16 spalio, 2021

Bibliotekoje – naujas Edžio Jurčio fotografijų albumas

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (Herkaus Manto g. 25, Klaipėda) galerijoje 13L spalio 20 d., trečiadienį, 19 val., pristatomas ką tik išleistas fotomenininko Edžio Jurčio retrospektyvinis fotografijų albumas „Būti šalia / Being Near“. Tai – pirmasis išsamiai E. Jurčio fotografinę kūrybą pristatantis leidinys, kuriame pateikiama plati šio autoriaus kūrybinė biografija, publikuojami jo sukurtų fotografijų ciklai nuo kūrybos pradžios (1973 m.) iki šių dienų. Leidėjas – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.

Renginyje dalyvauja E. Jurčys, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas, fotomenininkas Jonas Staselis, menotyrininkė Danguolė Ruškienė, bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė. Vėliau šis albumas (kartu su E. Jurčio paroda „Būties nerimas“) bus pristatytas Šiauliuose, Vilniuje, Kaune ir kituose šalies miestuose. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Praėjusiais metais E. Jurčys Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai (KLAVB) neatlygintinai perdavė savo fotografijų archyvą (virš 400 atspaudų ir negatyvų). Iš Klaipėdos kilusio ir daugiau nei tris dešimtmečius JAV gyvenančio autoriaus archyvas dabar saugomas KLAVB Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriuje, Klaipėdos fotoarchyve.

Tai – didžiausia šio autoriaus fotoarchyvo dalis, saugoma Lietuvoje. Biblioteka nuo 2011 m. ne tik kaupia ir skaitmenina Klaipėdos regiono kultūros paveldą ir profesionalaus meno kūrinius, bet taip pat rūpinasi turimų archyvų sklaida. E. Jurčio archyvo perėmimas sudarė puikią progą ištyrinėti Lietuvos fotografijai svarbios asmenybės kūrybą, išsamiai (albumu ir kilnojama paroda) ją reprezentuoti.

Naujai išleistas E. Jurčio albumas – yra daugiau nei metus laiko trukusio bendradarbiavimo su biblioteka rezultatas. Albumo sudarytojai – E. Jurčys ir D. Ruškienė. Šis leidinys užpildys dar vieną spragą ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos fotografijos istorijoje, aktualizuos autoriaus fotografinę kūrybą ir tikimasi, kad paskatins visuomenę labiau domėtis menine fotografija.

Nesvarbu kuriame pasaulio krašte ir kokiais tikslais atsidurtų, E. Jurčys ir nepažįstamoje vietoje geba atpažinti būdingiausius čia gyvenančiųjų bruožus, išskirti tirščiausiai būties prisodrintas akimirkas. Jis – nuolatinis keliautojas tiek vietos, tiek ir laiko požiūriu. Kelionės autorių veikia kaip impulsai, žadinantys jo kūrybines mintis. Todėl bene daugiausia fotografijų jis sukaupęs išvykose į tolimus kraštus: Jamaiką, Dominikos Respubliką, Japoniją, Meksiką, Nikaragvą, Gvatemalą ir kt. Kita vertus, jam nėra svetimų vietų, kaip ir nėra svetimų žmonių.

Homo sapiens visuomet išlieka šio fotografo dėmesio centre. Empatija, tolerancija ir jautrumas žmogui – tai tos autoriaus savybės, kurios diktavo ne tik temas, bet ir fotografinę raišką. E. Jurčį domina paprastų žmonių, o ypač visuomenės atstumtųjų likimai. Tie, kurių gyvenimai dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo sudėtingi jiems patiems, kuriuos dalis visuomenės smerkia, kiti tiesiog ignoruoja ir tik nedaugelis bando suprasti.

E. Jurčys priskirtinas būtent pastariesiems. Jis nemoralizuoja, bet ir neteisina. Fotografas bando atkreipti dėmesį, parodyti, kad šie žmonės yra šalia, kad jiems, kaip ir visiems, reikia meilės, artumo ir supratimo. Deja, skirtingai nei dauguma, jie to negauna. Tai jau nėra spontaniški, atsitiktiniai reportažai, įkvėpti akimirkos nuostabos. Autorius skiria gana daug dėmesio ir laiko tam, kad perprastų situaciją, prie problemos priartėtų tiek, jog galėtų pažvelgti į ją iš portretuojamojo pozicijų. Jo pasirenkamos temos paliečia aštriausias gyvenimo briaunas – ligas, stichines ar žmogaus sukeltas anomalijas, jau esančias ar tik gresiančias nelaimes.

Atida, gebėjimas įsijausti, įsigilinti į esmę tokioje fotografijoje svarbiausia, tačiau ne mažiau svarbu ir parenkama forma. E. Jurčio fotografijos turinys nėra lengvas, bet ji netrikdo, joje neaptiksime jokių destrukcijos apraiškų, skandalingų, šokiruojančių momentų. Kita vertus, šio fotografo darbuose pateikiama informacija be didesnių pastangų prisibrauna prie kiekvieno. Tyliai, tačiau tikslingai ir gal net įsakmiai įteikdama gana slogius pranešimus, kaip idealaus pasaulio demaskavimo liudijimus. Tai panašu į pjūvį – skausmingą, bet būtiną, kad ligonis pagytų. Šis pjūvis be galo estetiškas, į jį žiūrėti malonu, galbūt net norėtųsi prisiliesti.

E. Jurčio fotografija pajėgi išjudinti net ir tas sustabarėjusias sąmonės dalis, kurios atrodė negrįžtamai prarastos, seniai kažkur nustumtos nuolatinės skubos, nereikšmingų rūpesčių ir niekam nereikalingų įsipareigojimų. Ir nors dramos čia užtektinai, net ir tragiškos būties vaizdai pateikiami stebėtinai jaukiai ir šviesiai. O kartais E. Jurčio fotografinius pasakojimus papildo žaisminga, šmaikšti, net ironiška nuotaika. Tai – švelnūs kasdienybės pastebėjimai, jos pačios kuriami paradoksai, juokingi sutapimai ir komiškos situacijos. Jie šio autoriaus kūryboje neatrodo netikėti, išpasakojami lygiai taip pat subtiliai ir atidžiai. Savotiškai sugrąžindami prie jau pažįstamų potyrių – kuomet akimirka tampa ne tik graži, bet ir sava. <…>

Nors E. Jurčio fotografijos pagrindinė tema visuomet buvo ir yra žmogus, tačiau santykis su juo keitėsi. Kūrybos pradžioje jis laikėsi atstumo, matė ir fiksavo turinį, formą, pernelyg nesigilindamas į žmogaus jausmus, nepažeisdamas jo buvimo erdvės. Laikui bėgant distancija mažėjo ir autorius vis labiau artėjo prie savo fotografijų herojaus. Tuokart jį labiau domino žmogaus vidus – jo pojūčiai, emocijos, nuotaikos, džiaugsmingi ir skausmingi būties patyrimai. Pastaraisiais metais žmogus iš E. Jurčio fotografijos vis dažniau pranyksta. Lieka tik jo paveikta erdvė, nuojauta ar žinojimas, kad jis kažkur netoliese.

Kalbama ir toliau išimtinai apie jį, teisingus ir klaidingus pasirinkimus, bet jo paties atvaizdo dažniausiai nebelieka. Nepaisant to, galima teigti, kad E. Jurčio fotografija nuo pat pradžios iki dabar beveik nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar joje – daug meilės gyvenimui, kiekvienam jo reiškiniui ir žmogui, juo labiau – nuskriaustajam, nesvarbu – likimo ar tokio pat kaip jis – žmogaus. Nepatikėti šia fotografija, likti abejingas negali, nes autorius ne tik siunčia žinutę, jis pats prisiima atsakomybę ar net kaltę. O tai jau skamba kaip tiesos įrodymas.

(Ruškienė Danguolė, Fotografuoti tiesą / Būti šalia, sudarytojai: D. Ruškienė, E. Jurčys, Klaipėda: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka, 2021, p. 5–9.)

 

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomirenginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse. Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.


16 gegužės, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 48 gaisrų ir atliko 86 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų smalkėmis […]

16 gegužės, 2022

Kiekvieną savaitgalį dienos stovyklas Ukrainos vaikams organizuojanti televizijos projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ komanda sako, kad likti abejingu sukrečiančioms nuo Rusijos […]

Asmeninio archyvo nuotr.
16 gegužės, 2022

Išgirdus terminą „etninė kultūra“ prieš akis iškyla tautiniais rūbais pasipuošę žmonės, liaudies dainų skambesys ar folklorinių šokių siautulys. Tokių šokių […]

16 gegužės, 2022

Ukrainos ugniagesiai gelbėtojai netrukus sulauks Lietuvos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pagalbos siuntos – penkių gaisrinių gelbėjimo automobilių, penkių hidraulinės gelbėjimo […]

Prezidentūros nuotr.
16 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, skirtoje 50-osioms Romo Kalantos mirties metinėms paminėti.  […]

15 gegužės, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su ponia Diana Nausėdiene sekmadienį, Tarptautinės šeimos dienos proga, susitiko su skirtingą gyvenimo ir santuokos patirtį turinčiomis, ilgai […]

Karolina Mickutė
12 gegužės, 2022

Šią savaitę Seimas balsuoja dėl Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projekto. Iki šiandien teisės aktas buvo derintas ir svarstytas 238 dienas. […]

12 gegužės, 2022

Asmenys, prisidengę svetimais vardais, renka lėšas neva Ukrainos karinėms pajėgoms – organizacija „Stiprūs kartu“ jau kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo. […]

12 gegužės, 2022

Gegužės pradžioje Logrono mieste (Ispanijos karalystėje) vykusioje tarptautinėje Europos Sąjungos HRSN (High risk security network) tinklo atstovų konferencijoje Lietuvos policijos […]

11 gegužės, 2022

Vaikai, jų grupės arba juos atstovaujantys asmenys turės platesnes galimybes ginti savo teises, jei manytų, kad nagrinėjant galimą pažeidimą, Lietuvoje […]

10 gegužės, 2022

Vakar, gegužės 8 d., Vilniuje, Kalinausko g. esančiame skverelyje buvo pasodintos sakuros. Šių japoniškų vyšnių sodinimas – tai šiuo metu […]

9 gegužės, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 91 gaisro ir atliko 92 gelbėjimo darbus. Žūčių gaisruose išvengta. Penktadienio […]

9 gegužės, 2022

Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, […]

7 gegužės, 2022

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla Ukrainos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrsky pristatė karo […]

6 gegužės, 2022

Pasirinkus ne mokytis, o tiesiog nusipirkti vairuotojo pažymėjimą, mergina prarado 18 tūkst. eurų. Tai viena iš kelių kasmet įvykstančių istorijų, […]

5 gegužės, 2022

Gargžduose šiandien – ypatinga diena. Iš Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpinės iškeltas senasis, dar 1925 metais išlietas varpas. Į […]

5 gegužės, 2022

Gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai minėjo Šv. Florijono, ugniagesių globėjo dieną. Savo profesinę šventę Lietuvos ugniagesiai šiemet pasitinka gaisrų ir […]

5 gegužės, 2022

Rytų Lietuvoje gyvenanti šeima globoja paauglę, kuri pabėgo nuo karo siaubo Ukrainoje. Dviejų vaikų tėtis Valentinas (vardas pakeistas) sako, niekada […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 4-ąją ugniagesiai gelbėtojai mini šv. Florijono dieną. Šventės metu Katedros aikštėje tylos minute pagerbtas žuvusiųjų Ukrainos ugniagesių atminimas, o […]

4 gegužės, 2022

Gegužės 3 d. Lietuvos senjorės rinkosi į nemokamą „Kino pavasario“ filmo „Mažytė mama“ seansą net 6 Lietuvos miestuose – Kaune, […]