27 vasario, 2024
Lietuvos laisvosios rinkos instituto jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė | LLRI

Avansinė pelno mokesčio tvarka – toli nuo efektyvaus apmokestinimo principų

Reda Simonaitytė

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai viena iš krypčių, kurią tvariai, stabiliai ir efektyviai mokesčių sistemai prieš 250 metų savo veikale „Tautų turtas“ brėžė škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka stipriai nuo jos nutolsta. 

Nors standartiškai Lietuvoje taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas yra laikomas vienu mažiausių ES, jo kainą įmonėms išaugina administraciniai kaštai ir įgyvendinimo tvarka. Negana to, kad pelno mokestį Lietuvoje raizgo aibė lengvatų, dažnai brangių ir neprieinamų mažesniems ūkio subjektams, bei išimčių, mokėti jį įmonės privalo avansu.

Baudžia už augimą

Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka Lietuvoje atsirado dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais. Jos tikslas – užtikrinti valstybės biudžeto stabilumą ir didesnį mokestinių pajamų surinkimą. Avansinį pelno mokestį įmonės moka dar neuždirbusios pelno ir taip kredituoja valstybę.

Avansinio pelno mokesčio deklaraciją įmonės, kurių apmokestinamosios pajamos praėjusį mokestinį laikotarpį viršijo 300 tūkst. eurų, privalo pateikti vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 15 d. Tai jos turi padaryti net ir tuo atveju, jei dirba nuostolingai. 

Teikdamos deklaraciją, jos privalo pasirinkti mokesčio mokėjimo avansu skaičiavimo būdą – skaičiuoti jį arba pagal praėjusių metų faktinius, arba pagal einamųjų metų prognozuojamus veiklos rezultatus. Prognozuoti įmonės imasi, tačiau visų veiksnių, darysiančių įtaką bendrai ekonomikai ir konkrečiai įmonės veiklai, numatyti neįmanoma. Taip pat, kaip ir COVID-19 pandemijos, karo ir aukštumas pasiekusios infliacijos. Net ir besiremdamos oficialiomis infliacijos prognozėmis, įmonės negali pataikyti į faktinę tikrovę.

Štai, artėjant avansinio pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m. pateikimo terminui, įmonės galėjo vadovautis Lietuvos Banko 2021 m. gruodžio mėnesį pateiktu Lietuvos ekonomikos raidos scenarijumi, kuriame prognozuojama 2022 m. vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą buvo lygi 5,1 proc. 2022 m. infliacijos prognozės buvo atnaujintos dar keturis kartus, iš kurių trys atsiliko nuo realių kainų augimo įverčių – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio prognozuojama infliacija siekė atitinkamai 9 proc., 15,2 proc., 18,3 proc. ir 18,9 proc. Galutinė metinė 2022 m. infliacija, Eurostat duomenimis, siekė 18,9 proc.

Jei įmonės rodikliai metų gale pasirodo esantys geresni, nei prognozuota metų pradžioje, teikiant avansinio pelno mokesčio deklaraciją, už pirmuosius metų ketvirčius sumokėtą per mažą avansinį pelno mokestį įmonei yra skaičiuojami delspinigiai. O metų rezultatai gali būti geresni ne vien dėl padidintų pardavimų ar parduoto turto, bet ir dėl išaugusių kainų. Tokiu atveju priskaičiuota delspinigių suma gali būti reikšminga, nors realaus augimo nebūta. 

Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonėms nebeužtenka einamųjų pajamų susidariusiam mokesčiui sumokėti. Tai sukuria priešpriešą – įmonės yra įspraudžiamos į rėmus ir yra priverstos skolintis, siekdamos sumokėti pelno mokestį avansu ir taip kredituoti valstybės biudžetą.

Mažas, bet zyzia

Pelno mokesčio poveikis valstybės biudžetui yra minimalus – pajamos iš pelno mokesčio sudaro vos 6 proc. visų valdžios sektoriaus biudžeto pajamų. Nors šio mokesčio fiskalinė reikšmė maža, tačiau reikšmingai prisideda prie neigiamų padarinių ekonomikai. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo sistema mažina įmonių atsparumą ne tik neapibrėžtoje geopolitinėje situacijoje. 

Tokia tvarka atitolina mus prieš 250 metų suformuluotų apmokestinimo principų. Paprasta, skaidri ir efektyvi mokesčių sistema bei mokesčių mokėtojams aiškus ir gerai struktūruotas reglamentavimas gali skatinti ekonomikos plėtrą. Negana to, tai viena esminių prielaidų pakankamam pajamų, skirtų vyriausybės prioritetų įgyvendinimui, į biudžetą surinkimui. 

Šiuo metu galiojanti pelno mokesčio tvarka apkrauna šalies įmonės, stabdo ekonomikos plėtrą, o pajamų pagrindinėms funkcijoms padengti, aiškiai matyti, valstybė surenka iš kitų mokesčių. 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
15 balandžio, 2024

Ar neužilgo netapsime tik vieno ar kelių miestų valstybe, jei pro pirštus žiūrėsime į regioninę politiką? Juk, kiekvienas nepritrauktas ir […]

15 balandžio, 2024

Nuo pirmadienio komerciniams Lietuvoje registruotiems oro vežėjams suteiktas leidimas vykdyti skrydžius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro erdvėje. „Nuo šiandien JAV […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praneša, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir […]

11 balandžio, 2024

2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

11 balandžio, 2024

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai siekia investuoti į miesto infrastruktūros vystymą. Vis dėlto, pasak mero, daugiau nei […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų […]

10 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Trakuose pasveikino Tarptautinio transporto forumo (ITF), kuriam šiuo metu pirmininkauja Lietuva, aukšto lygio susitikimo […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]

10 balandžio, 2024

Įvairios apklausos bei tyrimai rodo, jog darbuotojai dažniau nei bet kada anksčiau svarsto pakeisti darbą. Per artimiausius kelerius metus tai […]

Elena Leontjeva
10 balandžio, 2024

4 dienų darbo savaitės idėja toliau užkariauja širdis ir protus, nepaisant – mažėjančio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nerimą keliančios geopolitinės […]

9 balandžio, 2024

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke (VCIIP) prasidėjo Technologijų vystymo centro statybos, balandžio 9 dieną statybvietėje įkasta simbolinė laiko kapsulė. VCIIP […]

9 balandžio, 2024

Dauguma (59 proc.) tėvų Lietuvoje mano, kad IT srities profesijos yra ir išliks perspektyviais karjeros pasirinkimais jų vaikams, o 39 […]

9 balandžio, 2024

Neseniai buvo paskelbti 2024 m. greitosios „Eurobarometro“ apklausos „Viešoji nuomonė ES regionuose“ rezultatai. Ši apklausa reguliariai yra vykdoma kas trejus […]

Kristina Krupavičienė. ELTA / Dainius Labutis
9 balandžio, 2024

Lietuvos Konstituciniam teismui priėmus sprendimą leisti dėl svarbių priežasčių pasitraukti iš privačių pensijų fondų, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo […]

9 balandžio, 2024

Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ šiemet nusprendė pakeisti įprastą komandų formavimo ir stiprinimo programą, į ją įtraukdama dronų gamybos mokymus. […]