą tą vasarą, kai baigė šešias klases. Septintoje klasėje pradėjo mokytis ja groti. Dainavo mokyklos chore, dalyvaudavo įvairiuose muzikiniuose konkursuose. Be dainos, muzikos garsų neapsiėjo ir mokydamasis Geležinkelininkų mokykloje, ir tarnaudamas sovietinėje armijoje. Su muzika, daina Algimantas taip susigyveno, kad grįžęs iš armijos net bandė stoti Vilniuje į aukštesniąją muzikos mokyklą. Tąsyk nepasisekė, o vėliau net ir nebebandė. Kitokie sumanymai, rūpesčiai ir darbai pakreipė jo gyvenimo kelią kita linkme. Tačiau ir be muzikinio išsilavinimo jis puikiai skambina gitara, atlieka savo kūrybos dainas. Ne vienas svarbesnis renginys Svėdasuose nepraeina be Algimanto pasirodymo. Per Žolinę, kai buvo minimas 510-asis Svėdasų gimtadienis, koncertavo geriausi miestelio kolektyvai ir pavieniai solistai. Plojimų susilaukė ir bardo A. Barono atliekamos dainos. Jau daugiau kaip dešimtmetį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius muziejuje organizuoja tradicinius Svėdasų krašto talentų sambūrius „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“. Visuomet mielai tokiuose sambūriuose Kunigiškiuose dalyvauja ir A. Baronas. Jo atliekamos savos kūrybos dainos ne kartą skambėjo ir respublikiniame renginyje „Vaižgantinės“ Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose. Be Algimanto pasirodymo neišsiverčia Anykščių literatų klubo „Marčiupys“, Svėdasų literatų klubo „Sietuva“ , labdaros ir paramos fondo „Baltasis balandis“ renginiai, knygų pristatymai, parodų atidarymai. Kartu su kitais kolegomis A. Baronas dalyvauja ir Anykščiuose vykstančiuose respublikiniuose bardų festivaliuose „Purpurinis vakaras“. Ir dar daug kur skamba Algimanto atliekamos dainos – be galo lyriškos, melodingos, už širdies griebiančios…

Toks yra kuklus Svėdasų krašto žmogus, talentingas kūrėjas, veiklusis A. Baronas iš Moliakalnio.

 


Ieva Gasianec
17 rugpjūčio, 2022

Ignalinos viešojoje bibliotekoje pasidžiaugta jaunos kūrėjos ignalinietės Ievos Gasianec pirmąja paroda. ,,Aš Ieva!”– taip trumpai sveikinasi ji su visais į […]

K. Stoškaus nuotr.
17 rugpjūčio, 2022

Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Senajame arsenale, nuo rugpjūčio 17 dienos visuomenei pristatomi 9 originalūs kalavijai. Didžioji jų dalis eksponuojami pirmą kartą, […]

Augustės Labenskytės nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriaus (Radviliškio r.) erdvėse teatras „Labas“ eilėmis, talentinga vaidyba, originalia spektaklio forma […]

Ray Bartkus, Dainiaus Čėplos nuotr.
16 rugpjūčio, 2022

Unikali ir išskirtinė dviejų lygių sankryža Marijampolėje pirmadienio vakarą tapo nepakartojamo reginio vieta.  Architektūrinę vertę turinčioje žiedinėje sankryžoje iškilmingai atidarytas […]

Konkurso siena. Rugilė Navickaitė ir Nikas Vosylius
13 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 15-21 dienomis į Marijampolę sugrįžta kasmetinis, tradicinis ir itin laukiamas meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: […]

Žydų antkapių paminklų plokštės; „primatuojamos“ bažnyčios statulos / KIC nuotr.
13 rugpjūčio, 2022

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų […]

J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė
12 rugpjūčio, 2022

2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilniuje, LR krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį […]

Zinos Černovienės nuotr.
11 rugpjūčio, 2022

Saulėtą penktadienio rytą bibliotekos kieme susirinko būrelis mergaičių ir berniukų, pasiruošusių naujoms pažintims ir patirtims. Susipažinę ir sužinoję dienos programą, […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 10 d. K. Korsako g. 47 daugiabutis pirmasis Šiauliuose pasipuošė lentele „Kultūrai atviras kiemas“. Lentelę Šiaulių apskrities Povilo Višinskio […]

Mažosios kultūros sostinės vėliava Tauragnų krašto bendruomenės pirmininkės Danguolės Trimonienės ir Tauragnų seniūno Alvydo Danausko rankose / Valdo Mintaučkio nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje išrinktos 2023 metų mažosios kultūros sostinės. Konkursui pateiktas paraiškas vertinusios komisijos sprendimu šis […]

10 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 9 dieną Tetrickaro (Sakartvelas) mieste pasirašyta Ignalinos ir Tetrickaro savivaldybių bendradarbiavimo sutartis. Sutartį pasirašė merai Justas Rasikas ir Georgijaus […]

Augustės Labenskytės nuotr.
10 rugpjūčio, 2022

Šeštadienį, rugpjūčio 6-ąją, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius (Radviliškio r.) vėl atgijo gausiomis veiklomis: gryčiose ir kiemuose […]

8 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 5 dieną Ignalinos krašto muziejuje sutiktas dailininkas Romas Balinskas ir jo tapybos darbų paroda ,,Ecce homo“. Dailininką pristatė rašytoja […]

8 rugpjūčio, 2022

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet […]

8 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 6 d. mobilioji biblioteka viešėjo Dubičių kaime, kur buvo pristatytas Varėnos viešosios bibliotekos vykdomas projektas „Mobilūs pašnekesiai“, o gausiai […]

8 rugpjūčio, 2022

Vilniaus dailės akademijos Telšių galerija atvėrė duris lankytojams. Startavus rugpjūčiui, skulptorius, VDA Telšių fakulteto dėstytojas, laikinai einantis galerijos vedėjo pareigas […]

7 rugpjūčio, 2022

Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Gyventojų […]

5 rugpjūčio, 2022

Paskelbus apie kultūrine bomba vadinamus restauratorių atradimus šv. Juozapo Palūšės bažnytėlėje, susidomėjimas šia unikalia, Lietuvoje viena seniausių ir  vertingiausių medinės […]

5 rugpjūčio, 2022

2022 m. rugpūčio 4 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Varnikų kaimo masinėje […]

4 rugpjūčio, 2022

Liepos 30 d. Sujetuose įvyko tradicinė kraštiečių šventė Oninės. Šią dieną nutiko daug tradicinių dalykų. Visų pirma oras. Tradiciškai šią […]