19 rugpjūčio, 2021
VDU

Buksmedžius naikinantis kenkėjas – jau Kaune: specialistų prognozės niūrios

„Invazinis drugys jau pasiekė Lietuvą, Kaunas dega,“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė. Pastaruosius metus mokslininkė su kolegomis atidžiai seka pavojingų invazinių drugių nesustabdomą žygį per Europą, negailestingai naikinantį buksmedžių želdynus. Ir nors dar neseniai galėjome sakyti, kad šie kenkėjai Lietuvos nepasiekė, ši vasara tapo lūžio tašku: Botanikos sodo specialistai kone kasdien gauna pakraupusių kauniečių laiškus, žinutes, nuotraukas ir filmukus, kuriuose užfiksuotas invazinis drugys, jo vikšrai ir suniokoti augalai. Deja, paguodžiančių žinių specialistai neturi.

Užplūdo išsigandusių kauniečių laiškai

„Siunčiu jums video filmuką, kas tai? Pas mane, kur gyvenu Aleksote, sunaikinti buksmedžiai. Kovoju visomis priemonėmis – dalį sunaikinau, kitus purškiau „Actara“, bet ji neveikia. „Mavrik“ sustabdė kol kas, bet ar tas padaras jų dar nedaugina. Ką daryti? Pas kaimynus, matau, tas pats“.

„Jau ir Lietuvą pasiekė invazinio drugio kirminai, kurie per kelis mėnesius suėda buksmedžio lapus, jeigu jų nenaikinsite. Patikrinkite ir saugokite savo buksmedžius, nes liks tik plikos šakelės. Pas mane ir pas visus pažįstamus Aleksote ir A. Šančiuose jau buksmedžiai apgraužti. Kirminai sunkiai randami, nes nei vienas jų nepastebėjome“.

Tai tik keletas laiškų, kurie pastaruoju metu plūsta į VDU Botanikos sodo specialistų dėžutes. Visų jų buksmedžius užpuolė ir pražūčiai pasmerkė dėl šiltėjančio klimato plintantys kenkėjų drugeliai (kandys) Cydalima perspectalis. Ir nors natūralus šių drugių plitimo regionas yra Rytų Azijos, Japonijos, Kinijos, Taivano, Korėjos, Tolimųjų Rytų Rusijos, Indijos drėgnieji subtropikai, tačiau jau prieš kelis dešimtmečius prekiaujant gyvais augalais šių drugių iš Rytų Azijos regiono įvežta į Europą, ir šiuo metu invazinė rūšis sėkmingai plinta, vis giliau skverbdamasi į šiauresnius regionus.

Kandys plinta ne tik su pervežamais augalais, bet ir natūraliai – su vėju nukeliaudamos maždaug 5–10 km per metus.

„Tai, kas šią vasarą stulbina kauniečius, jau seniai yra labai rimta buksmedžių nykimo problema kitose, ypač Pietų Europos šalyse. Oficialiai Europoje pirmą kartą aptiktas 2006 m., šis drugys jau užfiksuotas praktiškai visur – nuo Kroatijos, Turkijos, Gruzijos iki Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos. Lietuvoje dar 2018 m. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotoja B. Paulavičiūtė ir Lietuvos entomologų draugijos narys D. Mikalauskas Vilniaus apskrityje, Žudiškėse, sugavo naktį skraidančius Cydalima perspectalis individus, tačiau apie pakenktus buksmedžius tuomet dar nebuvo pranešama,“ – pasakoja dr. Antanina Stankevičienė.

Kas tai?

Žalsvi su ryškiomis vertikaliomis juostelėmis ir juodais taškais Cydalima perspectalis drugelio vikšrai auga apie mėnesį, iki 35–50 mm. Iš pradžių juos, besimaitinančius apatinėje augalo dalyje, būna sunkoka pamatyti, kol neišryškėja pirmieji kenkimo požymiai ir ant apatinių lapų voratinkliuose kabančios rudos vikšrų išskyros. Po vikšrų puotos lieka tik centrinė lapo gysla ir išorinė lapalakščio dalis. Be to, vikšrai gali graužti ir ūglių žievę. Taip pažeisti augalai paprastai nebeatsigauna ir žūva.

Perėjusius į lėliukės stadiją kenkėjus aptikti taip pat sunku: jos būna 25–30 mm ilgio, pirmiausia žalios su ruduojančiomis išilginėmis linijomis, po to vis labiau rusvos. Vasaros pradžioje išsirita naktimis aktyvus, todėl retai matomas neišvaizdus drugys baltais, su šiek tiek violetinio ir rudo atspalvio kraštu, sparnais. Ištiestų sparnų ilgis siekia 45 mm.

Iki rugpjūčio pabaigos ant buksmedžių apatinių lapų dedamos 1 mm kiaušinių sankaupos, drugeliai pražiemoja jaunos lervos kokonuose tarp dviejų tvirtai sujungtų buksmedžių lapų. Pavasario pradžioje ciklas kartojasi iš naujo ir paprastai per metus išsivysto 2-3 drugių kartos, o šiltosiose zonose – net iki 4.

Ką daryti?

„Tai itin mobilūs, todėl sunkiai naikinami kenkėjai. Vos pastebėjus C. perspectalis sukeltus pažeidimus, pirmiausia reikėtų mechaniškai nurinkti ir naikinti vikšrus, o svarbiausia – neplatinti greta augančių augalų, nes taip neabejotinai paplatinsite ir patį drugį,“ – sako specialistai.

Jei buksmedžių auginate tik keletą, vikšrų rinkimas gali būti veiksminga kontrolės priemonė, tą darant kas 2-3 dienas. Didesnius plotus galima mėginti nuplauti stipria vandens srove – tiesa, vikšrai prie lapelių tvirtinasi itin stipriai, tad lengvai jų nupurtyti ar nupurkšti vandeniu gali ir nepavykti.

Pastebėtina, kad insekticidai veiksmingesni naikinant jaunesnius vikšrus: pavyzdžiui, labai kruopščiai purškiant cipermetrino, deltametrino turinčiais sintetiniais insekticidais krūmo viduje ir po lapais, kai vikšrai labiausiai aktyvūs.

„Būdų, kaip kovoti su šiuo drugiu, išbandyta pačių įvairiausių: laboratorinėmis sąlygomis mėginti entomopatogeniniai nematodai (Steinernema carpo-capsae) – deja, nesėkmingai. Kaip ir mūsų kaštonus niokojančios keršosios kandies atveju, mėginta taikyti feromonines gaudykles – bet lygiai taip pat be didelės sėkmės. Pastebėta, kad net paukščiai šių vikšrų nelesa: mat maitindamiesi apatinėje augalo dalyje senais lapais, vikšrai suvartoja ir ten susikaupusius toksiškus alkaloidus, todėl patys tampa nuodingi paukščiams. Į pagalbą buvo mėginta pasitelkti šias kandis jų natūralaus paplitimo regione naikinančias Azijos plėšriąsias vapsvas (Vespa velutina Lepeletier), bet vėl bėda: paaiškėjo, kad atvežus jas į pietvakarių Prancūziją, šios vapsvos ėmė intensyviai žudyti vietines bites!“ – apie nesėkmingas kovos su drugiu būdų paieškas pasakoja dr. A. Stankevičienė. Pasak jos, jei ir toliau vasaros – o ypač nakties temperatūra – bus tokios karštos, C. perspectalis be didelių kliūčių plėsis mūsų krašte, naikindami buksmedžius visuose Lietuvos regionuose.

Pataria ieškoti alternatyvių augalų

Pastebėtai, kad C. perspectalis sužaloja 8 rūšių buksmedžius, o savo natūralaus išplitimo areale pažeidžia japoninius ir vijoklinius ožekšnius, raguotuosius bugienius, viršūnžiedes pachisandras, švelniąsias murėjas. Ir, nepaisant visų apsaugos priemonių, drugys sėkmingai plinta, pažeisdamas vis daugiau vertingų augalų, gyvatvorių, karpinių. Ypač kruopščiai šio kenkėjo klausimu dirbantys vokiečių mokslininkai pataria, kad reikia ieškoti, kas pakeistų buksmedžius želdynuose.

VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas sako, kad visžalių augalų nedideli krūmai, galintys tapti pamaina drugių sunaikintiems buksmedžiams, galėtų būti tiek rinčiuotasis bugienis, tiek blizgusis sausmedis ar lėtai augantys kukmedžiai – svarbu, kad augalai būtų atsparūs šalčiams, pakenčiantys karpymą ir formavimą. Pasak specialisto, pavėsingoje vietoje labiau tiks kukmedis, saulėtoje – tujos, kurių dabar esama pačių išraiškingiausių formų, spalvų, tekstūrų.


Padangų gaisras Alytuje
27 rugsėjo, 2023

Po 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, atliktas biomedicininis tyrimas […]

Simonas Gentvilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
26 rugsėjo, 2023

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtina, kad Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška situaciją dėl užtvankos bei Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio, kuriame masiškai išgaišo […]

25 rugsėjo, 2023

2023 m. rugsėjo 24d. Prienų rajono Pakuonio miestelyje vyko Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventė.,,Krito ąžuolai“. Čia buvo prisimintas ir pagerbtas […]

25 rugsėjo, 2023

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad dėl kritusių žuvų Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje, valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje, esančiame Kazlų Rūdos sav. jau […]

Seimo narė Aistė Gedvilienė. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
25 rugsėjo, 2023

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė kreipėsi į atsakingas šalies institucijas dėl padėties Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje […]

23 rugsėjo, 2023

Rugsėjo 21 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatytas dokumentinis filmas „Šilų bitės“, vyko jo peržiūra. Svečiavosi filmo režisierius, gamtos fotografas, filmų […]

22 rugsėjo, 2023

Ketvirtadienį Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo Lietuvoje. Įstatymo projektu draudžiama laikyti […]

Eglė Randytė
21 rugsėjo, 2023

Nuvilnijus informacijos bangai, kad sostinės gyventojai, gaunantys kompensacijas už šildymą ir balsuojantys prieš renovaciją, valstybės paramos nebegaus, patikslinama, kokių priemonių […]

20 rugsėjo, 2023

Praėjusią savaitę Utenos aplinkosaugininkai Švenčionių ir Zarasų rajonuose aptiko didelių radinių: keturi statomieji tinklai, kiekvienas iš jų 17 m aukščio […]

Vėjalandė šilagėlė / Žymanto Morkvėno nuotr.
20 rugsėjo, 2023

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodantys straipsniai, kuriuose apstu netikslios arba tikrovės neatitinkančios informacijos, sudaro įspūdį, kad žemyninių kopų atvėrimas Dzūkijos […]

Gintaro Česonio nuotr.
18 rugsėjo, 2023

Kauno tarpukario architektūra įrašyta UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Visgi Lietuva dar turės įgyvendinti ekspertų pateiktas rekomendacijas. „Komiteto nariai įvertino Kauno […]

15 rugsėjo, 2023

Šią savaitę dalį Libijos nuniokojo ir tūkstančius žmonių pražudė staigus potvynis, kuris kilo po medikano Danielis. Medikanas – tai retas, […]

12 rugsėjo, 2023

Siauromis senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantiems ar betiksliai riedantiems vairuotojams jau kitąmet teks keisti šiuos ydingus įpročius ar jų išvis atsisakyti. […]

11 rugsėjo, 2023

Aplinkos ministerija žuvų įveisimui valstybiniuose vandens telkiniuose skyrė 100 tūkst. eurų papildomą finansavimą, kuris, pasak ministerijos, pagerins žuvų išteklių būklę. […]

Lina Petronienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
11 rugsėjo, 2023

Prieš kitąmet vyksiančius Seimo rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siūlo naikinti šiaurės rytų Lietuvoje esančią Molėtų-Širvintų apygardą. Nauja apygarda atsirastų […]

Renatas Požėla. ELTA / Dainius Labutis
8 rugsėjo, 2023

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios organizuotos nusikalstamos grupuotės savo veiklą labiau orientuoja į užsienį, […]

8 rugsėjo, 2023

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius inicijavo savivaldybės tarybos politinių partijų lyderių bei žemės ūkio bendrovės „Ekoternum“, planuojančios  Panevėžio rajone, Velžio […]

Atsisiųsti Briuselis, rugsėjo 7 d. (EPA-ELTA). Airijos pigių skrydžių oro linijų bendrovės „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O'Leary ketvirtadienį Briuselyje susilaukė dviejų pyragų į veidą. LL Incidentas Briuselyje: aplinkosaugos aktyvistės „Ryanair“ vadovui į veidą metė du pyragus. EPA-ELTA nuotr.
7 rugsėjo, 2023

Airijos pigių skrydžių oro linijų bendrovės „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary ketvirtadienį Briuselyje susilaukė dviejų pyragų į veidą. Kaip pranešama, […]

7 rugsėjo, 2023

Bendrovės „Telia Company“ išsikeltą tikslą iki 2040 metų visoje vertės grandinėje pasiekti „grynojo nulio“ emisijų (ang. Net Zero) patvirtino Mokslu […]

Maironio lietuvių literatūros muziejaus gotikiniai rūsiai, A. Čiukšio nuotr.
6 rugsėjo, 2023

2023 m. gegužės mėnesį startavo nauja Lietuvos muziejų asociacijos inicijuota Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto kultūros paveldo sklaidos šešerių metų […]