22 spalio, 2021
Šiluvos piligrimų centras

Antano Vivulskio kūrybinės atminties išsaugojimas Šiluvos šventovėje

Šiluvos piligrimų centro muziejinė ekspozicija / Rūtos Giniūnaitės nuotr.

Šiluvos šventovė džiaugiasi dar vienu šiais metais įvykdytu kultūros vertybių restauravimo ir tyrimų projektu – ,,Antano Vivulskio Šiluvos Apsireiškimo koplyčios projektai“. Kūrinių ant popieriaus restauravimas yra itin delikatus, nes tai labiausiai pažeidžiama medžiaga, todėl siekiant atnaujinti Šiluvos piligrimų centro muziejinę ekspoziciją, jos rinkinyje buvo suteikta pirmenybė būtent šiems trapiems kūriniams. Be abejo, šių kūrinių restauravimas yra ir pirmieji žingsniai ruošiantis Apsireiškimo koplyčios 100 metų jubiliejui, kuris įvyks 2024 m. liepos 2 d.

Šiluvos šventovė įgyvendina restauravimo projektus, kurie būtų susiję su svarbiausiais Šiluvos šventovės istoriniais įvykiais ir su žymiausių autorių kūrybos šedevrais Šiluvos šventovėje. Tuo pačiu, siekiama suaktualinti kultūros paveldo vertybes, kurios kuria bei atskleidžia vietos identitetą. Vienas pirmųjų įgyvendintų restauracijos projektų nūdienos metu – Šiluvos XVIII a. II p. ,,Nukryžiuotojo“ tyrimų ir restauravimo darbai. Šis kūrinys lydėjo Šiluvos šventovę po Apsireiškimo, paminėjo katalikų ir kalvinų susišaudymą prie Nukryžiuotojo atvaizdo, ir įkūnijo Dievo Motinos krikščionis kreipiantį žvilgsnį į Kristų (Daugiau apie projektą kviečiame išgirsti: https://www.youtube.com/watch?v=7yFz2KZ8SjI). Kitas projektas, susijęs su vieno talentingiausio XX a. pradžios architekto kūryba ne tik pažymėjo Apsireiškimo unikalumą, bet šį procesą pratęsė siekdamas iškelti Šiluvos šventovės svarbą pasauliniu mastu. Šiluvoje įvykęs vienas pirmųjų Dievo Motinos Apsireiškimų Europoje, turintis krikščionių vienybės bruožų, Lietuvoje ypatingai įvertintas po Dievo Motinos Apsireiškimo Lurde ir siekiant Lietuvos Nepriklausomybės XX a. pradžioje.

Jau 1903 m. Šiluvos klebonas Marcijonas Jurgaitis kreipiasi į Paryžiaus Nacionalinėje dailės akademijoje skulptūros besimokantį architektą Antaną Vivulskį (1877-1919), kuris 1904-1905 m. sukuria pirmo savo architektūros statinio projektą (planas, pjūvis, du fasadai, įvairios detalės). Šio, kaip ir kitų neįgyvendintų statinių projektai, yra saugomi Lietuvos valstybiniame istorijos archyve ir Kultūros paveldo centro archyve. Vis dėlto, simboliškai, keli Apsireiškimo koplyčios projektai, rasti Šiluvos parapijoje, depozito teisėmis saugomi Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje. Todėl šiais metais Lietuvos kultūros tarybos dėka Šiluvos piligrimų centras inicijavo trijų skirtingų pobūdžių apie 70 cm aukščio ir 60 cm pločio projektų: vienas iš jų Albino Degučio 1979 m. interjero fragmento projektas, kiti du Antano Vivulskio 1906 m. Šiluvos koplyčios brėžinys ir Šiluvos koplyčios projekto konstrukcijų ir interjero dekoravimo brėžinio šviesoraštinė kopija, restauravimo darbus.

Be architekto, sienų tapytojo ir vitražisto Albino Degučio kūrybos neįsivaizduotume nė Šiluvos Apsireiškimo koplyčios nė bazilikos. Būtent jis, iš nedaugelio tuo metu išdrįsusių ir turinčių sąlygas sovietmečio 7-8 dešimtmetyje atsiliepė į klebono mons. Vaclovo Grauslio kvietimą dekoruoti Apsireiškimo koplyčios galerijos ir bokšto interjero sienas bei vitražus ir restauruoti bei sukurti naujus vitražus Šiluvos bazilikoje. Tokių kūrinių projektai sovietmečiu buvo naikinami, slepiami arba kuriama be jų, todėl Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Janitos Petrauskienės atliktas darbas yra itin svarbus išsaugojant to laikmečio kūrybinį procesą. A. Degučio projekte matome Apsireiškimo koplyčios pirmosios tik įėjus galerijos kompozicijos rėmo fragmentą su angelais, atliktas al secco technika rėmo fragmentas gaubia iš kairės pusės kompoziciją ,,Skrynios suradimas“. Rėmuose pavaizduoti angelai tarsi neša Šiluvos šventovės istorijos fragmentus. Kaip teigia pats autorius – tai vienintelis projektas, kuris buvo atliktas pačioje Apsireiškimo koplyčios interjero tapybos darbų pradžioje, vėliau kūrė iš karto al secco technika ant sienos. Restauruojant projektą apatinis kampas nebuvo atkurtas, siekiant išlaikyti estetiką ir istoriškumą. Kiti projekto restauravimo darbai atlikti įprastai: išvalyti paviršiaus nešvarumai, atliktas restauracinis lakšto plovimas, nurūgštintas popierius, suklijuoti įplyšimai, ištiesinti lūžiai.

Prieš 115 metų 1905-1906 m. Antanas Vivulskis nubraižė Apsireiškimo koplyčios planą, kuris yra neįkainojamas šio autoriaus unikalumo ženklas. Tik turint šiuos vienintelio įgyvendinto statinio projektus galime palyginti projektą su įgyvendintu statiniu ir įvertinti šio autoriaus kūrybos genialumą. Šiluvos piligrimų centro muziejinėje ekspozicijoje jau buvo galima pamatyti vieną restauruotą 1906 m. Antano Vivulskio Apsireiškimo koplyčios projektą, kuriame atsispindėjo koplyčios pjūvis galerijos dalyje ir altorius. Būtent šio projekto dėka galime įsivaizduoti kokį interjerą įsivaizdavo koplyčios architektas su raudonomis kolonomis, spalvingomis ir ornamentuotomis sienomis su Gediminaičių stulpais bei grakščiu, kylančiu į viršų altoriumi ir besimeldžiančiais tikinčiais viduje. Taip pat matyti architektūrinės bazės konstrukciją ir medinius prieangius su angelais, kurie buvo pašalinti apie 1960 m. Būtent šio projekto šviesoraštinė kopija šiais metais buvo Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro eksperto meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Rytės Šimaitės ištirta ir restauruota. Restauratorė atliko mikrocheminius ir pH tyrimus, sausą valymą, cheminius dėmių valymus, plovimą, įplyšimų, lūžių suklijavimą bei pažeisto paviršiaus atkūrimą, dubliavimą, tiesinimą, apdailą, retušą.

Taip pat Lietuvos Nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro I k.k. meno kūrinių ant popieriaus restauratorė Jurgita Blažytė-Denapienė restauravo Antano Vivulskio ,,Šiluvos Apsireiškimo koplyčios brėžinį“ atliktą mišria technika ant popieriaus ir kartono. Restauratorė atliko mikrocheminius ir popieriaus pluošto vandenilio (H+) jonų rodiklio pH tyrimus, sausą ir drėgną popieriaus paviršiaus nešvarumų valymą, įplyšimų, kartono lūžių, sluoksnių suklijavimas bei kūrinio netekčių atstatymą, žalsvų juostelių atkūrimą, tiesinimą, apdailą, retušą. Projekte galime matyti bokšto pjūvį, bokštų tapybos fragmentus, bokšto bazės ir frontonų konstrukcijas. Būtent šis bokšto ir galerijos koplyčios projektas padeda pilnai suprasti kokį interjerą įsivaizdavo A. Vivulskis bei koks jis buvo realizuotas tarpukariu ir sovietmečiu.

Visi šie trys restauruoti Apsireiškimo koplyčios architektūros ir sienų tapybos projektai piešti pieštuku ant popieriaus XX a. pradžioje ir pabaigoje padeda įsivaizduoti visą koplyčios kūrybinę genezę, kuri yra svarbi analizuojant koplyčios įgyvendinimą bei svarstant koplyčios ateities projektus, kurie galėtų pratęsti Antano Vivulskio idėjų įgyvendinimą. Neabejotina jog šie projektai sudaro Apsireiškimo koplyčios reprezentacijos Šiluvos šventovėje šerdį, kurią toliau formuojant būtų galima išplėsti iki atskiros ekspozicijos salės ar net muziejaus, skirtos vien Apsireiškimo koplyčiai ir Antano Vivulskio kūrybai. Šiuo metu muziejinė ekspozicija siekia reprezentuoti visą Šiluvos šventovę, jos pagrindą sudaro Šiluvos bazilikos eksponatai. Ateityje bus siekiama restauruoti knygnešio, dievdirbio šiluviškio Kazimiero Roseno 1925 metais išdrožtus penkiolika  dvisparnių angelų, kurie buvo sukurti pagal Antano Vivulskio projektą ir puošė neišlikusių Apsireiškimo koplyčios medinius prieangius, kuriuos sovietmečiu pakeitė mūriniai. Tolimesnis tikslas – kiek įmanoma atkurti ir rekonstruoti koplyčios medinius prieangius ir jų rekonstrukciją eksponuoti.


8 gruodžio, 2023

Gruodžio 7 d. Zarasų viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Linardo Onzul fotografijų paroda. Jose – egzotiškojo Nepalo žmonės ir gamta, užfiksuoti […]

8 gruodžio, 2023

Lietuvos dvarų paveldo objektai – didžiulis architektūros, dailės, kitų meno vertybių, o taip pat ir kraštovaizdžio, ir senųjų technologijų lobynas. […]

Eglutės įžiebimas
8 gruodžio, 2023

Trečiadienį, gruodžio 6 d., pakiliai, džiaugsmingai ir puošniai Telšių miestas sutiko savo 232-ąjį gimtadienį. Vyko koncertai, kalėdinė mugė, gyventojų laukė […]

8 gruodžio, 2023

Ketvirtadienio vakarą įteikta jau aštuntoji Vytauto Majoro premija. Šiemet jos laureatė – gargždiškė tautodailininkė Stasė Kausteklienė. Tekstilininkė kuria riešines, pirštines […]

8 gruodžio, 2023

Penktąjį gimtadienį šiemet mini pirmoji ir kol kas vienintelė Kaune Žaisloteka – žaislų biblioteka, iš kurios taip pat kaip knygas […]

Lego architektas Rokas Mikšiūnas
8 gruodžio, 2023

Gruodžio 9 d. Valstybės pažinimo centre pristatoma nauja ekspozicija: „Sukonstruoti optimizmą: lego paroda apie Kauno architektūrą“. Čia lankytojai kviečiami susipažinti […]

7 gruodžio, 2023

2023 m. gruodžio 7 d. Karališkųjų Lazienkų muziejuje Varšuvoje (Lenkija) atidaroma fotografijų paroda „Atrasti vaizdai. Grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijos […]

7 gruodžio, 2023

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ Kalėdų laukimo laikotarpį pasitinka regos ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams dovanodama galimybę pasinerti į spalvingą, nuotykių ir […]

6 gruodžio, 2023

UNESCO trečiadienį į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą įtraukė italų operinį dainavimą – meną, kuris „perduodamas tik žodžiu“ tarp maestro ir […]

6 gruodžio, 2023

Gruodžio 4–9 d. Botsvanos Respublikoje, Kasanėje, vykstančios UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18-osios sesijos metu Reprezentatyvųjį žmonijos […]

4 gruodžio, 2023

Šeštadienį, gruodžio 2 d., L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje vyko šventinis kraštotyrininkų sambūris „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“, kuriame […]

Judita Kačinskaitė., P. Židonio nuotr.
30 lapkričio, 2023

Ketvirtadienį Panevėžio miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Panevėžio kultūros centro Bendruomenių rūmų nuostatų ir įstaigos vardo pakeitimo. Tarybai pritarus, […]

29 lapkričio, 2023

2023 metai paskelbti Aukštaitijos metais. Būtent šiemet sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos žemės vardo pagarsinimo Lietuvos valdovo Gedimino ir Didžiojo […]

Molėtų r. sav. viešoji biblioteka / Dariaus Janučio nuotr.
29 lapkričio, 2023

Virtuali filosofijos skaitykla – tai jau 6-ajį sezoną vykęs projektas Molėtų viešojoje bibliotekoje. Ši iniciatyva, finansuojama Lietuvos kultūros tarybos, užgimė […]

Išvyka į Lietuvos Etnokosmologijos muziejų - nuotraukoje Greta Alice / Vlado Braziūno nuotr.
29 lapkričio, 2023

Molėtų kraštas – puiki vieta atostogoms, poilsiui, ryšiui su gamta, pasivaikščiojimams ir naujiems atradimams. Tuo Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka […]

28 lapkričio, 2023

Raseinių rajono Girkalnio pagrindinės mokyklos dalyvavimas Baltarusijoje rengtame dailės konkurse sukėlė klausimų buvusiam merui, konservatoriui Audriui Bautroniui. Politikas stebisi, kodėl […]

28 lapkričio, 2023

Artėjant gražiausioms metų šventėms, Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas pristato naują programą, kurioje – du ryškūs, gilų pėdsaką pasaulio muzikos […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
27 lapkričio, 2023

Lapkričio 24 d. Kaune vyko Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau — VLIK’as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacijos 80-mečio […]

27 lapkričio, 2023

Lapkričio 21 d. vienuoliktą kartą įvyko „Gero dizaino“ prizų teikimo ceremonija. Iš 158 organizatoriams – Lietuvos dizaino forumui – šiemet […]

25 lapkričio, 2023

Visą lapkričio mėnesį šiauliečius ir miesto svečius spektakliais lepino XIV respublikinis mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas“. Šiemet Šiaulių kultūros centre vykęs […]