8 lapkričio, 2021
pozicija.org

Dana Kurmilavičiūtė. Požeminės meno erdvės

Paveikslas požeminėje erdvėje / Marijonos Varneckienės nuotr.

Apie Panevėžyje esančią galeriją „Vandens veidas“ dar ne visi šio miesto gyventojai yra girdėję. Viena, ji atsidarė visai neseniai, antra, jos įsikūrimo vieta tikrai netradicinė. Mat ekspozicijų sale virto buvęs vandens rezervuaras, praeityje pilnas vandens; jo lygį rodo betoninėje sienoje išlikusios žymės.

Tačiau tie žmonės, kurie išgirsta apie šią neeilinę meno erdvę, mielai skuba joje apsilankyti, prieš tai susiskambinę su šios meno įstaigos gidu Svajūnu Mikeška, mat galerija veikia uždaroje „Aukštaitijos vandenų“ teritorijoje.

Požeminio vandens rezervuaras, dabar tarnaujantis ir edukacinėms, ir meninėms reikmėms, pagal savo tiesioginę paskirtį buvo naudojamas nuo 1971-ųjų iki 1984-ųjų metų. Vėliau, kai jo 3000 kubinių metrų talpa tapo per maža ir buvo įrengta nauja, jau 22 000 kubinių metrų vandens sutalpinanti saugykla, senajam rezervuarui panevėžiečiai sugalvojo naują paskirtį: paversti jį požemine meno erdve.

Tiesa, ši idėja negimė iš karto, ji turi savo priešistoriją. Du kūrybingi žmonės, šiuo metu besidarbuojantys šiame mieste – panevėžietė Vaida Andrijauskaitė ir prancūzas Dan Hermouet prieš kelerius metus sugalvojo sukurti albumą, skirtą įamžinti UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojams 60-ojo bendrovės jubiliejaus proga. Ne vienas mėnuo kruopštaus darbo – ir aukšto meninio lygio fotografijos sugulė į leidinį, pavadintą romantišku vardu „Vandens veidas“. Albume itin ryškiai atsiskleidė vandentvarkos srityje triūsiančių žmonių kasdienybės akimirkos. Jei mes net nesusimąstome, kieno dėka pas mus atkeliauja gyvybę dovanojantis vanduo ir kokią atsakingą misiją atlieka šie kuklūs darbininkai, tai, pavartę šį albumą, pajuntame tikrą dėkingumą jiems, nematomojo fronto kovotojams.

O išėjus albumui, natūraliai kilo mintis: kodėl gi jame esančių fotografijų neparodžius platesnei auditorijai? Juo labiau, kad nuotraukos prabyla apie didžiausią Dievo dovaną žmogui – vandenį. Be jos, šios slėpiningos substancijos, Žemė bematant virstų negyvu dulkių kamuoliu, skriejančiu Visatos platybėse… O kur rasi tinkamesnę vietą fotografijų parodai už aplinką, kurioje viskas susiję su vandeniu?

Taigi 16 didelio formato meninių fotografijų netrukus papuošė buvusio senojo vandens rezervuaro sienas. Iš pradžių ekspozicija besigrožėjusius vandentvarkos srities darbuotojus netrukus papildė ir kiti lankytojai, mat žinia apie įdomią požeminę meno nišą greit pasklido. O patys neįprastų ekspozicinių patalpų šeimininkai, pasiūlę žiūrovams galimybę pajusti tylių ir kuklių žmonių kasdienio triūso svarbą, nusprendė tuo neapsiriboti ir išnaudoti progą pokalbiui mums visiems šiandien itin aktualia tema. Konkrečiau kalbant – pokalbiui apie vandenį ir apie tai, kaip svarbu jį branginti.

Duomenys – iškalbingi ir negailestingi

Požeminėje erdvėje atsiradęs ekranas į lankytojus prabyla ir dokumentaliai, ir vizualiai. Jame pasirodęs štai šis nemažas apskritimas rodo, kiek mūsų planetoje vandens yra iš viso; antras, mažesnis – kiek jo esama nesūraus, o trečias, visai nedidukas – kiek jo yra tinkamo naudoti maistui ir kitoms reikmėms.

Tarsi rūstus nuosprendis prieš akis iškyla faktai: nors vandens kiekis beveik nesikeičia nuo planetos susiformavimo, tiktai 13 proc. pasaulio vandenyno yra nepaliesta žmogaus veiklos įtakos. Žmogus, deja, negailestingai teršia vandenį, ypač plastiko atliekomis, iš kurių jau net ištisos plaukiojančios salos formuojasi. Taršos duomenis ekrane papildo skaičiai apie vandens (o ir sausumos taip pat) biologinės įvairovės nykimą ir apie nevykdomas Jungtinių Tautų Organizacijos nutartis gyvajai gamtai išsaugoti.

„O vaizdo pagalba supažindinus su realia padėtimi pasaulyje, labai pravartu prabilti ir apie vietines apsirūpinimo vandeniu problemas. Su atvykusiais lankytojais kalbamės apie mūsų, lietuviško, vandens grynumą, kokybę, jo valymą. Vėliau aptariam geležies šalinimo, nuotekų valymo, biodujų išgavimo neteršiant aplinkos ir kitus rimtus klausimus, – pasakoja UAB „Aukštaitijos vandenys“ Ryšių su visuomene specialistas ir, kaip jau minėjome, gidas po požeminę galeriją, Svajūnas Mikeška. – Aišku, pokalbiai vyksta, atsižvelgiant į lankytojų amžių ir interesus. Vienaip kalbiesi su darželinukais, kitaip – su įvairių sričių profesionalais. Itin aktyvūs lankytojai yra moksleiviai, atvykstantys su pedagogais. Pamokos čia – puiki proga jaunąją kartą supažindinti ne tik su vandens gavyba, bet ir prabilti apie platesnes aplinkosaugos problemas. Išsamios žinios apie ekologiją šiandien – būtinybė, juk, nepaisant dalies planetos visuomenės pastangų, jos būklė kelia rimtą susirūpinimą“.

 


25 gegužės, 2024

Lietuvoje tarptautinė darbo šešėliavimo iniciatyva „DUOday“ organizuojama jau penktą kartą. Šios iniciatyvos esmė – žmogus su negalia ir įvairių įmonių […]

25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

25 gegužės, 2024

Šią savaitę posėdžiavusi vadinamoji desovietizacijos komisija rekomenduoja keisti poetų Salomėjos Nėries, Liudo Giros ir rašytojo Petro Cvirkos vardo gatvių pavadinimus […]

24 gegužės, 2024

„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės […]

24 gegužės, 2024

Šiandien Švč. Trejybės bažnyčioje Šv. Mišiomis pradėtas Lietuvos nepriklausomybės kovų – Panevėžio išvadavimo ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kovinės vėliavos […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

23 gegužės, 2024

Gegužės 13–31 d. visoje Europoje vykstanti akcija „Skaitmeninė savaitė 2024“ (angl. All digital weeks) įtraukė ir Panevėžio Elenos Mezginaitės viešąją […]

23 gegužės, 2024

1994 metas duris atvėręs Žemaičių dailės muziejus gegužės 18-ąją plungiškius ir miesto svečius kvietė į 30-ojo sezono atidarymo šventę. Tuo […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

22 gegužės, 2024

Šiandien šalia Panevėžio aplinkkelio, ties Bliūdžių kaimu, oficialiai paskelbta didžiausio Baltijos šalyse elektromobilių parko statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė. […]

21 gegužės, 2024

Pirmadienį Varėnoje režisieriui Algiui Kuzmickui įteikta septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija, pranešė Varėnos rajono savivaldybė.   Skelbiama, kad premija režisieriui skirta […]

20 gegužės, 2024

Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų […]

20 gegužės, 2024

Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. Istoriko, buvusio kultūros […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

17 gegužės, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje pagerbti nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laureatai. Konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekia kūrybiškai […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]