10 spalio, 2022
Kultūros infrastruktūros centras

Baigti Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros tvarkybos darbai

Bernardinų ansamblio tvora

Pavadinti visą baigtą projektą tiesiog Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros tvarkybos darbais iš tiesų nėra tikslu, bet kitu atveju pavadinimas nusidriektų per kelias eilutes, nes oficialiai reikia sakyti: baigti Vilniaus Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio bei Šv. Onos bažnyčių ir Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros su vartais ir Kristaus laiptų koplyčios pietvakarių fasado sienos tvarkybos (remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimo) darbai.

Darbai baigti: tvora stabilizuota, restauruotos išlikusios kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, atkurti sunykę elementai.

„Šitos tvoros sutvarkymas svarbus ir miestui, ir vienuolijai. Visas statinių ansamblis – vertingas kultūros paminklas, sulaukiantis didelio taip pat ir užsienio svečių, piligrimų dėmesio, o ta trūkusi tvora badė akis kaip žaizda. Dabar vaizdas visai kitoks. Tiesa, dėl pirmo rangovo darbų tempo ir kokybės buvo kilę problemų, tačiau aktyvus Kultūros infrastruktūros centro (KIC) dėmesys pakeitė situaciją mūsų objekte: pasikeitus rangovą darbai sparčiai pajudėjo pirmyn. Visa komanda: KIC specialistai, ekspertai, rangovo žmonės dirbo profesionaliai, įsiklausydami ir girdėdami vieni kitus, buvo atsižvelgta ir į mažesniųjų brolių prašymus, pastabas“, – džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu ir nuveiktais darbais  Aleksejus Bočiarovas, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos kurijos ekonomo pavaduotojas.

Tvoros istorijai – 600 metų

Tvoros  tvarkybos darbų projekto architektūros tyrimuose pateikta trumpa istorija, primenanti, kuo šis ansamblis svarbus ir vertingas Vilniui, visos mūsų šalies istorijai.

1469 metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis atvykusiems į Vilnių mažesniesiems broliams pranciškonams (bernardinams) dovanojo žemės netoli savo rūmų, leisdamas jiems Švč. Mergelės Marijos garbei statyti bažnyčią ir vienuolyną. Apie 1490 metus bažnyčios statybos buvo baigtos, tik netrukus didelę jos dalį teko griauti ir atstatyti iš naujo, nes dėl konstrukcinių klaidų sienoje atsirado plyšių, pradėjo griūti skliautai. 1506–1516 metais iškilusi bažnyčia pašventinta Šv. Pranciškaus Asyžiečio vardu. 1516–1525 metais pietinėje ansamblio pusėje buvo pastatyta pirmoji tvora, vėliau ji rekonstruota, papildyta nišomis.

XVI amžiuje Bernardinų ansamblis tapo miesto gynybinės sistemos dalimi, pietinėje pusėje prie Vilnios iškilo gynybinės sienos Bernardinų vartai. Pats ansamblis užėmė visą Vilnios kilpą, čia buvo ir vienuolyno daržas bei sodas, priešais bažnyčių fasadus driekėsi ilgas, siauras netaisyklingos formos šventorius, kurį nuo buvusios Bernardinų gatvės, vedusios link gynybinės sienos vartų, skyrė mūrinė tvora. 1610 metais šalia tvoros buvo pastatyta Kristaus laiptų koplyčia.

XVII amžiuje vienuolyno kompleksą nusiaubė Maskvos armija. 1676 metais atstatyta bažnyčia pavadinta dvigubu Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Bernardino Sieniečio vardu. Prie remonto darbų daug prisidėjo LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Mykolas Pacas.

1834 metais dalis mūrinės šventoriaus tvoros su didžiaisiais vartais buvo nugriauta, patekti į bažnyčią buvo galima pro mažuosius vartelius. Tačiau tai buvo menka problema, nes prasidėjo sunkūs laikai – 1864 metais, po sukilimo, vienuolynas buvo uždarytas. Po kelerių metų pro pat Šv. Onos bažnyčią nutiesta gatvė perkirto vienuolyno sodą ir šventorių suardydama išorinį trijų pranciškoniškų vienuolynų ir bažnyčių ansamblį.

1919 metais buvo parengtas vienuolyno rekonstrukcijos projektas, pritaikant jį Vilniaus dailės dirbtuvėms, pagal jį atlikti pritaikymo darbai. 1949 metais Bernardinų bažnyčia buvo uždaryta, vėliau ji atiduota Vilniaus dailės akademijai ir paversta sandėliu.

1994 metais į bažnyčią vėl sugrįžo Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai, jų iniciatyva iki šiol tęsiami ansamblio restauravimo darbai.

Sienos detalės primins vienuolynų istoriją

2019 metais savo eilės sulaukė ansamblio pietinė ir vakarinė šventoriaus dalis. Prieš pradedant darbus 2017 metais buvo atlikti Šventųjų Pranciškaus Asyžiečio, Bernardino Sieniečio bei Šv. Onos bažnyčių ir Bernardinų vienuolyno statinių ansamblio šventoriaus tvoros su vartais ir Kristaus laiptų koplyčios pietvakarių fasado sienos žvalgomieji archeologiniai, geologiniai, konstrukcijų, tinko ir skiedinių cheminės sudėties bei užterštumo, polichrominiai, architektūros tyrimai, pateiktos specialistų rekomendacijos dėl tvarkybos darbų.

„Konstrukcijų tyrimais nustatyta, kad pagrindinė tvoros defektų priežastis, dėl kurios ji skilo ir griuvo, buvo nepatikimi tvoros pamatai. Todėl reikėjo stabilizuoti, sustiprinti tvoros pamatus, tai pirmiausia ir buvo padaryta. Po to taikant specialiąsias technologijas buvo restauruota dalis vertingo XVI-XIX amžiaus mūro, o negrįžtamai laiko paveikti mūro fragmentai atstatyti autentiškomis tvoros plytomis, restauruoti dekoro elementai bei tinko apdaila. Išardžius sovietinių laikų mūrą buvo atidengtas XVII amžiaus įėjimas į šventorių, restauruoti angokraščiai su puošyba ir įrengti varteliai“, – pasakojo apie padarytus darbus juos organizavusio Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Miron Čebatul.

Taip pat buvo pakeistos keraminės tvoros viršaus čerpės, nudažyti fasadai, atstatyta atgrinda prie tvoros.

Tvarkybos darbų projekto uždaviniai buvo ne tik kaip išsaugoti ir restauruoti šventoriaus tvorą, bet ir kuo geriau atskleisti ansamblio istoriją.

„Pavyzdžiui, XVII amžiuje Bernardinų bažnyčią ir kitoje Vilnios pusėje įsikūrusį Užupio bernardinių vienuolyną jungė tiltas su dengta galerija, kuriuo vienuolės patekdavo tiesiai į antrąjį bažnyčios aukštą, ir čia pro specialų langelį galėjo priimti šventąją Komuniją. XIX amžiaus antrojoje pusėje galerija buvo nugriauta. Šventoriuje yra išlikusi galerijos dalis ir jungtis su bažnyčia, o už tvoros vietoje buvusios jungties XX amžiaus rekonstrukcijų metu buvo įrengtas gelžbetoninis kontraforsas. Tvarkybos darbų projekte pasiūliau suformuoti buvusios galerijos trasos tęsinį ir iš tinko suformuoti nedidelę arką, kuri būtų tarsi užuomina to koridoriaus, vedusio į kitą Vilnios pusę“, – pasakojo projektą rengusi projekto vadovė ir architektė Daina Vanagaitė Garbanovienė, KIC projektavimo vadovė.

2019 metais pradėti tvarkybos darbai baigti šių metų rugsėjį.

„Sudėtinga, bet visi bendromis jėgomis dirbome ir viską laiku padarėme, iškilusius klausimus sprendėme drauge su KIC, su Kultūros paveldo departamento, užsakovo žmonėmis“, – trumpai pakomentavo situaciją darbus atlikusios UAB „Statybos valdymo paslaugos“ tvarkybos darbų vadovas Audrius Matjošaitis.

Atliktų darbų vertė kiek daugiau nei 259 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (Paveldotvarkos) programos lėšomis.


31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

Visuomenei pristatytas Raitininkų Krašto muziejus
31 sausio, 2023

Kasmet, sausio 27-ąją, yra minima tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šiemet minint šią dieną, sausio 28 d., Kražių M. K. […]

30 sausio, 2023

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios […]

28 sausio, 2023

Jubiliejinė didžiausia Baltijos šalyse turizmo paroda ADVENTUR 2023 atidaryta skambiu akordu – penktadienį įteikti „Turizmo sėkmingiausiųjų 2022“ apdovanojimai. Jau aštuonioliktą […]

Jussi Tiainen nuotr.
28 sausio, 2023

Vienoje svarbiausių Suomijos šiuolaikinio meno erdvių – parodų centre „Kohta“ Helsinkyje – pristatoma lietuvių fotomenininkės Violetos Bubelytės kūryba jungtinėje parodoje „Itsekuva“ kartu […]

27 sausio, 2023

Lazdynų daugiafunkcio komplekso statyba oficialiai baigėsi – Vilniaus miesto savivaldybė gavo Statybos inspekcijos patvirtintą statybos užbaigimo aktą, o tai reiškia, […]

Dr. H. Kobeckaitės knygos pristatymas
27 sausio, 2023

Sausio 19 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujausia ambasadorės, diplomatės, vertėjos, žurnalistės, rašytojos, humanitarinių mokslų daktarės, kraštietės, Trakų rajono […]

27 sausio, 2023

Šiandien Panevėžyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prie Žydų motinos paminklo padėti vainikai, buvo sakomos kalbos, skaitomi pranešimai. „Holokaustas […]

27 sausio, 2023

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siekia, kad kalba ne skaldytų, bet jungtų visuomenę. Todėl stengiasi išklausyti visas visuomenės grupes ir […]

27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

27 sausio, 2023

Vidaus reikalų ministerija (VRM) panaudos pagrindais laikinai perduoda Kultūros ir sporto rūmų patalpas Vilniaus m. savivaldybės viešajai įstaigai (VŠĮ) „Active […]

S. Žiūros nuotr.
26 sausio, 2023

Tradiciniai, jau 25-ieji, „Šv. Kristoforo“ apdovanojimai šiemet tapo Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalimi. Tarp vienuolikos apdovanotųjų – net šeši, nominuoti […]

Žemaitijos kaimo ekspozicija. Muziejusalka.lt nuotr.
25 sausio, 2023

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. […]

25 sausio, 2023

Pasitinkant 700 metų sukaktį, šia neeiline proga Kaunas ruošia sostinei ypatingą dovaną. Drauge su grupe „Baltasis Kiras“ sukurta daina „Vilniau“ […]

25 sausio, 2023

Sausio 19 d. Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje vyko Kauno istorijos metraščio jubiliejinio 20-ojo tomo, skirto Barokui ir Pacų giminei, pristatymas. […]

25 sausio, 2023

Nors kiekvienais metais eismo saugumo užtikrinimui pritaikoma įvairių naujovių, vairuotojai vis labiau drausminami, tačiau kai kurios tendencijos išlieka neraminančios. Statistiniai […]

25 sausio, 2023

Mokslininkai teigia, kad pirmą kartą Vilniaus vardas buvo užrašytas kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuos jis 1323 m. siuntė į aplinkinius miestus. […]

J. Vaičikonio nuotr.
25 sausio, 2023

Sausio 29 d. į Panevėžio muzikinio teatro sceną grįžta Johano Štrauso operetė „Vienos kraujas“. Pirmą kartą spektaklį diriguos Martynas Bražas, […]

Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.
25 sausio, 2023

Pirmadienį Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“. Svarbią šios […]

24 sausio, 2023

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m.“ (Zuflucht auf […]