Ant Pagramančio piliakalnio paminėti Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metai
Rugsėjo viduryje Pagramančio regioninio parko direkcija (Tauragės r.) surengė renginį „Piliakalnių šviesa“, skirtą Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metams paminėti. Tą vakarą Pagramančio piliakalnis spindėjo tautiškumo spalvomis, buvo prisimintos baltiškos rudens šventės, įžiebtas draugystės ir vienybės simbolis – laužas.
Šiemet įsimintiną reginį padėjo sukurti Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“ (vadovės Zitos Baniulaitytės ir Dianos Šeduikienės). Palangiškiai renginio svečiams pristatė neseniai parengtą kultūrinę programą „Mūsa pastraje“. Žiūrovai gėrėjosi žemaitiško tautinio kostiumo spalvomis, raštų įvairove, nešiojimo tradicijomis. Pasakojimus ir pamokymus lydėjo žemaitiškos dainos ir šokiai.
Dažniausiai žemaičių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų – marškiniai, kelnės, liemenė, milinė, diržas ar juosta, galvos apdangalas ir apavas. Drabužiai išsiskiria spalvų ryškumu. Būdingiausios spalvos: raudona, žalia, violetinė, ruda, balta. Prijuostės dažniausiai yra baltos lininės su įaustais raudonų ir mėlynų žičkų ruoželiais, dobiliukų, langelių ar katpėdėlių raštais. Žemaitės moterys galvas dengė net keletu baltų, dryžuotų ar languotų skepetaičių. Mergaitės plaukus juosė vainikais, o kaklus puošė natūralaus nešlifuoto gintaro karoliais. Žemaičių vyriški drabužiai – tamsesnių spalvų, dažniausiai pilkšvi arba samanų žalsvumo. Medinės klumpės buvo mėgstamiausias žemaičių apavas.
Po gražaus tautinio kostiumo pristatymo uždegtas laužas. Vardan gražaus bendradarbiavimo, šventės aukurą įžiebė Tauragės ir Šilalės rajonų savivaldybių merai Sigitas Mičiulis ir Jonas Gudauskas bei Seimo narė Aušrinė Norkienė.
Ugnis liepsnojo vardan vienybės saugant kultūros paveldą, tautos savitumą, pagerbiant protėvių istoriją. Visi renginio svečiai susikibę rankomis ėjo ratelius aplink įžiebtą ugnį, širdimi linkėdami meilės ir sėkmės sau, artimui.
Vėliau, prie liepsnojančio laužo, vakaras tęsėsi su Jurbarko kultūros centro folkloro grupe „Imsre“ (vadovė Birutė Bartkutė). Grupės moterys dainavo liaudiškas dainas, giedojo sutartines, porino apie Rudens lygiadienio reikšmę, paaukojo šiaudinį ožį, kaip simbolinę šventės dvasią, ragino vaišintis rugių iškeptais ragaišiais ir gira.
