22 spalio, 2021
Šiluvos piligrimų centras

Antano Vivulskio kūrybinės atminties išsaugojimas Šiluvos šventovėje

Šiluvos piligrimų centro muziejinė ekspozicija / Rūtos Giniūnaitės nuotr.

Šiluvos šventovė džiaugiasi dar vienu šiais metais įvykdytu kultūros vertybių restauravimo ir tyrimų projektu – ,,Antano Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčios projektai“. Kūrinių ant popieriaus restauravimas yra itin delikatus, nes tai labiausiai pažeidžiama medžiaga, todėl siekiant atnaujinti Šiluvos piligrimų centro muziejinę ekspoziciją, jos rinkinyje buvo suteikta pirmenybė būtent šiems trapiems kūriniams. Be abejo, šių kūrinių restauravimas yra ir pirmieji žingsniai ruošiantis Apsireiškimo koplyčios 100 metų jubiliejui, kuris įvyks 2024 m. liepos 2 d.

Šiluvos šventovė įgyvendina restauravimo projektus, kurie būtų susiję su svarbiausiais Šiluvos šventovės istoriniais įvykiais ir su žymiausių autorių kūrybos šedevrais Šiluvos šventovėje. Tuo pačiu, siekiama suaktualinti kultūros paveldo vertybes, kurios kuria bei atskleidžia vietos identitetą. Vienas pirmųjų įgyvendintų restauracijos projektų nūdienos metu – Šiluvos XVIII a. II p. ,,Nukryžiuotojo“ tyrimų ir restauravimo darbai. Šis kūrinys lydėjo Šiluvos šventovę po Apsireiškimo, paminėjo katalikų ir kalvinų susišaudymą prie Nukryžiuotojo atvaizdo, ir įkūnijo Dievo Motinos krikščionis kreipiantį žvilgsnį į Kristų (Daugiau apie projektą kviečiame išgirsti: https://www.youtube.com/watch?v=7yFz2KZ8SjI). Kitas projektas, susijęs su vieno talentingiausio XX a. pradžios architekto kūryba ne tik pažymėjo Apsireiškimo unikalumą, bet šį procesą pratęsė siekdamas iškelti Šiluvos šventovės svarbą pasauliniu mastu. Šiluvoje įvykęs vienas pirmųjų Dievo Motinos Apsireiškimų Europoje, turintis krikščionių vienybės bruožų, Lietuvoje ypatingai įvertintas po Dievo Motinos Apsireiškimo Lurde ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės XX a. pradžioje.

Jau 1903 m. Šiluvos klebonas Marcijonas Jurgaitis kreipiasi į Paryžiaus Nacionalinėje dailės akademijoje skulptūros besimokantį architektą Antaną Vivulskį (1877-1919), kuris 1904-1905 m. sukuria pirmo savo architektūros statinio projektą (planas, pjūvis, du fasadai, įvairios detalės). Šio, kaip ir kitų neįgyvendintų statinių projektai, yra saugomi Lietuvos valstybiniame istorijos archyve ir Kultūros paveldo centro archyve. Vis dėlto, simboliškai, keli Apsireiškimo koplyčios projektai, rasti Šiluvos parapijoje, depozito teisėmis saugomi Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje. Todėl šiais metais Lietuvos kultūros tarybos dėka Šiluvos piligrimų centras inicijavo trijų skirtingų pobūdžių apie 70 cm aukščio ir 60 cm pločio projektų: vienas iš jų Albino Degučio 1979 m. interjero fragmento projektas, kiti du Antano Vivulskio 1906 m. Šiluvos koplyčios brėžinys ir Šiluvos koplyčios projekto konstrukcijų ir interjero dekoravimo brėžinio šviesoraštinė kopija, restauravimo darbus.

Be architekto, sienų tapytojo ir vitražisto Albino Degučio kūrybos neįsivaizduotume nė Šiluvos Apsireiškimo koplyčios nė bazilikos. Būtent jis, iš nedaugelio tuo metu išdrįsusių ir turinčių sąlygas sovietmečio 7-8 dešimtmetyje atsiliepė į klebono mons. Vaclovo Grauslio kvietimą dekoruoti Apsireiškimo koplyčios galerijos ir bokšto interjero sienas bei vitražus ir restauruoti bei sukurti naujus vitražus Šiluvos bazilikoje. Tokių kūrinių projektai sovietmečiu buvo naikinami, slepiami arba kuriama be jų, todėl Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Janitos Petrauskienės atliktas darbas yra itin svarbus išsaugojant to laikmečio kūrybinį procesą. A. Degučio projekte matome Apsireiškimo koplyčios pirmosios tik įėjus galerijos kompozicijos rėmo fragmentą su angelais, atliktas al secco technika rėmo fragmentas gaubia iš kairės pusės kompoziciją ,,Skrynios suradimas“. Rėmuose pavaizduoti angelai tarsi neša Šiluvos šventovės istorijos fragmentus. Kaip teigia pats autorius – tai vienintelis projektas, kuris buvo atliktas pačioje Apsireiškimo koplyčios interjero tapybos darbų pradžioje, vėliau kūrė iš karto al secco technika ant sienos. Restauruojant projektą apatinis kampas nebuvo atkurtas, siekiant išlaikyti estetiką ir istoriškumą. Kiti projekto restauravimo darbai atlikti įprastai: išvalyti paviršiaus nešvarumai, atliktas restauracinis lakšto plovimas, nurūgštintas popierius, suklijuoti įplyšimai, ištiesinti lūžiai.

Prieš 115 metų 1905-1906 m. Antanas Vivulskis nubraižė Apsireiškimo koplyčios planą, kuris yra neįkainojamas šio autoriaus unikalumo ženklas. Tik turint šiuos vienintelio įgyvendinto statinio projektus galime palyginti projektą su įgyvendintu statiniu ir įvertinti šio autoriaus kūrybos genialumą. Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje jau buvo galima pamatyti vieną restauruotą 1906 m. Antano Vivulskio Apsireiškimo koplyčios projektą, kuriame atsispindėjo koplyčios pjūvis galerijos dalyje ir altorius. Būtent šio projekto dėka galime įsivaizduoti kokį interjerą įsivaizdavo koplyčios architektas su raudonomis kolonomis, spalvingomis ir ornamentuotomis sienomis su Gediminaičių stulpais bei grakščiu, kylančiu į viršų altoriumi ir besimeldžiančiais tikinčiais viduje. Taip pat matyti architektūrinės bazės konstrukciją ir medinius prieangius su angelais, kurie buvo pašalinti apie 1960 m. Būtent šio projekto šviesoraštinė kopija šiais metais buvo Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro eksperto meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Rytės Šimaitės ištirta ir restauruota. Restauratorė atliko mikrocheminius ir pH tyrimus, sausą valymą, cheminius dėmių valymus, plovimą, įplyšimų, lūžių suklijavimą bei pažeisto paviršiaus atkūrimą, dubliavimą, tiesinimą, apdailą, retušą.

Taip pat Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro I k.k. meno kūrinių ant popieriaus restauratorė Jurgita Blažytė-Denapienė restauravo Antano Vivulskio ,,Šiluvos Apsireiškimo koplyčios brėžinį“ atliktą mišria technika ant popieriaus ir kartono. Restauratorė atliko mikrocheminius ir popieriaus pluošto vandenilio (H+) jonų rodiklio pH tyrimus, sausą ir drėgną popieriaus paviršiaus nešvarumų valymą, įplyšimų, kartono lūžių, sluoksnių suklijavimas bei kūrinio netekčių atstatymą, žalsvų juostelių atkūrimą, tiesinimą, apdailą, retušą. Projekte galime matyti bokšto pjūvį, bokštų tapybos fragmentus, bokšto bazės ir frontonų konstrukcijas. Būtent šis bokšto ir galerijos koplyčios projektas padeda pilnai suprasti kokį interjerą įsivaizdavo A. Vivulskis bei koks jis buvo realizuotas tarpukariu ir sovietmečiu.

Visi šie trys restauruoti Apsireiškimo koplyčios architektūros ir sienų tapybos projektai piešti pieštuku ant popieriaus XX a. pradžioje ir pabaigoje padeda įsivaizduoti visą koplyčios kūrybinę genezę, kuri yra svarbi analizuojant koplyčios įgyvendinimą bei svarstant koplyčios ateities projektus, kurie galėtų pratęsti Antano Vivulskio idėjų įgyvendinimą. Neabejotina jog šie projektai sudaro Apsireiškimo koplyčios reprezentacijos Šiluvos šventovėje šerdį, kurią toliau formuojant būtų galima išplėsti iki atskiros ekspozicijos salės ar net muziejaus, skirtos vien Apsireiškimo koplyčiai ir Antano Vivulskio kūrybai. Šiuo metu muziejinė ekspozicija siekia reprezentuoti visą Šiluvos šventovę, jos pagrindą sudaro Šiluvos bazilikos eksponatai. Ateityje bus siekiama restauruoti knygnešio, dievdirbio šiluviškio Kazimiero Roseno 1925 metais išdrožtus penkiolika  dvisparnių angelų, kurie buvo sukurti pagal Antano Vivulskio projektą ir puošė neišlikusių Apsireiškimo koplyčios medinius prieangius, kuriuos sovietmečiu pakeitė mūriniai. Tolimesnis tikslas – kiek įmanoma atkurti ir rekonstruoti koplyčios medinius prieangius ir jų rekonstrukciją eksponuoti.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Tautodailininkė ir Krakių bibliotekininkė Lilija Usevičienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
3 gruodžio, 2021

48-uosius darbo bibliotekoje metus pradėjo krakietė Lilija Usevičienė. Ir nė karto nesuabejojo savo profesijos reikalingumu. Paprasta, nestokojanti veiklos, nemėgstanti girtis […]

Paežerių dvaro-muziejaus salėje gyvenimo ir muzikos labirintais klausytojus vedžiojo koncerto „Ant muzikos sparnų“ atlikėjai Šviesė Čepliauskaitė ir Mindaugas Jankauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.
3 gruodžio, 2021

Lapkričio 28 dieną sukako 110 metų, kai gimė kamerinio dainavimo pradininkė, dėl išskirtinio balso Lietuvos lakštingalos vardą pelniusi Beatričė Grincevičiūtė. […]

2 gruodžio, 2021

Vakar apie 11 val. kilus gaisrui gyvenamajame name Zarasų rajone, Matuliškių kaime, jame apdegusį garbaus amžiaus gyventoją iki greitosios pagalbos […]

Žvilgsnis į Guronių Šv. Juozapo koplyčią ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, koplytėles / Sauliaus Červoko nuotr.
2 gruodžio, 2021

Antrojo Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronių kaime (Kaišiadorių r.) įrengtas sakralinis Rožinio slėpinių parkas, tapęs kardinolo V. Sladkevičiaus atminimo […]

Keturiasdešimt Totorių kaime gimusi ir visą gyvenimą gyvenanti Fatima Šantrukova (Ščuckaja) prie netoli mečetės 1997 metais pastatyto paminklinio akmens, minint 600-ąsias totorių apsigyvenimo Lietuvoje metines. Mokytoja gimtajame kaime ji dirbo 31 metus
29 lapkričio, 2021

Vos už 16 kilometrų nuo Vilniaus yra kaimas neįprastu pavadinimu – Keturiasdešimt Totorių. Teigiama, kad tai – viena pirmųjų Lietuvos […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
29 lapkričio, 2021

Lapkričio 5–6, 13 ir 26 dienomis Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose vyko XII respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Žiūrovai […]

Liubavo dvaro arklidės remontas / KIC nuotr.
27 lapkričio, 2021

Liubavo dvaro sodybos muziejus (Vilniaus r.) netrukus pasipildys dar vienu restauruotu pastatu – Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiama tvarkyti […]

J. Zikaro namo sodelis Kaune
18 lapkričio, 2021

Šiais metais minimos 140-osios Juozo Zikaro (1881 11 18–1944 11 10) – vieno pirmųjų profesionalių ir garsiausių XX a. pirmos […]

15 lapkričio, 2021

Liūdynės kultūros centro Dembavos padalinyje (Veteranų g. 1A, Dembava) eksponuojamas unikalus šviečiantis trimatis popierinių raižinių labirintas gamtos motyvais.  Ši interaktyvi […]

Algirdas Ramaška / Go Forward nuotr.
12 lapkričio, 2021

Festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška pastebi, kad kultūros sektoriuje daugiausiai dirba moterys, o vyrus į šią sritį pritraukti itin […]

Paveikslas požeminėje erdvėje / Marijonos Varneckienės nuotr.
8 lapkričio, 2021

Apie Panevėžyje esančią galeriją „Vandens veidas“ dar ne visi šio miesto gyventojai yra girdėję. Viena, ji atsidarė visai neseniai, antra, […]

8 lapkričio, 2021

Nuo pritraukto pirmojo investuotojo 2005 metais Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) savo veiklos istorijoje turėjo ne vieną reikšmingą pasiekimą – […]

7 lapkričio, 2021

Lapkričio 6 d. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose tęsėsi XII respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Įsibėgėjant festivaliui, šeštadienį, šiauliečių […]

5 lapkričio, 2021

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidėjusiuose jubiliejiniuose Baltijos Asamblėjos renginiuose pagal ilgametę tradiciją skirti BA apdovanojimai. BA Prezidentas, Seimo delegacijos […]

Kadras iš filmo „Šuolis“
5 lapkričio, 2021

Lapkričio 3 d. Berlyne prasidėjo jau vienuoliktus metus gyvuojantis lietuvių kino festivalis „Litauisches Kino goes Berlin“, Vokietijos sostinėje kasmet pristatantis platų […]

Senieji Kvesų karjerai
4 lapkričio, 2021

Kauno rajono savivaldybės ir Batniavos bendruomenės pastangos sustabdyti žvyro kasėjų užmojus kasti žvyrą vaizdingame Nemuno slėnyje nenuėjo veltui. Lapkričio 3 […]

30 spalio, 2021

Kiekvienais metais Varėnoje vyksta Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Renginys skirtas žymios lietuvių režisierės, teatro ir meno pedagogės D. Tamulevičiūtės […]

29 spalio, 2021

Lietuvos mažojoje kultūros sostinėje – Panevėžio rajone Tiltagaliuose, kultūros centre, vyko sambūris „Mažosios su didele meile“. Jame dalyvavo 2021 ir […]

29 spalio, 2021

2020-2021 metais Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras įgyvendino tarptautinį projektą „Motiejus Kazimieras Sarbievijaus – Sarmatų Horacijus“, skirtą M. K. […]

Tiltagalių koplyčia, kurią statyti leido vyskupas Motiejus Valančius, dabar / Broniaus Vertelkos nuotr.
29 spalio, 2021

Sėkmingi šie metai Tiltagaliams – vienai gražiausių vietovių Panevėžio rajone. Jie tapo mažąja apskrities kultūros sostine, pelnė Panevėžio rajono bendruomenių […]