14 lapkričio, 2023
Baltijos aplinkos forumas

Aplinkos ministerija netesėjo pažadų – Punios šile vykdomi plynieji kirtimai

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.

Sanitarinių kirtimų vajuje Punios šilas – ne išimtis. Vyriausybei priėmus sprendimą išplėsti rezervatą, jame paliktos „skyles“ – apie 300 ha plote plytintys genetiniai draustiniai. Tuomet Aplinkos ministerija Vyriausybei pažadėjo, kad šiuose plotuose nevykdys plynų sanitarinių kirtimų tol, kol nebus parengtas planas, kaip juose reiktų tvarkytis derinant genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą. Visgi, šiemet šis įsipareigojimas buvo vienašališkai ignoruotas. Visi 2023 metais suplanuoti sanitariniai plynieji miško kirtimai jau atlikti.

„Ši situacija tik patvirtina nuogąstavimą, apie kurį kalbėjome plečiant rezervatą, – genetiniuose draustiniuose taikomi ūkininkavimo principai kels beatodairiškų kirtimų grėsmę. Nors šiuose plotuose mokslininkai rado Europos mastu vertingas gamtines vertybes, kurias esame įsipareigoję saugoti, čia toliau šeimininkauja pjūklas. Pats dalyvavau posėdyje, kur Aplinkos ministerija įsipareigojo stabdyti kirtimus tol, kol bus parengtas planas, kaip suderinti biologinės įvairovės ir genetinių išteklių apsaugą šiose, į rezervatą nepatenkančiose „skylėse“. Tokio plano nėra, o medžiai kertami. Apgailestaudamas turiu konstatuoti – nesilaikant pažadų kenčia miškas ir niekaip negaliu pasitikėti ministerijos politikais.“ – piktinosi Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Kolegai antrina kita Punios šilo išsaugojimo judėjimo atstovė Rita Grinienė: „Įžūliausia, kad vakar Aplinkos ministerija paskelbė stabdanti plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šile, tuo tarpu mūsų komanda vakar lankėsi šile ir mūsų surinkta informacija vietoje akivaizdžiai rodo iškirstus didelius plotus. Tai kaip interpretuoti – stabdo kirtimus, kurie jau atlikti, ar aplinkos ministras tiesiog apsimelavo? Net neabejojame, kad kirtimai atlikti tikrai ne vietos miškininkų iniciatyva, tai  – aukštesnio lygio sprendimas.“

Visuomenininkai teigia jau kuris laikas negaunantys jokios informacijos apie ieškomus sprendinius dėl būsimos miškininkystės praktikos Punios šilo genetiniuose medynuose, o čia ir toliau šeimininkaujama kaip ūkiniuose miškuose.

„Reikia suprasti, kad dėl žievėgraužio tipografo sėjama panika greitai nesibaigs. Vėl ir vėl situacija kartosis. Šylantis klimatas tik dar labiau pagerins sąlygas šiems vabalams. Ir jei toliau laikysimės įsikibę ydingos miškininkystės praktikos dirbtinai formuoti neatsparius ir monokultūrinius medynus, o paskui be atvangos mojuoti pjūklais – toliau naikinsime vertingiausią Lietuvos mišką ir galiausiai prarasime ir tuos genetinius išteklius, kuriuos norėta apsaugoti. Mūsų įsitikinimu, geriausias sprendimas saugoti eglių ir pušų genetiką –  tą daryti visame Punios šile, jį saugojant kaip vientisą rezervatą. Eglynai rezervatuose ilgainiui tampa žymiai atsparesni masinėms kenkėjų invazijoms  –  tą rodo situacija Lietuvos gamtiniuose rezervatuose.“ – sako Ž. Morkvėnas.

Vienintelis būdas kovoti su žievėgraužio tipografo plitimu – įvairiarūšis medynas

Gamtininko žodžius patvirtina daugiametės natūralių miško ekosistemų mokslininkų studijos, atliktos ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyje – nusistovėjusi senoji miškininkystės mokykla klimato kaitos akivaizdoje nebetinkama. Dirbtinai suformuoti monokultūriniai medynai (eglynai ir kt.), šiuo metu yra labiausiai pažeisti ne tik žievėgraužio tipografo, bet ir kitų nuolat agresyvėjančių klimatinių veiksnių. Tuo tarpu tai visiškai nebūdinga natūraliems miškams, plytintiems gamtiniuose rezervatuose. Gamtininkų teigimu, šiuo metu taikomos sanitarinės miškų apsaugos priemonės – tame tarpe ir dominuojantys sanitariniai kirtimai – praktiškai nedaro jokios įtakos žievėgraužio tipografo plitimui. Šalinama ne priežastis, bet pasekmė. Dažniausiai eglės išgabenamos iš miško pavėluotai, kai kinivarpos jau būna spėjusios pasklisti, kartu su medžiais išvežami ir juose jau pradėję kurtis natūralūs priešai. Taip toliau silpninamas natūralus miško imunitetas. Jau ne vienerius metus natūralių miško ekosistemų mokslininkai pastebi, kad vienintelė išeitis kovoti su kenkėjais – formuoti įvairiarūšius, natūraliam miškui artimus medynus.

Genetinius išteklius saugoti siūlyta ne medžių „getuose“, bet visame rezervate

Ž. Morkvėnas sako, kad nevyriausybininkai senai siūlė Punios šilo eglių ir pušų genetiką saugoti kitaip – ne uždaruose „getuose“, bet visoje rezervato teritorijoje sudarant sąlygas šiems medžiams augti natūraliose sąlygose. „Taip miškas taps atsparesnis kenkėjams, genetinės įvairovės apsaugą užtikrinsime saugodami daugiau medžių ir sudarydami sąlygas vykti natūraliai gamtinei atrankai.“ – sako jis.

Dėl genetinių medynų, kurie sudaro dešimtadalį viso Punios šilo ploto, įtraukimo į rezervato teritoriją pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos, mažiausiai 163 aplinkosaugos ir kultūros srityje veikiantys visuomenininkai. Išplėsdama Punios šilo rezervatą, LR Vyriausybė įpareigojo šią praktiką peržiūrėti. Skatinta ieškoti būdų, kaip suderinti medžių genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą. Šį darbą Aplinkos ministerija turi padaryti iki gruodžio 31 d.. Visgi, iki šiol visuomenininkams neteko nieko negirdėti apie šio darbo progresą, galutinius ar tarpinius rezultatus, o Punios šilo genetiniuose medynuose tvarkomasi taip, kaip ir visuose kituose ūkiniuose-pramoniniuose miškuose.

„Mūsų žiniomis, organizuoti šio darbo atlikimą pavesta Valstybinei miškų tarnybai – tai pačiai institucijai, kuri išduoda kirtimų leidimus, tame tarpe ir tuos, dėl kurių Prokuratūra nesenai pradėjo tyrimus. Tai nekelia didelio pasitikėjimo.“ – tęsia Ž. Morkvėnas.

Punios šilo rezervatą Vyriausybė išplėstė 2022 metais, po visuomenininkams ir šiame miške besiformuojančiai sengirei palankaus teismo sprendimo.


1 kovo, 2024

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]

1 kovo, 2024

Nutirpus sniegui ir šylant orams prasideda aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams. Keliuose jau pastebime dviračių transporto priemonių mėgėjus – dviratininkus […]

1 kovo, 2024

Daugelis vaikų šiandien internete „gimsta“ dar gerokai iki pradėjimo vaikščioti ar net tikrojo atėjimo į šį pasaulį. Užsimezgusios gyvybės džiaugsmo […]

1 kovo, 2024

Reaguodama į gyventojų susirūpinimą, Lietuvos kariuomenė ramina, kad karas šiandieną šaliai negresia. Visgi, pabrėžia ji, kad ruoštis tokiam scenarijui yra […]

1 kovo, 2024

Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant […]

Kuršių Nerija
29 vasario, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros užsakymu Gamtos tyrimų centro atliktas Baltijos jūros aplinkos būklės pagal ichtiofaunos rodiklius vertinimas rodo, kad Kuršių marių […]

29 vasario, 2024

Ketvirtadienį Kretingos rajono gyventojai, prieštaraujantys ketinimams prie Darbėnų miestelio statyti vandenilio ir metanolio gamyklą, susirinko į protestą greta savivaldybės. Kaip […]

Asta Skaisgirytė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
29 vasario, 2024

Penktadienį kelyje ties Lietuvos pasieniu prasidedant Lenkijos ūkininkų blokadai, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad panašūs protestai vyksta visoje […]

29 vasario, 2024

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatė nuo trečiadienio įsigaliojusį statybos techninį reglamentą slėptuvėms, priedangoms ir kolektyvinės apsaugos statiniams. Pasak jo, reglamentas […]

29 vasario, 2024

Per 2023 m. apie 12 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis (VDU) nulėmė tokį patį dydį siekusį senatvės pensijos išaugimą, teigia […]

29 vasario, 2024

Jonavos rajone ryškėja pagrindinės geležinkelio linijos kontūrai – beveik 30-ies kilometrų atkarpoje statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai. Dalis inžinerinių […]

29 vasario, 2024

„ChatGPT“ baigiant įsitvirtinti generatyvinio dirbtinio (DI) intelekto sinonimu, „Google“ į pažangiųjų asistentų lenktynes netikėtai grįžo su naujomis jėgomis. Vasarį paieškos […]

28 vasario, 2024

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) nuo 2010 m. vykdo prieglobsčio prašytojų Lietuvoje priėmimo ir apsaugos sąlygų stebėseną. LRK stebėtojai vyksta į […]

28 vasario, 2024

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo […]

28 vasario, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) 2023 m. veiklos rezultatų pristatyme. Jame aptarti pastarųjų metų […]

28 vasario, 2024

Nuo kovo mėn. tarpmiestiniuose maršrutuose keleivius su specialiaisiais poreikiais veš 10 tam parengtų autobusų, praneša tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) […]

28 vasario, 2024

Nors žiema dažnam asocijuojasi su didžiausiu avaringumu dėl sudėtingesnių oro sąlygų ir ilgesnio tamsiojo paros laiko, tačiau atėjus pavasariui kelyje […]

28 vasario, 2024

Investavimas į auksą šiuo metu siekia tikras aukštumas. Ekonomistai tikina, kad tokį masinį aukso pirkimą lietuviams lėmė neramumai pasaulyje bei […]

27 vasario, 2024

ES įstatymų leidėjai antradienį galutinai pritarė svarbiam įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti šalių bloko gamtą, nepaisydami konservatorių pastangų, kad Europos […]