Amatais ir kulinariniu paveldu turtinga ŽEMAITIU GĪVASTIS
Be savo kalbos, be dainų, muzikos, be amatų, ir be savo patruovu nebūtų žemaitis gyvas, įdomus ir kūrybingas, tad Žemaičių kaimo muziejuje trečiąjį gegužės šeštadienį surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis“. Renginyje į skirtingas veiklas įsitraukė lankytojai ne tik iš Telšių, Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos bei užsienio: su programa sulaukta delegacijos iš Taivano, savo kultūrą pristatė ukrainiečių grupė. Apsilankė beveik 2800 etnine kultūra susidomėjusių žmonių.
Renginys – Žirgo metams
Šventė šiemet suorganizuota antrąjį kartą. Renginys buvo įtrauktas į 2023 m. Telšių rajono prioritetinių kultūros ir meno renginių planą. Į edukacinių veiklų, amatų pristatymo ir kulinarinio paveldo demonstravimo būtinybę visuomenei palankiai atsižvelgė ir Lietuvos kultūros taryba, tad parengtam projektui tuo pačiu pavadinimu kaip renginys, daliai veiklų skyrė finansavimą.
„Žemaitiu gīvastis“ šiemet įprasmino Žirgo metus. Muziejus daugiau kaip 20 metų priklauso Žemaitukų arklių augintojų asociacijai ir yra vienas iš dviejų valstybinių muziejų, kur auginami šios veislės arkliai. Lankytojus Žemaičių kaimo muziejuje visuomet džiugiai pasitinka trys žemaitukės: Audra, Astra ir Agra.
Projektas „Žemaitiu gīvastis“ pradėtas įgyvendinti dar ankstyvą pavasarį. Pirmosios veiklos skirtos kvalifikacijai kelti ir įgūdžiams stiprinti. Bendradarbiaujant su VšĮ „Raitija“ ir jos prezidentu Liudu Augaičiu, balandžio-gegužės mėnesiais surengti mokymai Žemaičių kaimo muziejaus darbuotojams. Užsiėmimai skirti mokytis prižiūrėti Žemaitukų veislės arklius ir edukacinei programai muziejaus lankytojams kurti.
Svečių iš Taivano priėmimas
Ambiciją turintis kasmet vis augti renginys šiemet išskirtinis ne tik savo veiklomis, turtinga programa, bet ir užsienio svečių dėmesiu. Oficialiu vizitu į Telšius atvyko kviestinė delegacija iš Taivano, kuri savo koncertinę programą ir edukacijas pristatė šventėje „Žemaitiu gīvastis“ Žemaičių kaimo muziejuje.
Telšių ješivoje renginio rytą surengtas oficialus Taivano grupės priėmimas, kuriame dalyvavo muziejaus direktorė Eva Stonkevičienė, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus ir muziejininkai. Svečiams pristatytos Žemaičių muziejaus „Alka“ veiklos, supažindinta su Žemaitijos regionu ir Telšių rajono savivaldybe.
Renginyje Žemaičių kaimo muziejuje operos trupė „Romshing hakka“ ir grupė „Miao-Li Chen Family Pei-Kuan Pa-Yin“ atliko meninį pasirodymą, pristatantį etninės bendruomenės Hakka kultūrą.
Mojavos giesmės
Žemaičių kaimo muziejuje jau bene trečią dešimtmetį yra puoselėjama tradicija gegužės mėnesį suburti bendruomenę Gegužinėms pamaldoms. Žemaitijoje jos dar vadinamos Mojava.
Tai – labai jungianti, vienijanti bendruomenę tradicija, ypatingai populiari kaimuose, miesteliuose, kur artimi ir gerai vienas kitą pažįstantys žmonės, dažnai vakarais, po dienos darbų, rinkdavosi prieš tuo metų laiku žydinčiais augalais išpuoštą Mergelės Marijos atvaizdą ir melsdavosi. Ši tradicija, atėjusi iš katalikiškos Europos, tapo tokia tvirta Žemaitijoje, kad ją galima laikyti viena iš mūsų krašto gyvasties dalių – liaudiškas pamaldumas čia turi gilias ir senas tradicijas.
Muziejininkai džiaugiasi, kad visuomet Mojavos giesmių giedojimo Žemaičių kaimo muziejuje iniciatyvą palaikė ir palaiko dvasiškieji ganytojai. Šiemet įžangos žodyje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius atskleidė Mergelės Marijos motiniškumo reikšmę šiandieniniam žmogui ir pakvietė kartu giedoti Švč. Mergelės Marijos litaniją.
Po maldos visiems maldininkams padėkojo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė E. Stonkevičienė, o vyskupas visus palaimino.
Amatų ir kulinarinio paveldo įvairovė
„Žemaitiu gīvastis“ šiemet nestokojo veiklų gausos. Muziejininkai, edukatoriai, kulinarinio paveldo puoselėtojai, aludarystės tradicijų saugotojai, pirtininkai, amatininkai, bitininkai, folkloristai pakvietė visus į kiemelius pažinčiai su etnine kultūra, pasimėgauti skonių įvairove nuo Žemaitijos iki Taivano.
Atvykstančius svečius į šventę nuotaikingai ir su dainomis pasitiko Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Diana Bomblauskienė), renginį vedė Žemaičių muziejaus „Alka“ ekskursijų vadovė-edukatorė Rima Servienė, koncertavo žemaitiškas dainas atliekanti Austieja su grupe, Taivano atstovai ir skrabalininkas Regimantas Šilinskas, Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras žiūrovams pristatė pagal Jono Kiriliausko spektaklį dramą „Ivinskio obelys“ (rež. Martynas Januška).
„Trečiąjį gegužės sekmadienį organizuodami šią šventę mes norime, kad gyvas muziejus taptų lankytojų traukos centru, kuriame puikiai laiką leistų jaunimas, šeimos su vaikais, senjorai ir visi, saugojantys bei puoselėjantys žemaitiškas vertybes“, – sakė E. Stonkevičienė.
Susirinkusius į renginį pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Algirdas Žebrauskas.
Šventėje muziejininkai pristatė Žemaičių kaimo muziejaus edukacijas: „Mažas piemenėlis turi botagėlį“, „Susidraugaukime su juostele“, „Gyvybės medis“. Kiemelyje „Žemaitiu kaštavuonės“ geriausią visoje Žemaitijoje pusmarškonę košę virė Sedos kultūros centro atstovai, kastinį suko kulinarinio paveldo puoselėtoja Sandra Repšienė (UAB „Kontėna“), čirvinius blynus kepė Žemaitijos nacionalinio parko Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centro edukatoriai, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkai lauže kepė „Piemenėlio kugelį“. Tradicinių amatų kiemeliuose kalvystės tradicijas pristatė kalvis Donatas Liekmanis, aludarystės tradicijas demonstravo Daividas Kurlis ir Simonas Gutautas su visa aludarių komanda, „Užpelkių medus“ pristatė bitininkystės tradicijas, vaišino medumi, keramikos dirbtuvėles įkūrė keramikai Alina ir Algimantas, drožybą iš medžio demonstravo tautodailininkas, kaukių drožėjas Saulius Tamulis, odininkystės tradicijas pristatė odininkas Martynas Švedas, žalvarį kalė ir lankytojus amato mokė Vitalijus Praspaliauskas, pirties tradicijas pristatė aktorė-pirtininkė Margarita Bladženauskaitė, arbatos magiją atskleidė ir žolelių užpilu vaišino ūkininkė Nijolė Makiejevienė.
Ir ne tik tradiciniai amatai bei kultūros paveldas šiemet papuošė šiųmetę šventę! Svečiuose Žemaičių kaimo muziejus sulaukė ukrainiečių integracijos centro „Malva“ su tradicinėmis vyšivankomis, herdanais bei gardžiaisiais ukrainietiškais barščiais. Unikalia edukacija išsiskyrė svečiai iš Taivano. Viena svarbiausių šiaurės-vakarų regiono taivaniečių Hakka kultūros tradicijų – arbatos rinkimo, ruošimo ir gėrimo ceremonija, kurioje susijungia unikalus muzikos ir teatro skambesys. Amatų ir kulinarinio paveldo šventėje pristatyta speciali arbatos degustacija, atskleidusi, jog arbatos gėrimas yra ne tik malonus procesas, bet ir savotiškas žaidimas įvairiais arbatžolių paruošimo būdais.
Pamatyti reiškia patirti
Projekto vadovė ir koordinatorė Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė atskleidė, kad idėja išsaugoti senuosius amatus ir kulinarinį paveldą muziejuje skleidėsi jau seniai. „Esame istorinės atminties išsaugojimo institucija, tad suprantame, kad ir nematerialusis paveldas turi būti išsaugotas. Jis turi būti puoselėjamas ir perduodamas augančiai kartai. Reikėjo pasiryžti viską sudėlioti į lentynėles, kad gimtų štai toks puikus tvarinys kaip ŽEMAITIU GĪVASTIS. Džiaugiuosi mūsų rajone atsiradusia amatų ir kulinarinio paveldo švente, tik matydami ir patirdami galėsime pratęsti ir išsaugoti savo etninę tapatybę“, – sakė D. Kazlauskienė ir pasidžiaugė, kad šiemet tikrąsias žemaitiškas gyvastis fiksavo daug fotografų, operatorių ir dalinosi džiugiomis akimirkomis su visais.
Organizatoriai dėkoja projekto veiklas finansavusioms Telšių rajono savivaldybei ir Lietuvos kultūros tarybai bei rėmėjams AB „Žemaitijos pienas“, kavinei „Pri Malūna“, maistui ant ratų „Grilio broliai“, „Maistas Telšiuose“, informaciniams rėmėjams LRT, laikraščiams „Telšių žinios“, „Kalvotoji Žemaitija“, el. žurnalui „Žemaičių žemė“, Žemaitijos turizmo informacijos centrui, partneriams Telšių kultūros centrui, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetui, Telšių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, edukatoriams, muziejininkams, amatų ir kulinarinio paveldo puoselėtojams, dirbusiems šventėje.
