Birštono merė: ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai?
Vasarą daugelis mūsų mielai aplankome ne tik turistų pamėgtus saulėtus kraštus, tačiau ir Lietuvoje esančius kurortus. Ir nors šie miestai pritraukia nemažai tiek Lietuvos, tiek ir užsienio turistų, pasak Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės, pasigendama valdžios dėmesio. Apie kurortų ateitį, infrastruktūrą, ligų profilaktikos svarbą, turistų pritraukimą bei įvaizdžio formavimą Birštono savivaldybė kviečia diskutuoti jau rugsėjo 2–3 d. festivalyje „Būtent!“ vyksiančioje diskusijoje „Ar Lietuvai vis dar reikalingi kurortai?“.
Pritraukia turistų srautus
Lietuvos kurortai Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa bei kurortinės teritorijos Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos bei Kulautuvos, Kačerginės miestelių ir dalies Zapyškio miestelio teritorijos išsiskiria savo žaliuojančia gamta ir tvarkinga aplinka. Kaip sako N. Dirginčienė, tai traukte traukia iš Izraelio, Vokietijos ir kitų šalių atvykstančius turistus. Neseniai Birštoną gyrė ir čia lankęsis Japonijos ambasadorius, kuris vylėsi, kad Lietuvos kurortų paslaugomis galės pasinaudoti ir jo šalies gyventojai.
Per daugelį veiklos metų šalies miestai ir vietovės, į kuriuos traukiama sveikatinimosi paslaugų, sukaupė nemažą patirtį ir materialiąją sanatorinės reabilitacijos paslaugų teikimo bazę, išvystė specialią infrastruktūrą, tačiau ateičiai to gali nepakakti. Kaip sako pašnekovė, patirtis rodo, jog kurortams reikalingos ne tik vietos gyventojų ir verslo iniciatyvos, tačiau ir valstybės dėmesys gerinant vietos susisiekimą, turizmo sektorių bei suteikiant gyventojams daugiau galimybių reabilitaciją gauti greičiau ir puikiai tam pritaikytose sanatorijose.
Verslo ar valstybės klausimas?
Pasak Birštono merės, mūsų šalyje esantys kurortai yra Europos SPA asociacijos nariai, todėl Lietuvos kurortų atstovai pastebi, kad lyginant su kolegomis svečiose šalyse, Lietuvoje trūksta dėmesio ir lėšų.
„Lietuvos kurortų asociacija ne kartą kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, tačiau dėmesio vis dar nesulaukiama, o juk kurortai padeda kurti ir šalies įvaizdį. Jie svarbūs ne tik sveikatinimo, bet ir turizmo klausimu. Vien Birštonas kasmet sulaukia šešiskart daugiau turistų nei turi nuolatinių gyventojų, o tai dėvi infrastruktūrą, kuri yra itin svarbi.
Šių metų pradžioje LR sveikatos apsaugos ministerijos inicijuota sveikatos priežiūros įstaigų reforma sukėlė realią grėsmę tolesniam kurortų vystymuisi bei jų infrastruktūros plėtojimui. Planuojama, kad Lietuvoje mažėtų stacionarios reabilitacijos, nors turime puikias ir išvystytas paslaugas“, – sako miesto merė.
Šios diskusijos oponentų teigimu, kurortai ir čia teikiamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugų bei turizmo klausimus turėtų spręsti verslas.
Tikslas – kuo ilgiau išlaikyti žmogų sveiką
Kalbėdama apie kurortų teikiamą naudą pašnekovė sako, kad viena didžiausių naudų yra ligų profilaktika ir žinių apie sveiką gyvenseną gilinimas. Pasak diskusijos iniciatorės, kurortuose besilankantys žmonės pripažįsta, kad reabilitacija ir sveikatingumo paslaugos teikia didelę naudą, o norinčių apsilankyti šalies kurortuose netrūksta ir reabilitacijos, ir laisvalaikio praleidimo tikslais.
„Visuomet geriau investuoti į prevenciją nei mokėti už tabletes ar gydymą vėliau. Būtent todėl smagu kurortuose matyti jaunas šeimas su vaikais. Svarbu, kad žmonės supranta, jog savimi rūpintis reikia iki ligų, o kurorte gydo ir pati aplinka. Visų kurortų paslaugų tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti žmogų sveiką.
Jei dideliems miestams ir kaimo vietovėms yra skiriamos įvairios Europos Sąjungos lėšos, kurortai yra aplenkiami nepaisant to, kad čia taip pat reikalingos investicijos, kurios atsipirks ateityje. Mums tiesiog įdomu išgirsti, kodėl negalima skirti daugiau dėmesio kurortinėms teritorijoms ir kokia šių miestų ir vietovių laukia ateitis, jei darbų nesiimsime jau dabar“, – klausia N. Dirginčienė.
Jau ketvirtą kartą Birštone 2022 m. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
Daugiau apie šią ir kitas diskusijas išgirsk gyvai rugsėjo 2–3 d. Birštone!
