22 spalio, 2021
Šiluvos piligrimų centras

Antano Vivulskio kūrybinės atminties išsaugojimas Šiluvos šventovėje

Šiluvos piligrimų centro muziejinė ekspozicija / Rūtos Giniūnaitės nuotr.

Šiluvos šventovė džiaugiasi dar vienu šiais metais įvykdytu kultūros vertybių restauravimo ir tyrimų projektu – ,,Antano Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčios projektai“. Kūrinių ant popieriaus restauravimas yra itin delikatus, nes tai labiausiai pažeidžiama medžiaga, todėl siekiant atnaujinti Šiluvos piligrimų centro muziejinę ekspoziciją, jos rinkinyje buvo suteikta pirmenybė būtent šiems trapiems kūriniams. Be abejo, šių kūrinių restauravimas yra ir pirmieji žingsniai ruošiantis Apsireiškimo koplyčios 100 metų jubiliejui, kuris įvyks 2024 m. liepos 2 d.

Šiluvos šventovė įgyvendina restauravimo projektus, kurie būtų susiję su svarbiausiais Šiluvos šventovės istoriniais įvykiais ir su žymiausių autorių kūrybos šedevrais Šiluvos šventovėje. Tuo pačiu, siekiama suaktualinti kultūros paveldo vertybes, kurios kuria bei atskleidžia vietos identitetą. Vienas pirmųjų įgyvendintų restauracijos projektų nūdienos metu – Šiluvos XVIII a. II p. ,,Nukryžiuotojo“ tyrimų ir restauravimo darbai. Šis kūrinys lydėjo Šiluvos šventovę po Apsireiškimo, paminėjo katalikų ir kalvinų susišaudymą prie Nukryžiuotojo atvaizdo, ir įkūnijo Dievo Motinos krikščionis kreipiantį žvilgsnį į Kristų (Daugiau apie projektą kviečiame išgirsti: https://www.youtube.com/watch?v=7yFz2KZ8SjI). Kitas projektas, susijęs su vieno talentingiausio XX a. pradžios architekto kūryba ne tik pažymėjo Apsireiškimo unikalumą, bet šį procesą pratęsė siekdamas iškelti Šiluvos šventovės svarbą pasauliniu mastu. Šiluvoje įvykęs vienas pirmųjų Dievo Motinos Apsireiškimų Europoje, turintis krikščionių vienybės bruožų, Lietuvoje ypatingai įvertintas po Dievo Motinos Apsireiškimo Lurde ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės XX a. pradžioje.

Jau 1903 m. Šiluvos klebonas Marcijonas Jurgaitis kreipiasi į Paryžiaus Nacionalinėje dailės akademijoje skulptūros besimokantį architektą Antaną Vivulskį (1877-1919), kuris 1904-1905 m. sukuria pirmo savo architektūros statinio projektą (planas, pjūvis, du fasadai, įvairios detalės). Šio, kaip ir kitų neįgyvendintų statinių projektai, yra saugomi Lietuvos valstybiniame istorijos archyve ir Kultūros paveldo centro archyve. Vis dėlto, simboliškai, keli Apsireiškimo koplyčios projektai, rasti Šiluvos parapijoje, depozito teisėmis saugomi Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje. Todėl šiais metais Lietuvos kultūros tarybos dėka Šiluvos piligrimų centras inicijavo trijų skirtingų pobūdžių apie 70 cm aukščio ir 60 cm pločio projektų: vienas iš jų Albino Degučio 1979 m. interjero fragmento projektas, kiti du Antano Vivulskio 1906 m. Šiluvos koplyčios brėžinys ir Šiluvos koplyčios projekto konstrukcijų ir interjero dekoravimo brėžinio šviesoraštinė kopija, restauravimo darbus.

Be architekto, sienų tapytojo ir vitražisto Albino Degučio kūrybos neįsivaizduotume nė Šiluvos Apsireiškimo koplyčios nė bazilikos. Būtent jis, iš nedaugelio tuo metu išdrįsusių ir turinčių sąlygas sovietmečio 7-8 dešimtmetyje atsiliepė į klebono mons. Vaclovo Grauslio kvietimą dekoruoti Apsireiškimo koplyčios galerijos ir bokšto interjero sienas bei vitražus ir restauruoti bei sukurti naujus vitražus Šiluvos bazilikoje. Tokių kūrinių projektai sovietmečiu buvo naikinami, slepiami arba kuriama be jų, todėl Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Janitos Petrauskienės atliktas darbas yra itin svarbus išsaugojant to laikmečio kūrybinį procesą. A. Degučio projekte matome Apsireiškimo koplyčios pirmosios tik įėjus galerijos kompozicijos rėmo fragmentą su angelais, atliktas al secco technika rėmo fragmentas gaubia iš kairės pusės kompoziciją ,,Skrynios suradimas“. Rėmuose pavaizduoti angelai tarsi neša Šiluvos šventovės istorijos fragmentus. Kaip teigia pats autorius – tai vienintelis projektas, kuris buvo atliktas pačioje Apsireiškimo koplyčios interjero tapybos darbų pradžioje, vėliau kūrė iš karto al secco technika ant sienos. Restauruojant projektą apatinis kampas nebuvo atkurtas, siekiant išlaikyti estetiką ir istoriškumą. Kiti projekto restauravimo darbai atlikti įprastai: išvalyti paviršiaus nešvarumai, atliktas restauracinis lakšto plovimas, nurūgštintas popierius, suklijuoti įplyšimai, ištiesinti lūžiai.

Prieš 115 metų 1905-1906 m. Antanas Vivulskis nubraižė Apsireiškimo koplyčios planą, kuris yra neįkainojamas šio autoriaus unikalumo ženklas. Tik turint šiuos vienintelio įgyvendinto statinio projektus galime palyginti projektą su įgyvendintu statiniu ir įvertinti šio autoriaus kūrybos genialumą. Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje jau buvo galima pamatyti vieną restauruotą 1906 m. Antano Vivulskio Apsireiškimo koplyčios projektą, kuriame atsispindėjo koplyčios pjūvis galerijos dalyje ir altorius. Būtent šio projekto dėka galime įsivaizduoti kokį interjerą įsivaizdavo koplyčios architektas su raudonomis kolonomis, spalvingomis ir ornamentuotomis sienomis su Gediminaičių stulpais bei grakščiu, kylančiu į viršų altoriumi ir besimeldžiančiais tikinčiais viduje. Taip pat matyti architektūrinės bazės konstrukciją ir medinius prieangius su angelais, kurie buvo pašalinti apie 1960 m. Būtent šio projekto šviesoraštinė kopija šiais metais buvo Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro eksperto meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Rytės Šimaitės ištirta ir restauruota. Restauratorė atliko mikrocheminius ir pH tyrimus, sausą valymą, cheminius dėmių valymus, plovimą, įplyšimų, lūžių suklijavimą bei pažeisto paviršiaus atkūrimą, dubliavimą, tiesinimą, apdailą, retušą.

Taip pat Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro I k.k. meno kūrinių ant popieriaus restauratorė Jurgita Blažytė-Denapienė restauravo Antano Vivulskio ,,Šiluvos Apsireiškimo koplyčios brėžinį“ atliktą mišria technika ant popieriaus ir kartono. Restauratorė atliko mikrocheminius ir popieriaus pluošto vandenilio (H+) jonų rodiklio pH tyrimus, sausą ir drėgną popieriaus paviršiaus nešvarumų valymą, įplyšimų, kartono lūžių, sluoksnių suklijavimas bei kūrinio netekčių atstatymą, žalsvų juostelių atkūrimą, tiesinimą, apdailą, retušą. Projekte galime matyti bokšto pjūvį, bokštų tapybos fragmentus, bokšto bazės ir frontonų konstrukcijas. Būtent šis bokšto ir galerijos koplyčios projektas padeda pilnai suprasti kokį interjerą įsivaizdavo A. Vivulskis bei koks jis buvo realizuotas tarpukariu ir sovietmečiu.

Visi šie trys restauruoti Apsireiškimo koplyčios architektūros ir sienų tapybos projektai piešti pieštuku ant popieriaus XX a. pradžioje ir pabaigoje padeda įsivaizduoti visą koplyčios kūrybinę genezę, kuri yra svarbi analizuojant koplyčios įgyvendinimą bei svarstant koplyčios ateities projektus, kurie galėtų pratęsti Antano Vivulskio idėjų įgyvendinimą. Neabejotina jog šie projektai sudaro Apsireiškimo koplyčios reprezentacijos Šiluvos šventovėje šerdį, kurią toliau formuojant būtų galima išplėsti iki atskiros ekspozicijos salės ar net muziejaus, skirtos vien Apsireiškimo koplyčiai ir Antano Vivulskio kūrybai. Šiuo metu muziejinė ekspozicija siekia reprezentuoti visą Šiluvos šventovę, jos pagrindą sudaro Šiluvos bazilikos eksponatai. Ateityje bus siekiama restauruoti knygnešio, dievdirbio šiluviškio Kazimiero Roseno 1925 metais išdrožtus penkiolika  dvisparnių angelų, kurie buvo sukurti pagal Antano Vivulskio projektą ir puošė neišlikusių Apsireiškimo koplyčios medinius prieangius, kuriuos sovietmečiu pakeitė mūriniai. Tolimesnis tikslas – kiek įmanoma atkurti ir rekonstruoti koplyčios medinius prieangius ir jų rekonstrukciją eksponuoti.


6 vasario, 2023

Kultūros ministras Simonas Kairys šiandien lankėsi Panevėžio kultūros įstaigose, susitikimuose aptarė aktualius kultūros srities klausimus ir vykdomus projektus.  Apžiūrėjęs baigiamą […]

6 vasario, 2023

Nors dienos po truputį ilgėja, o pavasario ilgesys mintyse mus vis dažniau nukelia į saulėtas dienas, kol kas dar visai […]

6 vasario, 2023

Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, pirmoji viešoji sostinės elektrinė mini 120-ąsias įkūrimo metines, o Energetikos ir technikos muziejus – 20 […]

E. Kinaičio nuotr,
5 vasario, 2023

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė sekmadienį dalyvavo Kauno karininkų ramovėje vykusiame Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos (birutiečių) […]

Tomo Andrijausko nuotr.
2 vasario, 2023

M.A.M.A apdovanojimuose LATGA įsteigta Metų autoriaus statulėle praėjusią savaitę apdovanotas Paulius Jasiūnas neslepia, kad toks įvertinimas ne tik džiugina, bet […]

Dovilė Mazanec
2 vasario, 2023

Šiaurinėje Anykščių miesto dalyje pokyčių laukia net 33 ha ploto teritorija – senoji dvarvietė (ONIXTI). Šiandien didžioji dalis teritorijos yra be reikiamos […]

2 vasario, 2023

Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

27 sausio, 2023

Artėjant karo prieš Ukrainą pradžios metinėms, Mastaičiuose gyvenanti ukrainietė Ana pasidalino savo patirtimi apie gyvenimą Lietuvoje.  Pašnekovė neslėpė jaudulio, tačiau, […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

25 sausio, 2023

Pirmadienį, sausio 23 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Kaišiadorių gydymo įstaigose. Ministras detaliai susipažino, kaip gydymo įstaigose organizuojamos […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]