6 spalio, 2017
Lina Misiulytė Pagramančio regioninio parko kultūrologė

Ant Pagramančio piliakalnio paminėti Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metai

Rugsėjo viduryje Pagramančio regioninio parko direkcija (Tauragės r.) surengė renginį „Piliakalnių šviesa“, skirtą Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metams paminėti. Tą vakarą Pagramančio piliakalnis spindėjo tautiškumo spalvomis, buvo prisimintos baltiškos rudens šventės, įžiebtas draugystės ir vienybės simbolis – laužas.

Šiemet įsimintiną reginį padėjo sukurti Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“ (vadovės Zitos Baniulaitytės ir Dianos Šeduikienės). Palangiškiai renginio svečiams pristatė neseniai parengtą kultūrinę programą „Mūsa pastraje“. Žiūrovai gėrėjosi žemaitiško tautinio kostiumo spalvomis, raštų įvairove, nešiojimo tradicijomis. Pasakojimus ir pamokymus lydėjo žemaitiškos dainos ir šokiai.

Dažniausiai žemaičių moterų tautinį drabužį sudaro: marškiniai, sijonas, prijuostė, liemenė, galvos apdangalas ir apavas, vyrų – marškiniai, kelnės, liemenė, milinė, diržas ar juosta, galvos apdangalas ir apavas. Drabužiai išsiskiria spalvų ryškumu. Būdingiausios spalvos: raudona, žalia, violetinė, ruda, balta. Prijuostės dažniausiai yra baltos lininės su įaustais raudonų ir mėlynų žičkų ruoželiais, dobiliukų, langelių ar katpėdėlių raštais. Žemaitės moterys galvas dengė net keletu baltų, dryžuotų ar languotų skepetaičių. Mergaitės plaukus juosė vainikais, o kaklus puošė natūralaus nešlifuoto gintaro karoliais. Žemaičių vyriški drabužiai – tamsesnių spalvų, dažniausiai pilkšvi arba samanų žalsvumo. Medinės klumpės buvo mėgstamiausias žemaičių apavas.

Po gražaus tautinio kostiumo pristatymo uždegtas laužas. Vardan gražaus bendradarbiavimo, šventės aukurą įžiebė Tauragės ir Šilalės rajonų savivaldybių merai Sigitas Mičiulis ir Jonas Gudauskas bei Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Ugnis liepsnojo vardan vienybės saugant kultūros paveldą, tautos savitumą, pagerbiant protėvių istoriją. Visi renginio svečiai susikibę rankomis ėjo ratelius aplink įžiebtą ugnį, širdimi linkėdami meilės ir sėkmės sau, artimui.

Vėliau, prie liepsnojančio laužo, vakaras tęsėsi su Jurbarko kultūros centro folkloro grupe „Imsre“ (vadovė Birutė Bartkutė). Grupės moterys dainavo liaudiškas dainas, giedojo sutartines, porino apie Rudens lygiadienio reikšmę, paaukojo šiaudinį ožį, kaip simbolinę šventės dvasią, ragino vaišintis  rugių iškeptais ragaišiais ir gira.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

15 kovo, 2024

Lietuvoje toliau plečiamas regioninių karjeros centrų tinklas. Dar vienas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras atidaromas Tauragėje. Šiame mieste veiklą taip […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]