Alternatyvi veikla kaime: svarbu užsukti verslą, o ne tik paimti paramos pinigus
Intensyvi žemės ūkio veikla turi perspektyvą, tačiau pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas ir alternatyvios veiklos galimybėms kaime, kurios yra tikrai didelės. Šiandien Žemės ūkio ministerijos iniciatyva A. Stulginskio universitete susirinkę socialiniai partneriai diskutavo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių, skirtų alternatyvios veiklos kaimo vietovėse, įgyvendinimo taisyklių kūrimo klausimais. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad būtini saugikliai, kurie skatintų žmones iš tikrųjų sukurti rimtą projektą ir užsukti verslą kaime, o ne tik siekti paimti paramos pinigus.
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių, skirtų alternatyvios veiklos kaimo vietovėse, įgyvendinimas rodo, kad daugiausia paraiškų pateikė pareiškėjai iš didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, priemiesčių. Iš viso buvo gauta 2 320 paraiškų, patvirtinta – 1 125, išmokėta 151 mln. eurų paramos, įgyvendinti 608 projektai pagal 224 skirtingas ekonominės veiklos rūšis. Populiariausios veiklos buvo kraštovaizdžio tvarkymas, nepavojingų atliekų tvarkymas, restoranų ir maitinimo verslas bei kt.
Vertinimo duomenys akivaizdžiai parodė, kad buvo sukurta daug, tačiau mažą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų. Nemažai projektų pateikti skubotai ir neapgalvotai, nurodyti nerealūs įgyvendinimo terminai, užfiksuota ir daug pažeidimų, ypač viešųjų pirkimų srityje.
„Ruošiamės naujajam finansiniam laikotarpiui, tad turime visi kartu nustatyti tokius prioritetinius tikslus ir tinkamumo gauti paramą sąlygas, kad priemonės būtų gyvybingos. Projektų atrankos kriterijai ir rodikliai turi būti tokie, kad verslas duotų naudą, įdarbintų kaimo gyventojus. Projektas neturi būti rašomas tik siekiant paimti paramą”, – situaciją apibūdino žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Universitete susirinkę socialiniai partneriai ne tik dalijosi pastebėjimais iš savo patirties, bet ir aktyviai teikė pasiūlymus, kaip būtų galima gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir didinti gyventojų užimtumą, sukurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas, pritraukti jaunų žmonių. Posėdyje daug dėmesio skirta remiamų veiklų sąrašo ir paramos gavėjų rato išplėtimui.
Vieningai sutarta, kad remiama veikla būtinai turi būti vykdoma kaimo vietovėje, kuriai ir turi tekti projekto įgyvendinimo nauda. Buvo siūloma neteikti paramos didžiųjų miestų priemiestinėms gyvenamosios teritorijoms. Naujuoju finansiniu laikotarpiu bus sustiprintas projektų vertinimas. Pagrindinis rodiklis – darbo vietų kūrimas ar išlaikymas, su tuo siūloma sieti ir paramos dydį projektui. Paramą galės gauti ūkininkas, kaimo gyventojas ar labai maža įmonė, svarbiausia – projekto idėja turi įtikinti. Daug diskusijų kilo dėl projekto finansavimo šaltinio – svarstyta, ar tęsti buvusią praktiką ir leisti skolintis tik iš finansinių ir kredito institucijų.
Ne vienas susitikimo dalyvis pastebėjo, kad jeigu norima permainų, apribojimų reikia kuo mažiau. Kuo daugiau kaime skirtingų veiklų, tuo geriau. Ir Europos Komisija pabrėžia, kad atrankos kriterijų turi būti kuo mažiau, bet geriausiai atspindinčių projekto kokybę.
