Bibliotekai perduotas Viliaus Gaigalaičio archyvas

2022-ųjų pradžioje Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekė siunta iš Vokietijos, kurioje – Viliaus Gaigalaičio (Wilhelm Gaigalat) ir jo žmonos Marijos Gaigalaitienės (Marie Gaigalat) asmeninio archyvo dalis. Archyvą perdavė jų giminaitė dr. Astrid Gronau‑Adams. Nuo šiol ši išskirtinė medžiaga bus saugoma bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje veikiančiame draugijos Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e. V. (AdM) archyve. 2011 m. pradėjusiame veikti AdM archyve kaupiama su Klaipėdos miestu ir kraštu bei Rytų Prūsija susijusi informacija – įvairaus pobūdžio medžiaga ir originalūs eksponatai.

V. Gaigalaitis – žymus visuomenės ir kultūros veikėjas, profesorius, teologijos mokslų daktaras, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1870 m. Naujienos kaime (dab. Naujininkai, Pagėgių sav.), studijavo Karaliaučiuje ir Berlyne, vėliau kunigavo Klaipėdos krašte. Uostamiestyje gyveno daugiau nei dvidešimt metų (1918–1939). Nuo 1903 m. iki 1918 m. V. Gaigalaitis buvo Prūsijos landtago Žemųjų rūmų deputatas. 1912 m. vadovavo draugijai „Sandora“, kurios patalpose buvo įsteigta lietuviškų knygų biblioteka. Jo iniciatyva 1922 m. Klaipėdoje įkurta pirmoji lietuviška mokykla, vėliau išaugusi į Vytauto Didžiojo gimnaziją. V. Gaigalaitis yra ir vienas iš Vytauto Didžiojo universitete 1925 m. pradėjusio veikti Evangelikų teologijos fakulteto steigėjų, 1927–1928 m. buvo jo dekanu. 1933 m. jis tapo Latvijos universiteto Garbės daktaru. V. Gaigalaitis steigė įvairias labdaros organizacijas, buvo vienas iš 1934 m. atidaryto Laugalių pensionato įkūrėjų, asmeniškai rūpinosi jo statyba. 1939 m. kovo mėn. V. Gaigalaitis iš Klaipėdos pasitraukė į Lietuvą, o 1941 m. – į Vokietiją. Mirė 1945 m. Bretene (Vokietija). 1994 m. V. Gaigalaičio ir jo žmonos Marijos palaikai perlaidoti Elniškės kaimo evangelikų liuteronų kapinėse (Klaipėdos r.).

1997 m. dalis V. Gaigalaičio archyvo, kartu su draugijos „Sandora“ bibliotekos archyvo dalimi iš Berlyno valstybinės bibliotekos buvo perduota Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Nors dabar Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką pasiekęs V. Gaigalaičio archyvas nėra didelis, bet itin vertingas savo turiniu. Bibliotekai perduota keliolika V. Gaigalaičio asmeninės bibliotekos knygų, jo prisiminimų mašinraštis, įvairūs dokumentai, oficiali ir privati sutuoktinių korespondencija, rankraščiai, užrašų knygelės bei dienoraščiai, keliasdešimt fotografijų. Jose – Gaigalaičių asmeninio gyvenimo fragmentai, „Sandoros“ draugijos veikla, su V. Gaigalaičio pastoracine veikla susiję momentai bei žymesni Klaipėdos tarpukario įvykiai – Klaipėdos dainų šventė, Sausio 15-osios minėjimas miesto kapinėse, Prezidento Smetonos alėjos (dab. Liepų g.) atidarymas, valstybės veikėjo Jono Žiliaus-Jonilos laidotuvės ir kt. Tarp šių nuotraukų – ir su Gaigalaičių perlaidojimu Lietuvoje susijusi dokumentinė medžiaga. Archyve taip pat galima rasti su Gaigalaičių vestuvėmis susijusių spaudinių – 1911-iais sutuoktuvių proga gautas Šventasis Raštas su dedikacija, įvairūs dokumentai, sveikinimo telegramos, M. Gaigalaitienės rašytas povestuvinės kelionės dienoraštis. Kartu su dokumentine medžiaga į biblioteką atkeliavo ir keli Gaigalaičių asmeniniai daiktai – odinis V. Gaigalaičio portfelis, Heidelbergo universiteto lietuvių studentų atminimo juosta bei V. Gaigalaičiui įteiktas LDK Gedimino ordinas.

Nuo šiol bibliotekoje saugomas V. Gaigalaičio archyvas atviras istorikams bei kitiems tyrinėtojams. Ateityje tikimasi atlikti išsamesnę šio archyvo analizę ir pateikti visuomenei daugiau duomenų apie Klaipėdos kraštui svarbios asmenybės visuomeninę, politinę bei kultūrinę veiklą.