lapkričio 26, 2019
Biržuose – Augusto Roberto Niemio 150-osioms gimimo metinėms skirta konferencija

Lapkričio 22 dieną „Sėlos“ muziejaus arsenale vyko konferencija, skirta suomių profesoriaus Augusto Roberto Niemio (Aukusti Robert Niemi) 150-osioms gimimo metinėms. Konferencijos vedėja – „Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė, pabrėžė ypatingas A. R. Niemio sąsajas su Biržų kraštu, tai, koks svarbus Biržų kraštas tapo abiejų šalių, Latvijos ir Suomijos, draugystei.

Šios konferencijos sumanytojas ir vienas iš organizatorių Seimo narys Viktoras Rinkevičius kalbėjo apie būtinybę įamžinti Biržų kraštui, jo kultūrai nusipelniusio suomių profesoriaus A. R. Niemio atminimą: ketinimus jo vardu pavadinti vieną iš Biržų gatvių, pastatyti paminklą.

Konferencijos dalyvius pasveikino Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Astra Korsakienė. Ji kalbėjo, kad konferencija skirta ypatingam žmogui, kuris visai Lietuvai padėjo atrasti Biržų krašto vertybes, kurių patys nepastebėjome, suteikė didelę pagalbą besikuriančiai Lietuvos švietimo sistemai. Mero pavaduotoja dėkojo Seimo nariui V. Rinkevičiui už konferencijos idėją ir organizavimą, visiems pranešimų autoriams ir žmonėms, kurie padėjo šią konferenciją organizuoti.

Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Suomijos ambasados Lietuvoje antroji sekretorė konsulė  Auli Leniitta Soini Billstam.  Ji pabrėžė, kad Suomijos ir Lietuvos ryšiai ir santykiai yra geri, toliau sėkmingai plėtojami. Ir tam didelę reikšmę turi tai, kad visada buvo bendraujama kultūros srityje. A. R. Niemio vardas siejamas ir su Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu, ir su jo aktyvia veikla dėl Lietuvos valstybės pripažinimo, ryšių su ja stiprinimo, tai, kad A. R. Niemis buvo Lietuvos švietimo sistemos pagrindų kūrėjas. „Kaip ambasados atstovė džiaugiuosi, kad praėjus 150 metų nuo jo gimimo A. R. Niemio vardas žinomas, jo darbai minimi ir studijuojami“, – kalbėjo  A. L. Soini Billstam.

Lietuvos ambasadoriaus Suomijoje pavaduotojas Rimas Klungys pasidžiaugė, kad A. R. Niemiui skirtas renginys vyksta Biržuose, krašte, kuris buvo svarbus suomių profesoriui, kuriame jis atliko įsimintiniausius darbus. R. Klungys pasakojo, kad Lietuvos ambasadoje Suomijoje yra ekspozicija, skirta Lietuvos ir Suomijos ryšiams, bendradarbiavimui ir daugiausia nusipelniusiems žmonėms. Atskiras stendas skirtas A. R. Niemiui. Kiekvieną vasario 16-ąją Lietuvos ambasados darbuotojai aplanko A. R. Niemio kapą Hietaniemi kapinėse Helsinkyje (1933 lietuviai pastatė antkapinį paminklą A. R. Niemiui). R. Klungys dėkojo V. Rinkevičiui už kompleksines pastangas įamžinti A. R. Niemio atminimą Biržuose.

„Sėlos“ muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius perskaitė A. R. Niemio anūko profesoriaus Hannu Niemi lašką, skirtą konferencijos dalyviams.

„Gerbiamieji Ponai ir Ponios! Šiais, 2019 m., profesoriaus Aukusti Robert Niemi 150-osios gimimo metinės buvo minimos įvairiais būdais – ypač Lietuvoje. Kovo mėnesį man buvo labai malonu dalyvauti Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje profesoriaus Stasio Skrodenio monografijos „Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“ pristatyme. Taip pat mane labai sužavėjo Lietuvos Seimo nario Viktoro Rinkevičiaus įdedamas darbas organizuojant parodą Lietuvos Respublikos Seime, Biržuose, ir, žinoma, šiandieninė konferencija. Deja, aš negalėjau dalyvauti paskutiniuose renginiuose. Noriu nuoširdžiai padėkoti profesoriui Stasiui Skrodeniui ir Viktorui Rinkevičiui. Nieko neturėtų stebinti, kodėl šis renginys yra organizuojamas Biržuose. Tam yra dvi priežastys: kanauninkas Adolfas Sabaliauskas ir sutartinės, būdingos Biržų kraštui. Turbūt visi žinome, kad UNESCO 2010 m. lapkričio mėnesį įtraukė sutartines į žodinio ir nematerialaus žmonijos paveldo šedevrų sąrašą. Man buvo labai malonu stebėti, kad lietuvių  tautosakininkai dar kartą pabrėžė Aukusti Robert Niemi ir Adolfo Sabaliausko atlikto darbo svarbą. 2006 m. žurnale „Lituanus“’ paskelbtas profesorės Daivos Vyčinienės straipsnis „Archajiškas lietuvių polifoninis choras sutartinė“. Informacija apie sutartines mus pasiekia tik XX a. pradžioje, kai 1911 kunigas Adolfas Sabaliauskas ir suomių profesorius Aukusti Robert Niemi paskelbė rinkinį „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“. 1909–1912 m. Helsinkio Universitetas Aukusti Robert Niemi skyrė 3 metų stipendiją už tai, jog tyrinėjo lietuvių tautosaką. Ilgas jo bendradarbiavimas su Adolfu Sabaliausku prasidėjo dar 1910 m. vasarą. Norėdamas susitikti su gerbiamu Sabaliausku, Aukusti Robert Niemi apsistojo Biržuose ir netoliese esančiuose kaimuose užrašinėjo liaudies dainas.

1935 m. Lietuvos mokslo žurnale „Tautosakos darbai“ yra labai įdomus straipsnis: „Profesorius Niemi Vabalninke“, straipsnio autorius Kazimieras Žitkus. Autorius aprašo, kaip jis , tuomet dar 17-metis moksleivis padėjo Aukusti Robert Niemi užrašinėti lietuvių liaudies dainas. Cituojamas judviejų apsilankymas Svilių kaime: „…Instrumentinės muzikos koncertą užbaigė kanklių muzika. Jomis kankliavo vienas senelis. Pradėjus seneliui skambinti, profesorius pakilo ir arti priėjo prie kanklininko. Jį labai sudomino ne tiek kanklių muzika, kiek pačios kanklės. „Ar pats, seneli, pasidarei šias kankles?“ – pertraukos metu paklausė profesorius kanklininko. „Ne, pone. Man jas dar tėvelis paliko“. „Gal man kankles parduotum?“ „Prašom paimti! Jos labai jau senos – ir taip aš jas norėjau jau sudeginti“. Profesorius paėmė senelio kankles ir jam į delną įspraudė sidabrinį rublį. „Suomiško tipo kanklės! – pakuždėjo man į ausį profesorius. – Įdomu, iš kur tos kanklės čia atsirado?“. Aukusti Robert Niemi šias kankles padovanojo Suomijos literatūros draugijai 1910 m. rudenį. Prieš mėnesį pasidomėjau šių kanklių buvimo vieta ir nusiunčiau užklausą Suomijos literatūros draugijai, ar jos tebėra jų kolekcijoje. Jie man atsiuntė 4 skirtingų kanklių nuotraukas. Šias nuotraukas nusiunčiau profesoriui Stasiui Skrodeniui ir profesoriui Romualdui Apanavičiui. Abu jie man labai greitai patvirtino, kad kanklių forma ir ornamentika rodo, kad jos kilusios iš Aukštaitijos. Ponios ir Ponai. Čia yra lietuviškos kanklės, kurias 1910 m. iš Svilių kaimo parsivežė Aukusti Robert Niemi.“

Konferencijoje pranešimą skaitė prof. Stasys Skrodenis, daug metų tyrinėjęs A. R. Niemio veiklą, bendravęs su jo šeima. Savo mokslinių tyrinėjimų pagrindu  prof. S. Skrodenis parengė monografiją „Profesorius Aukusti Robert Niemi ir Lietuva“. S. Skrodenis kalbėjo, kad jam didelė garbė apie A. R. Niemį kalbėti Biržuose, nes jo nuopelnai šiam kraštui ypač reikšmingi.

Profesorius palietė įvairius A. R. Niemio biografijos faktus: jo studijas, susidomėjimą suomių tautosaka ir jos tyrinėjimus, suomių tapatybės paieškas, sąsajas su baltų kalba ir kultūra. Visa tai Helsinkio universiteto profesorių atvedė į Lietuvą, į Aukštaitijos kraštą, kuriuo nesidomėjo Lietuvos mokslininkai, tautosakos tyrinėtojai. A. Skrodenis pasakojo, kad Lietuvoje sunkiai šia kalba kalbančiam mokslininkui (A. R. Niemis lietuvių kalbos mokėsi Tartu universitete) padėjo vietos kunigai, o ypač prasminga tapo draugystė su tuo metu Nemunėlio Radviliškyje tarnavusiu kunigu Adolfu Sabaliausku, kuris domėjosi liaudies kūryba, rinko ir užrašė nemažai tautosakos. Tačiau A. Sabaliausko užrašytomis autentiškomis sutartinėmis lietuvių mokslininkai bodėjosi ir jų vertės nesistengė suvokti. Būtent draugystė su A. R. Niemiu, kartu užrašytos dainos ir giesmės  virto  dainų rinkiniu „Dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, kuris A. R. Niemio rūpesčiu buvo išleistas Suomijoje.

Trisdešimt savo darbingiausių gyvenimo metų A. R. Niemis paskyrė lituanistinėms studijoms ir žinių apie Lietuvą sklaidai Suomijoje. Lietuvoje jis bendravo su daugeliu įžymių politikų, meno žmonių. Be folkloristinių tyrinėjimų šiaurės rytų Lietuvoje ir Dzūkijoje, užrašytų, sudarytų ir išleistų liaudies dainų rinkinių, prof. A. R. Niemi yra parašęs ir pirmąją lietuvių literatūros istoriją suomių kalba (Liettuan kirjallisuus, 1925). Remdamasis Skandinavijos bei kitų pasaulio šalių švietimo patirtimi, jis parengė reikšmingą Lietuvai knygą „Medžiaga Lietuvos mokyklų reformai“ (1920), kurioje išdėstė rekomendacijas, kaip reformuoti tarpukario nepriklausomos Lietuvos švietimą. Jis atkakliai siekė, kad Suomija pripažintų Lietuvos nepriklausomybę.

Prof. S. Skrodenis pasakojo, kad su Niemių šeima bendrauja nuo 1975 m. Šios šeimos lėšomis buvo pastatyta nauja memorialinė lenta Adolfui Sabaliauskui prie Mieleišių koplyčios.

Apie A. R. Niemio nuopelnus Lietuvos kultūrai, tautosakai, bendravimą su Adolfu Sabaliausku-Žalia Rūta kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė Vilma Daugirdaitė. Ji teigė, kad milžiniškos drąsos reikėjo svetimtaučiui atvykti į Lietuvą (1910 metais – į Šiaurės Lietuvą, po metų – į Dzūkiją) prastai mokant krašto kalbą, tuo metu dar neturint ryšių su lietuviais. Jei ne kunigų tarpininkavimas, sunkiai būtų atsivėrusios kaimo muzikantų ir dainininkų durys.

V. Daugirdaitė pabrėžė bendradarbiavimo su kunigu A. Sabaliausku svarbą: A. R. Niemis nebūtų pajėgęs autentiška kalba, tarme, užrašyti aukštaičių dainų, nes tam reikėjo labai gerai mokėti lietuvių kalbą. Tautosakos tyrinėtojas ir rinkėjas, puikiai aukštaičių tarmę mokėjęs A. Sabaliauskas A. R. Niemio užrašytus tekstus sugebėjo perteikti autentiška to krašto kalba. Dviejų iškilių žmonių draugystė lėmė, kad bendrai parengtas leidinys „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“ buvo autentiškas. „Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje“, kalbėjo V. Daugirdaitė, davė pagrindą moksliniams tautosakos tyrinėjimams, jis ypač svarbus tapo tada, kai atsikūrė Vilniaus universitetas ir folkloristikos studijos. Tai buvo svarbus kūrinys pirmus žingsnius žengiančiam mokslui. Visa medžiaga knygoje buvo suklasifikuota, parengta moksliniams tyrimams, išlaikyta autentiška kalba. Knyga ir šiandien neprarado savo aktualumo. Dzūkijoje A. R. Niemio surinktos dainos neišleistos iki šiol, nes jas sudėtinga perrašyti autentiška tarme. V. Daugirdaitė kalbėjo, kad šį darbą ji daro ir tikisi, kad pavyks išleisti bent kelių šimtų dzūkų dainų rinkinį.

Sutartines iš  A. R. Niemo  Šiaurės Rytų Lietuvos tautosakos rinkinių pristatė Pabiržės folkloro ansamblio „Žemyna“ sutartinių giedotojos ir Biržų „Saulės“ gimnazijos ragininkai ir skudutininkai.

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė docentė Irena Stonkuvienė, Vilniaus universiteto doktorantė Rūta Bružienė ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas kalbėjo apie A. R. Niemio  parengtą studiją „Medžiaga Lietuvos mokyklų reformai“ ir tai, kiek ši studija yra aktuali mūsų dienų švietimui.

E. Lansbergienė papasakojo apie A. R. Niemio kelionę Biržų, Pasvalio, Kupiškio krašte, Vabalninke, jam padėjusius kunigus, apie bendradarbiavimą su A. Sabaliausku. E. Lansbergienė pristatė Arsenalo pirmojo aukšto salėje buvo eksponuojamą parodą, skirtą šių dviejų žmonių gyvenimui ir veiklai.

Konferencijos dalyviai ir svečiai apžiūrėjo parodą.

 

Biržų rajono savivaldybės informacija

Share Button


birželio 5, 2020

Panevėžyje viešėjo Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas, sporto įstaigų atstovai, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, mero […]

birželio 3, 2020

Gegužės 29 d. Lietuvos ir Latvijos pasienyje paskelbta projekto „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje!“ pradžia ir surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo projekto […]

birželio 2, 2020

Šiandien Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas su savivaldybės administracijos specialistais apžiūrėjo, kaip vyksta Astravo dvaro sodybos parko sutvarkymo darbų […]

birželio 2, 2020

Pirmąją vasaros dieną per šalį nuvilnijo muzikinė padėkos akcija „Ačiū, Lietuva“. Joje gausiai dalyvavo ir Panevėžio rajono savivaldybės kultūros įstaigos. […]

birželio 2, 2020

Panevėžio rajono savivaldybėje didinami pagalbos pinigai už tėvų globos netekusių vaikų globą (rūpybą) šeimose. Socialiniams globėjams (rūpintojams), globėjams (rūpintojams) giminaičiams, […]

birželio 2, 2020

Mokslo metams artėjant į pabaigą Panevėžio rajono savivaldybėje vyko virtualus mokytojų susitikimas „Ačiū, Mokytojau, už pamokas“. Zoom platformoje organizuotame renginyje, […]

birželio 2, 2020

Prie vandens ir nuotekų tinklų prisijungti norintys nepasiturintys Panevėžio rajono gyventojai galės kreiptis į Savivaldybę piniginės paramos. Tokį sprendimą priėmė […]

birželio 2, 2020

Biržų „Rotary“ klubas miestui įteikė dar vieną dovaną – poilsio suolelius, kurie įrengti prie Rotary tako. Ant kiekvieno suolelio pritvirtinta […]

gegužės 31, 2020

„Nors mes negalime varžytis su Ignalinos, Molėtų ar kitu ežerų krašto rajonu, bet įdomių vietų, kurias verta aplankyti, Panevėžio rajone […]

gegužės 29, 2020

Biržų turizmo informacijos centras naująjį turizmo sezoną pasitinka šūkiu „Suk į Biržus“.  Naujajame sezone naujos ir jau lankytojų pamėgtos pramogos, […]