19 rugpjūčio, 2021
VDU

Buksmedžius naikinantis kenkėjas – jau Kaune: specialistų prognozės niūrios

„Invazinis drugys jau pasiekė Lietuvą, Kaunas dega,“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Antanina Stankevičienė. Pastaruosius metus mokslininkė su kolegomis atidžiai seka pavojingų invazinių drugių nesustabdomą žygį per Europą, negailestingai naikinantį buksmedžių želdynus. Ir nors dar neseniai galėjome sakyti, kad šie kenkėjai Lietuvos nepasiekė, ši vasara tapo lūžio tašku: Botanikos sodo specialistai kone kasdien gauna pakraupusių kauniečių laiškus, žinutes, nuotraukas ir filmukus, kuriuose užfiksuotas invazinis drugys, jo vikšrai ir suniokoti augalai. Deja, paguodžiančių žinių specialistai neturi.

Užplūdo išsigandusių kauniečių laiškai

„Siunčiu jums video filmuką, kas tai? Pas mane, kur gyvenu Aleksote, sunaikinti buksmedžiai. Kovoju visomis priemonėmis – dalį sunaikinau, kitus purškiau „Actara“, bet ji neveikia. „Mavrik“ sustabdė kol kas, bet ar tas padaras jų dar nedaugina. Ką daryti? Pas kaimynus, matau, tas pats“.

„Jau ir Lietuvą pasiekė invazinio drugio kirminai, kurie per kelis mėnesius suėda buksmedžio lapus, jeigu jų nenaikinsite. Patikrinkite ir saugokite savo buksmedžius, nes liks tik plikos šakelės. Pas mane ir pas visus pažįstamus Aleksote ir A. Šančiuose jau buksmedžiai apgraužti. Kirminai sunkiai randami, nes nei vienas jų nepastebėjome“.

Tai tik keletas laiškų, kurie pastaruoju metu plūsta į VDU Botanikos sodo specialistų dėžutes. Visų jų buksmedžius užpuolė ir pražūčiai pasmerkė dėl šiltėjančio klimato plintantys kenkėjų drugeliai (kandys) Cydalima perspectalis. Ir nors natūralus šių drugių plitimo regionas yra Rytų Azijos, Japonijos, Kinijos, Taivano, Korėjos, Tolimųjų Rytų Rusijos, Indijos drėgnieji subtropikai, tačiau jau prieš kelis dešimtmečius prekiaujant gyvais augalais šių drugių iš Rytų Azijos regiono įvežta į Europą, ir šiuo metu invazinė rūšis sėkmingai plinta, vis giliau skverbdamasi į šiauresnius regionus.

Kandys plinta ne tik su pervežamais augalais, bet ir natūraliai – su vėju nukeliaudamos maždaug 5–10 km per metus.

„Tai, kas šią vasarą stulbina kauniečius, jau seniai yra labai rimta buksmedžių nykimo problema kitose, ypač Pietų Europos šalyse. Oficialiai Europoje pirmą kartą aptiktas 2006 m., šis drugys jau užfiksuotas praktiškai visur – nuo Kroatijos, Turkijos, Gruzijos iki Vokietijos, Švedijos ir Lenkijos. Lietuvoje dar 2018 m. Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotoja B. Paulavičiūtė ir Lietuvos entomologų draugijos narys D. Mikalauskas Vilniaus apskrityje, Žudiškėse, sugavo naktį skraidančius Cydalima perspectalis individus, tačiau apie pakenktus buksmedžius tuomet dar nebuvo pranešama,“ – pasakoja dr. Antanina Stankevičienė.

Kas tai?

Žalsvi su ryškiomis vertikaliomis juostelėmis ir juodais taškais Cydalima perspectalis drugelio vikšrai auga apie mėnesį, iki 35–50 mm. Iš pradžių juos, besimaitinančius apatinėje augalo dalyje, būna sunkoka pamatyti, kol neišryškėja pirmieji kenkimo požymiai ir ant apatinių lapų voratinkliuose kabančios rudos vikšrų išskyros. Po vikšrų puotos lieka tik centrinė lapo gysla ir išorinė lapalakščio dalis. Be to, vikšrai gali graužti ir ūglių žievę. Taip pažeisti augalai paprastai nebeatsigauna ir žūva.

Perėjusius į lėliukės stadiją kenkėjus aptikti taip pat sunku: jos būna 25–30 mm ilgio, pirmiausia žalios su ruduojančiomis išilginėmis linijomis, po to vis labiau rusvos. Vasaros pradžioje išsirita naktimis aktyvus, todėl retai matomas neišvaizdus drugys baltais, su šiek tiek violetinio ir rudo atspalvio kraštu, sparnais. Ištiestų sparnų ilgis siekia 45 mm.

Iki rugpjūčio pabaigos ant buksmedžių apatinių lapų dedamos 1 mm kiaušinių sankaupos, drugeliai pražiemoja jaunos lervos kokonuose tarp dviejų tvirtai sujungtų buksmedžių lapų. Pavasario pradžioje ciklas kartojasi iš naujo ir paprastai per metus išsivysto 2-3 drugių kartos, o šiltosiose zonose – net iki 4.

Ką daryti?

„Tai itin mobilūs, todėl sunkiai naikinami kenkėjai. Vos pastebėjus C. perspectalis sukeltus pažeidimus, pirmiausia reikėtų mechaniškai nurinkti ir naikinti vikšrus, o svarbiausia – neplatinti greta augančių augalų, nes taip neabejotinai paplatinsite ir patį drugį,“ – sako specialistai.

Jei buksmedžių auginate tik keletą, vikšrų rinkimas gali būti veiksminga kontrolės priemonė, tą darant kas 2-3 dienas. Didesnius plotus galima mėginti nuplauti stipria vandens srove – tiesa, vikšrai prie lapelių tvirtinasi itin stipriai, tad lengvai jų nupurtyti ar nupurkšti vandeniu gali ir nepavykti.

Pastebėtina, kad insekticidai veiksmingesni naikinant jaunesnius vikšrus: pavyzdžiui, labai kruopščiai purškiant cipermetrino, deltametrino turinčiais sintetiniais insekticidais krūmo viduje ir po lapais, kai vikšrai labiausiai aktyvūs.

„Būdų, kaip kovoti su šiuo drugiu, išbandyta pačių įvairiausių: laboratorinėmis sąlygomis mėginti entomopatogeniniai nematodai (Steinernema carpo-capsae) – deja, nesėkmingai. Kaip ir mūsų kaštonus niokojančios keršosios kandies atveju, mėginta taikyti feromonines gaudykles – bet lygiai taip pat be didelės sėkmės. Pastebėta, kad net paukščiai šių vikšrų nelesa: mat maitindamiesi apatinėje augalo dalyje senais lapais, vikšrai suvartoja ir ten susikaupusius toksiškus alkaloidus, todėl patys tampa nuodingi paukščiams. Į pagalbą buvo mėginta pasitelkti šias kandis jų natūralaus paplitimo regione naikinančias Azijos plėšriąsias vapsvas (Vespa velutina Lepeletier), bet vėl bėda: paaiškėjo, kad atvežus jas į pietvakarių Prancūziją, šios vapsvos ėmė intensyviai žudyti vietines bites!“ – apie nesėkmingas kovos su drugiu būdų paieškas pasakoja dr. A. Stankevičienė. Pasak jos, jei ir toliau vasaros – o ypač nakties temperatūra – bus tokios karštos, C. perspectalis be didelių kliūčių plėsis mūsų krašte, naikindami buksmedžius visuose Lietuvos regionuose.

Pataria ieškoti alternatyvių augalų

Pastebėtai, kad C. perspectalis sužaloja 8 rūšių buksmedžius, o savo natūralaus išplitimo areale pažeidžia japoninius ir vijoklinius ožekšnius, raguotuosius bugienius, viršūnžiedes pachisandras, švelniąsias murėjas. Ir, nepaisant visų apsaugos priemonių, drugys sėkmingai plinta, pažeisdamas vis daugiau vertingų augalų, gyvatvorių, karpinių. Ypač kruopščiai šio kenkėjo klausimu dirbantys vokiečių mokslininkai pataria, kad reikia ieškoti, kas pakeistų buksmedžius želdynuose.

VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas sako, kad visžalių augalų nedideli krūmai, galintys tapti pamaina drugių sunaikintiems buksmedžiams, galėtų būti tiek rinčiuotasis bugienis, tiek blizgusis sausmedis ar lėtai augantys kukmedžiai – svarbu, kad augalai būtų atsparūs šalčiams, pakenčiantys karpymą ir formavimą. Pasak specialisto, pavėsingoje vietoje labiau tiks kukmedis, saulėtoje – tujos, kurių dabar esama pačių išraiškingiausių formų, spalvų, tekstūrų.


24 kovo, 2023

Paskirtas finansavimai programos „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos: Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 4 finansuotoms iniciatyvoms paskirstyta daugiau […]

21 kovo, 2023

Praėjusios savaitės pabaigoje, Varėnos r. sav., Matuizų sen., Urkionių k., esančiame nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomi 34 naminiai paukščiai, nustatytas […]

R. Dačkaus nuotr.
20 kovo, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atidarė Valstybės pažinimo centro parodą „Žalios ateities herojai“. Pasak šalies vadovo, ši paroda – proga […]

Highland veislės karvė, K. Kalns nuotr.
20 kovo, 2023

Europoje vyksta reikšmingas biologinės įvairovės mažėjimas net ir visiškai laukinėse vietovėse. Kasdien pasaulyje išnyksta iki 150 skirtingų rūšių, o jų, […]

VSB specialistė Viktorija Sorė su mokyklos mokiniais Ąžuolu Soriu ir Fausta Griškevičiūte patekusiais į finalą
17 kovo, 2023

Kovo 17 dieną Zapyškio pagrindinėje mokykloje, Kauno rajone, įvyko paskutinis kamuolio žongliravimo konkurso „Mano laikas, mano draugai, mano futbolas“  atrankos […]

17 kovo, 2023

Kiek turite daiktų, kuriuos namuose laikote, nes „kažkada prireiks“? Scenos menų atlikėjas, aktorius ir dainininkas Dominykas Vaitiekūnas pripažįsta prieš kelis […]

14 kovo, 2023

Panašu, kad su šimtuoju gimtadieniu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodą Kaune sveikina ir augalai: sodo oranžerijoje pražydo ypač retai […]

10 kovo, 2023

Ekspertai sako, kad jau visai netrukus didžioji dalis pasaulio gyventojų įsikurs miestuose, kuriems prireiks dar labiau augti ir plėstis. Tačiau, […]

10 kovo, 2023

Dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis visus jaunus ar senus kviečia į akustinį vakarą. Jo metu […]

8 kovo, 2023

Į Lazdijų rajono kelius išriedėjo 2 elektrobusiukai, dar vienas – pakeliui. Naujai atvykęs transportas rajone gyvenančius gyventojus rajono ribose vežios […]

8 kovo, 2023

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ir Valstybinio […]

7 kovo, 2023

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ turi gerų žinių dažnai traukiniais keliaujantiems žmonėms. Nuo kovo 7 d. startuoja unikali skaitmeninė kelionių […]

Kauno Šv. Roko mokyklos nuotr.
7 kovo, 2023

Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties […]

Paroda „Šaltinėlio“ languose / Vaidos Žalienės nuotr.
7 kovo, 2023

Kovo 4-ąją Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Šaltinėlis“ – pristatyta chemijos mokslų daktarės, vaistininkės, menininkės ir eko […]

6 kovo, 2023

Reikšmingai prie šiuolaikinio Kauno veido formavimo prisidedančiame „Piliamiesčio“ kvartale dešiniojoje Neries krantinėje iškilo dar vienas naujas modernus gyvenamasis namas. Tęsdama […]

2 kovo, 2023

Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios ir benediktinių vienuolyno statinių kompleksas yra įsikūręs senamiesčio pakraštyje – netoli Nemuno ir Neries santakos, Benediktinių […]

2 kovo, 2023

Nuo 2023 metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui […]

1 kovo, 2023

Tvaraus vartojimo įgūdžiai ir įpročiai šiandieniniame kontekste tampa itin svarbiais. Tik keisdami požiūrį į vartojimą ir jo poveikį aplinkai galime […]

28 vasario, 2023

Artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki […]

E. Mališausko nuotr.
26 vasario, 2023

Patraukliausiu Lietuvos tituluojamas Arlaviškių kadagių slėnio pažintinis takas po remonto šeštadienį vėl pakvietė lankytojus. Į oficialią atidarymo šventę atvyko aplinkos […]