Autonominės parduotuvės užkariauja stadionus, verslo centrus ir oro uostus: greičiau apsipirkti padeda dirbtinis intelektas

Nors Lietuvoje vis dar skamba ganėtinai futuristiškai, autonominės parduotuvės pasaulyje vis labiau įsitvirtina ir iš tiesiog įdomaus ir nuostabą keliančio koncepto tampa vartotojams vis patrauklesniu ir įprastesniu prekyviečių formatu. Taip bendrovės „StrongPoint“ lapkritį Vilniuje organizuotoje tarptautinėje mažmeninės prekybos aktualijų konferencijoje „Baltic Retail Forum“ teigė JAV autonominių prekybos sprendimų kompanijos „AiFi“ pardavimų vadovas Rehman Mohammed.

Apsipirkimas be kasų ir eilių tapo realybe

Pirmosios autonominės parduotuvės be kasų jau veikia ir Lietuvoje, o JAV ir Europoje tokių prekybos vietų plėtra yra vis spartesnė. Autonominės parduotuvės įrengiamos verslo centruose, oro uostuose, stadionuose, universitetų miesteliuose ir kitose didelius pirkėjų srautus pritraukiančiose vietose. Tokių parduotuvių veiklą įgalina pažangios kompiuterinės regos ir dirbtinio intelekto technologijos.

„Nors autonominės parduotuvės yra įmanomos pažangių technologijų dėka, tačiau pagrindinė tokio formato plėtros varomoji jėga yra prekybininkų noras suteikti vartotojams geresnę patirtį, galimybę prekes įsigyti greičiau ir paprasčiau, o taip pat sumažinti žmogiškųjų resursų poreikį ir veiklą vykdyti efektyviau. Pasauliniai tyrimai rodo, kad greitis ir patogumas yra esminiai geros vartotojų patirties apsiperkant komponentai, o 42 proc. pirkėjų pirmenybę teikia savarankiškam atsiskaitymui. Tradicinės kasos reiškia laukimą eilėse – taigi ir laiko švaistymą bei prastesnę apsipirkimo patirtį. Autonominėse parduotuvės šie apsipirkimo proceso „butelio kakliukai“ pašalinami“, – sakė R. Mohammed.

Naujas galimybes atveria kompiuterinė rega ir DI

Anot R. Mohammed, kai kuriose autonominėse prekybos vietose vidutinis transakcijos laikas siekia vos 18 sekundžių. Tai reiškia, kad tokiose parduotuvėse per trumpesnį laiką gali apsipirkti daugiau pirkėjų, nei prekybos vietose su kasomis. Be to, autonominės parduotuvės dažnu atveju gali dirbti visą parą prekybininkui neinvestuojant lėšų į papildomą personalą. Visa tai šiuolaikinių technologijų dėka.

„Skirtingose autonominėse parduotuvėse naudojami techniniai sprendimai ar jų specifika gali skirtis, tačiau visų jų pagrindas yra su kompiuterinės regos sprendimais apjungtas dirbtinis intelektas. Pirkėjai į autonominę parduotuvę paprastai patenka naudodamiesi savo banko kortele, skaitmenine pinigine ar mobiliąją programėle telefone. Parduotuvėje įrengtos stebėjimo kameros pirkėją užfiksuoja, sukuria virtualų jo avatarą ir seka jo judėjimą po prekybos erdvę bei iš prekių lentynų paimamas prekes. Svarbu pabrėžti, kad dirbtiniam intelektui pirkėjai visuomet išlieka anonimiški – nėra fiksuojami ar renkami jokie biometriniai jų duomenys, nenaudojama veidų atpažinimo sistema“, – pasakojo R. Mohammed.

Pažangūs sprendimai leidžia analizuoti pirkėjų elgesį

Pasiėmę reikiamas prekes pirkėjai paprasčiausiai išeina iš parduotuvės. Čekis už pirkinius automatiškai atsiunčiamas į vartotojo el. paštą ar mobiliąją programėlę, o reikiama pinigų suma klientui patvirtinus nuskaitoma nuo banko kortelės ar skaitmeninės piniginės. Tokiu būdu išvengiama atsiskaitymo kasoje, o apsipirkimas tampa greitesnis ir sklandesnis.

„Kompiuterinės regos ir dirbtinio intelekto sprendimai taip pat gali būti naudojami analizuojat pirkėjų judėjimą parduotuvėje, identifikuojant daugiausiai dėmesio sulaukiančius skyrius, lentynas ir prekes. Tokia informacija padeda optimaliau išplanuoti parduotuvę, taikyti efektyvesnę rinkodarą ir padidinti pardavimus. Analitikos tikslais kompiuterinės regos ir dirbtinio intelekto sprendimai gali būti įrengiami ir įprastose parduotuvėse su kasomis“, – „Baltic Retail Forum“ konferencijoje kalbėjo R. Mohammed.

Išbandomi įvairūs formatai

Ekspertas teigė, kad prekybininkai šiandien vis drąsiau eksperimentuoja su kompiuterinės regos bei dirbtinio intelekto sprendimais ir plėtoja įvairaus formato parduotuves – nuo pilnai automatizuotų iki hibridinių. Pavyzdžiui, esama parduotuvių, kuriose dieną veikia įprastos kasos, o naktį dalis asortimento gali būti įsigyjama be darbuotojų pagalbos. Darbuotojų pilnai autonominėse parduotuvėse gali visai nebūti arba jie gali atlikti tik konsultantų funkciją – padėti pirkėjams išsirinkti reikiamas prekes, suteikti reikiamą informaciją. Bet kuriuo atveju personalo poreikis dėl automatizacijos sprendimų gerokai sumažėja.

„Automatizacijos sprendimai ypač aktualūs tose vietose, kuriose įprastai susidaro didelės pirkėjų eilės. Dėl to JAV ir kitose šalyse autonominės parduotuvės ir prekyvietės vis dažniau įrengiamos stadionuose bei arenose. Pavyzdžiui, sporto varžybų pertraukos metu prie užkandžių kioskų vienu metu paprastai patraukia daugybė lankytojų. Kai juos aptarnauja žmonės, susidaro eilės, o dalis sporto gerbėjų netgi vengia eiti nusipirkti užkandžių ar gėrimų vien dėl to, kad bijo nespėti to padaryti iki veiksmo aikštelėje ar stadione pradžios. Autonominės prekybos vietos šią problemą išsprendžia. Tai patvirtina daugybė pavyzdžių“, – sakė R. Mohammed.

Prekybos automatizacija įsibėgėja

R. Mohammed išskyrė „King Power“ stadione Leičesterio mieste Didžiojoje Britanijoje įrengtą užkandžių parduotuvę, kurioje dėl įdiegtų automatizacijos sprendimų transakcijos trukmės sutrumpėjo nuo 70 iki 18 sekundžių, o per tas pačias sporto varžybas sugrįžtančių klientų rodiklis svyruoja nuo 30 proc. iki 50 proc. Tai yra didžiausią apyvartą visame virš 32 tūkst. aistruolių talpinančiame stadione generuojanti užkandžių prekyvietė.

„Ypač ambicingą prekybos automatizavimo projektą įgyvendiname kitais metais Los Andžele veikti pradėsiančioje modernioje „Intuit Dome“ arenoje, kurioje namų rungtynes žais NBA lygos Los Andželo „Clippers“ komanda. Automatizuojame daugiau nei 30 arenoje veiksiančių parduotuvių, kurių bendras plotas siekia 6,5 tūkst. kv. m.. Arenos valdytojų tikslas sukurti unikaliai gerą lankytojų patirtys, kurios neapkartintų eilės prie kasų. Neabejoju, kad šia kryptimi judės vis daugiau panašių žmonių susibūrimo vietų ir prekybininkų“, – sakė R. Mohammed.