8 lapkričio, 2023
Lietuvos nacionalinis muziejus

Atsinaujinęs Jono Šliūpo muziejus atveria duris lankytojams – po kapitalinio remonto ir su išskirtine paroda

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejus atveria duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai. Dar XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje 1931–1944 metais gyveno gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, daugelio kultūros, mokslo, visuomeninių draugijų steigėjas ir narys, publicistas, Palangos miesto pirmasis burmistras Jonas Šliūpas.

Istorinis pastatas renovuotas ateities kartoms

Remonto darbai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Klimato kaitos programos (APVA) lėšų, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir muziejaus lėšų, nes dar 2020-aisiais, atlikus išsamų pastato energijos vartojimo auditą, nustatyta ne itin džiuginanti pastato, atspindinčio liaudiškos medinės architektūros tradicijas, būklė. Visa projekto vertė – daugiau nei 730 tūkst. eurų.

„Siekiant išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms, šio medinio pastato atnaujinimas buvo būtinas. Taigi labai džiaugiuosi, kad sklandaus ir visapusiško bendradarbiavimo su Europos Sąjungos struktūriniais fondais, Klimato kaitos programa, Palangos savivaldybe ir Kultūros ministerija dėka visuomenei sudaromos sąlygos ne tik susipažinti su išskirtiniu mediniu pastatu, bet ir atrasti kultūringą erdvę bendravimui – lankytis jame vyksiančiose parodose, renginiuose, pokalbiuose“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjo Mindaugo Kaikario, atliekant renovaciją žmonėms su negalia įrengtas išorinis keltuvas, restauruoti ir suremontuoti pastato vertingieji elementai, išsaugotos ir atskleistos jo vertingosios savybės, kurios svarbios etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu. Įgyvendinus projektą, pagerintos pastato energetinės savybės, pasiekta B energinio naudingumo klasė.

Palangos savivaldybė taip pat prisidėjo prie visapusiško projekto įgyvendinimo: pasirūpino, kad būtų atnaujintas takas, vedantis į muziejų nuo Vytauto gatvės. Dabar jau įrengtas tako apšvietimas, o pastatas pritaikytas judėjimo negalią turintiems lankytojams.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, jog miesto vizitine kortele tapusi medinė kurortinė architektūra šiuo metu išgyvena tikrą renesansą: „Tai XIX amžiaus vilų atgimimo laikotarpis. Muziejaus komanda, ypatingai Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė įdėjo begalę pastangų, kad Palanga turėtų dar vieną naują, modernią ir sutvarkytą erdvę. Džiugu ir tai, kad Jono Šliūpo memorialinę sodybą sutvarkė vietiniai meistrai, kurie Vakarų Lietuvoje atkūrė jau ne vieną tokį objektą – vilą Anapilis ir Kurhauzą.“

Atsinaujinęs muziejus – išskirtinei lankytojų patirčiai

Jono Šliūpo muziejuje daug dėmesio buvo skirta ir ekspozicinės erdvės atnaujinimui, įrengtos edukacinės ir išplėstos keičiamų parodų patalpos. „Mums ypač svarbu, kad šios erdvės nebūtų tuščios, o kviestų lankytojus ir jiems prabiltų. Norime, kad Jono Šliūpo muziejus taptų vieta, kurioje mezgamas dialogas tarp istorijos ir šiandienos. Kur susitiktų ir bendrą kalbą rastų ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų dalykų muziejuose ieškantys lankytojai“, – akcentuoja dr. R. Kačkutė.

Šia proga Jono Šliūpo muziejuje lapkričio 8 d. atidaroma paroda „Tapatybė ir forma. Kazio Varnelio kūryba“. Į muziejų atkeliauja rinktiniai Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatai – paties Varnelio oparto kūriniai ir muziejaus fonduose saugomi etnografinės tekstilės dirbiniai.

Atsinaujinusio Jono Šliūpo muziejaus apžiūrėti atvyko ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. „Džiaugiuosi, kad šio muziejaus atidarymas yra lydimas savotiškos dramaturgijos – netikėtumo, kuris tuo pat metu yra gerai apgalvotas. Be abejo, kalbu apie čia atidaromą Kazio Varnelio namų-muziejaus eksponatų parodą. Dėkoju Lietuvos nacionalinio muziejaus komandai už tai, kad Jono Šliūpo muziejaus atidarymas iš tiesų tampa įvykiu ne tik Palangai. Tai paskata mums visiems prisiminti, kad mūsų istorija nėra kažkokie apdulkėję metraščiai, ištraukiami tik ypatingomis progomis. Istorija mus supa kasdien ir primena, kas mes esame ir iš kur atėjome. Taip, kaip šis namas primena ne tik Joną Šliūpą, bet ir visą tarpukario inteligentiją, ir dar ankstesnę Palangą, kuri mena grafų Tiškevičių laikus. Visa ta atmintis ir yra tvirčiausias pagrindas, į kurį mes galime remtis neramiais laikais“, – sakė S. Kairys.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė tiki, jog po poros metų bus atidaryta nauja ekspozicija, skirta pirmajam Palangos burmistrui, o pats muziejus taps vienu didžiausių vakarų Lietuvos ir populiariausio kurorto kultūriniu traukos centru, kur nuolatinė ekspozicija, parodos ir renginiai kokybe nenusileis didmiesčių renginių kokybei. Jono Šliūpo muziejaus nuolatinės ekspozicijos įrengimas naudojant inovatyvius ir patrauklius sprendimus įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą. Muziejaus ekspozicijos atnaujinimui numatyta skirti 400 tūkst. eurų.

 


21 birželio, 2024

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui […]

21 birželio, 2024

Iki birželio 30 dienos Telšių kultūros centras kviečia visus meno ir rankdarbių mėgėjus apsilankyti išskirtinėje parodoje, kurioje eksponuojami menininkų Irenos […]

21 birželio, 2024

Praėjusį šeštadienį, birželio 15 dieną, Jurbarko dvaro parke nuskambėjo Tauragės regiono dainų ir šokių šventė „Upėmis tekančios dainos“. Ši šventė […]

20 birželio, 2024

2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuva pelnė „Auksinį liūtą“ už geriausią nacionalinį paviljoną. Jame rodyta menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos […]

20 birželio, 2024

Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti […]

S. Bakas ir E. Ridikaitė
19 birželio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) bičiulių – užsienio pasiuntinių, parlamentarų, visuomenės veikėjų, menininkų ir žurnalistų, šaunios ir žavingos publikos […]

19 birželio, 2024

Birželio 16 dieną Vilniuje Lietuvos Tarptautinės baleto akademijos baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas 2024, kuris sukvietė daugybę talentingų šokėjų iš […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

18 birželio, 2024

Prestižinėje Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė Dalia Truskaitė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją. „Kūrinys […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

15 birželio, 2024

Birželio 14 dieną Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus iškilmingai įteikė tvirtas Žemaitiškas padėkas vaikų ir jaunimo meno kolektyvų atstovams, […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Kitąmet Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine – trečiadienį paskelbė konkursą „Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ organizavusi Jaunimo reikalų agentūra. Tai […]

12 birželio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. […]

11 birželio, 2024

Panevėžys – galimybių miestas. Žmonės, kurių keliai driekėsi per įvairius pasaulio miestus, grįžta į Panevėžį kurti, atskleisti talentus ir dalintis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]