Artimųjų Rytų ekspertas: situaciją regione diktuoja ne nacionaliniai interesai
Dabartinę situaciją Artimuosiuose Rytuose savaitgalį komentavęs regiono ekspertas, Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis darbuotojas Karimas Sadjadpouras teigė, kad įtampą regione reikėtų aiškinti ne nacionalinių interesų priešprieša. Pasak eksperto, pagrindiniai jos veiksniai – Donaldo Trumpo, Benjamino Netanyahu ir ajatolos Ali Khamenei asmenybės, politinės ambicijos ir vidaus politikos siekiai.
„Norėdami suprasti Artimuosius Rytus, geriau studijuokite psichologiją, o ne politikos mokslus“, – šeštadienį tinklalaidėje „The Prof G Pod with Scott Galloway“ sakė jis.
Ekspertas neatmeta naujų Amerikos karinių veiksmų Irane galimybės ir įspėja, kad birželio 22 d. smūgiai Islamo Respublikos branduoliniams objektams gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Istorinis kontekstas ir Irano režimo dabartis
Apibendrindamas šiandieninę situaciją Artimuosiuose Rytuose, K. Sadjadpouras atkreipia dėmesį į istorinį Izraelio ir Irano konflikto kontekstą. Anot jo, šioms dviem šalims būtų natūraliau būti partnerėmis, o ne priešėmis: tiesioginių teritorinių konfliktų jos neturi, Izraelis specializuojasi aukštųjų technologijų srityje, o Iranas turi daug gamtinių išteklių.
Tinkamai sutvarkius šalies ekonomiką, anot jo, Iranas galėtų ir turėtų priklausyti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) klubui: be minėtų milžiniškų gamtinių išteklių, turi milžinišką žmogiškąjį kapitalą, 2500 metų civilizaciją ir tapatybę, šalis neatsirado iš niekur XX amžiuje. Visgi, pagrindinė problema yra Islamo Respublikos politika nuo 1979 m. revoliucijos, kurią galima apibendrinti trimis siekiais: mirtis JAV, mirtis Izraeliui ir privalomi hidžabai moterims. Todėl, pasak eksperto, nors pastarasis mūšis baigėsi, karas tęsis toliau tol, kol Iraną valdys režimas, siekiantis Izraelį pakeisti Palestina.
Dabartinį režimą Irane, K. Sadjadpouro teigimu, palaiko apie 15–20 proc. šalies gyventojų, tad populiariu jo vadinti negalima. Pasak jo, JAV smūgiai šalies branduoliniams objektams režimo rėmėjus, be abejo, paskatins dar labiau nekęsti Amerikos, tačiau likusiems, t. y. didžiajai daugumai iraniečių, tai tik dar vienas režimo neįgalumo įrodymas. Po 3-6 mėnesių, anot jo, gyvenimas Irane grįš į politinių ir socialinių represijų, policinės valstybės kasdienybę.
Pati teokratinės valstybės visuomenė, eksperto teigimu, nuo 1979 m. revoliucijos tapo itin sekuliarizuota.
„Geriausias būdas sekuliarizuoti gyventojus – valdyti juos represine, korumpuota teokratija, kuri valdo nuo moralinio pjedestalo. Tai žmonės priima kaip įžeidimą. Gyvenimas įprastoje diktatūroje tam tikrais atžvilgiais žmones žeidžia mažiau“, – sako K. Sadjadpouras ir atkreipia dėmesį, kad ajatola A. Khamenei save pristato kaip Dievo atstovą žemėje, ko nedaro, pavyzdžiui, Vladimiras Putinas.
Anot jo, šiandieninis Irano režimas primena vėlyvojo etapo Sovietų Sąjungą: tai „zombių režimas“ su mirusia ideologija, išgyvenantis tik dėl vykdomos priespaudos. Tačiau, pasak eksperto, režimo laikas senka, ir kažkada jam ateis „atpildo valanda“. Po šios galimi keli scenarijai, o demokratinė valdžia šalyje nebūtinai labiau tikėtina už, pavyzdžiui, nacionalistinę. Jei režimas visgi išsilaikytų, A. Khamenei, ko gero, pakeistų ne kitas dvasininkas, o kažkas iš šalies saugumo ar žvalgybos struktūrų, teigia K. Sadjadpouras.
Situaciją regione lemia ne nacionaliniai interesai, o psichologija
Tiek Irano kariniams ir branduoliniams objektams smūgiavusio Izraelio ministras pirmininko B. Netanyahu, tiek į konfliktą įsitraukusio JAV prezidento D. Trumpo, tiek ir Islamo Respublikos aukščiausiojo lyderio ajatolos A. Khamenei veiksmų motyvus, anot K. Sadjadpouro, geriausiai paaiškina ne nacionaliniai interesai, o psichologiniai aspektai ir asmeninės politinės ambicijos.
„Savo magistro studijų studentams juokauju, kad norėdami suprasti Artimuosius Rytus, geriau studijuokite psichologiją, o ne politikos mokslus“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, Izraelyje neigiamai vertinamas B. Netanyahu kariniais veiksmais siekė gerinti įvaizdį šalyje, D. Trumpas norėjo būti tiesiogiai siejamas su jį palaikančio kanalo „Fox News“ liaupsinama, Izraelio ministro pradėta karine operacija Irane, o A. Khamenei parodomuosius atsakomuosius smūgius JAV karinei bazei Katare surengė vedinas asmeninės ambicijos pademonstruoti galią bent jau savo šalies piliečiams.
„Kai bus rašoma šio karo istorija, didžioji jos dalis bus skirta šių trijų vyrų – Netanjahu, Trumpo ir Khamenei – psichologijai, politiniams išskaičiavimams ir vidaus politikos siekiams, o ne nacionalinių valstybių interesams“, – tikina K. Sadjadpouras.
JAV smūgių Iranui pasekmės ir galimi tolesni kariniai veiksmai
Kalbėdamas apie JAV smūgių branduoliniams objektams Irane pasekmes, K. Sadjadpouras visų pirma mini būtinybę atsižvelgti į neseną istoriją.
„Čia praverčia taikomoji istorija. Deja, dauguma pastarųjų dviejų dešimtmečių (Amerikos – ELTA) karinių intervencijų atnešė daugiau žalos nei naudos. Yra realus pavojus, kad tas pats nutiks ir šįkart“, – teigia jis.
Tolesnių JAV karinių veiksmų Irane tikimybę ekspertas sieja su tuo, ar atsiras patikimos žvalgybinės informacijos apie realų D. Trumpo nurodymu vykdyto bombardavimo poveikį Islamo Respublikos branduolinei programai, kurios vis dar trūksta.
„(Tolesni smūgiai Iranui – ELTA) labiau tikėtini, negu ne, tuo atveju, jeigu negausime aiškios informacijos apie tai, kur yra Irano sodrinto urano atsargos, ir neturėsime prieigos prie jų branduolinių objektų“, – prognozuoja K. Sadjadpouras.
Per birželio 13 d. prasidėjusį karinį konfliktą su Izraeliu Iranas patyrė didelius smūgius savo branduoliniams ir kariniams objektams, taip pat prarado daug geriausių mokslininkų ir karinių vadų. Birželio 22 d. JAV taip pat įsikišo Izraelio naudai, smūgiuodamos Irano branduoliniams objektams. DPA duomenimis, Izraelyje per 12 konflikto dienų žuvo daugiau dvi dešimtys žmonių. Islamo Respublikos valdžios institucijų teigimu, Irane žuvo daugiau nei 900 žmonių, o jos branduolinės programos būsena po JAV smūgių lieka neaiški.
