8 lapkričio, 2021
pozicija.org

Dana Kurmilavičiūtė. Požeminės meno erdvės

Paveikslas požeminėje erdvėje / Marijonos Varneckienės nuotr.

Apie Panevėžyje esančią galeriją „Vandens veidas“ dar ne visi šio miesto gyventojai yra girdėję. Viena, ji atsidarė visai neseniai, antra, jos įsikūrimo vieta tikrai netradicinė. Mat ekspozicijų sale virto buvęs vandens rezervuaras, praeityje pilnas vandens; jo lygį rodo betoninėje sienoje išlikusios žymės.

Tačiau tie žmonės, kurie išgirsta apie šią neeilinę meno erdvę, mielai skuba joje apsilankyti, prieš tai susiskambinę su šios meno įstaigos gidu Svajūnu Mikeška, mat galerija veikia uždaroje „Aukštaitijos vandenų“ teritorijoje.

Požeminio vandens rezervuaras, dabar tarnaujantis ir edukacinėms, ir meninėms reikmėms, pagal savo tiesioginę paskirtį buvo naudojamas nuo 1971-ųjų iki 1984-ųjų metų. Vėliau, kai jo 3000 kubinių metrų talpa tapo per maža ir buvo įrengta nauja, jau 22 000 kubinių metrų vandens sutalpinanti saugykla, senajam rezervuarui panevėžiečiai sugalvojo naują paskirtį: paversti jį požemine meno erdve.

Tiesa, ši idėja negimė iš karto, ji turi savo priešistoriją. Du kūrybingi žmonės, šiuo metu besidarbuojantys šiame mieste – panevėžietė Vaida Andrijauskaitė ir prancūzas Dan Hermouet prieš kelerius metus sugalvojo sukurti albumą, skirtą įamžinti UAB „Aukštaitijos vandenys“ darbuotojams 60-ojo bendrovės jubiliejaus proga. Ne vienas mėnuo kruopštaus darbo – ir aukšto meninio lygio fotografijos sugulė į leidinį, pavadintą romantišku vardu „Vandens veidas“. Albume itin ryškiai atsiskleidė vandentvarkos srityje triūsiančių žmonių kasdienybės akimirkos. Jei mes net nesusimąstome, kieno dėka pas mus atkeliauja gyvybę dovanojantis vanduo ir kokią atsakingą misiją atlieka šie kuklūs darbininkai, tai, pavartę šį albumą, pajuntame tikrą dėkingumą jiems, nematomojo fronto kovotojams.

O išėjus albumui, natūraliai kilo mintis: kodėl gi jame esančių fotografijų neparodžius platesnei auditorijai? Juo labiau, kad nuotraukos prabyla apie didžiausią Dievo dovaną žmogui – vandenį. Be jos, šios slėpiningos substancijos, Žemė bematant virstų negyvu dulkių kamuoliu, skriejančiu Visatos platybėse… O kur rasi tinkamesnę vietą fotografijų parodai už aplinką, kurioje viskas susiję su vandeniu?

Taigi 16 didelio formato meninių fotografijų netrukus papuošė buvusio senojo vandens rezervuaro sienas. Iš pradžių ekspozicija besigrožėjusius vandentvarkos srities darbuotojus netrukus papildė ir kiti lankytojai, mat žinia apie įdomią požeminę meno nišą greit pasklido. O patys neįprastų ekspozicinių patalpų šeimininkai, pasiūlę žiūrovams galimybę pajusti tylių ir kuklių žmonių kasdienio triūso svarbą, nusprendė tuo neapsiriboti ir išnaudoti progą pokalbiui mums visiems šiandien itin aktualia tema. Konkrečiau kalbant – pokalbiui apie vandenį ir apie tai, kaip svarbu jį branginti.

Duomenys – iškalbingi ir negailestingi

Požeminėje erdvėje atsiradęs ekranas į lankytojus prabyla ir dokumentaliai, ir vizualiai. Jame pasirodęs štai šis nemažas apskritimas rodo, kiek mūsų planetoje vandens yra iš viso; antras, mažesnis – kiek jo esama nesūraus, o trečias, visai nedidukas – kiek jo yra tinkamo naudoti maistui ir kitoms reikmėms.

Tarsi rūstus nuosprendis prieš akis iškyla faktai: nors vandens kiekis beveik nesikeičia nuo planetos susiformavimo, tiktai 13 proc. pasaulio vandenyno yra nepaliesta žmogaus veiklos įtakos. Žmogus, deja, negailestingai teršia vandenį, ypač plastiko atliekomis, iš kurių jau net ištisos plaukiojančios salos formuojasi. Taršos duomenis ekrane papildo skaičiai apie vandens (o ir sausumos taip pat) biologinės įvairovės nykimą ir apie nevykdomas Jungtinių Tautų Organizacijos nutartis gyvajai gamtai išsaugoti.

„O vaizdo pagalba supažindinus su realia padėtimi pasaulyje, labai pravartu prabilti ir apie vietines apsirūpinimo vandeniu problemas. Su atvykusiais lankytojais kalbamės apie mūsų, lietuviško, vandens grynumą, kokybę, jo valymą. Vėliau aptariam geležies šalinimo, nuotekų valymo, biodujų išgavimo neteršiant aplinkos ir kitus rimtus klausimus, – pasakoja UAB „Aukštaitijos vandenys“ Ryšių su visuomene specialistas ir, kaip jau minėjome, gidas po požeminę galeriją, Svajūnas Mikeška. – Aišku, pokalbiai vyksta, atsižvelgiant į lankytojų amžių ir interesus. Vienaip kalbiesi su darželinukais, kitaip – su įvairių sričių profesionalais. Itin aktyvūs lankytojai yra moksleiviai, atvykstantys su pedagogais. Pamokos čia – puiki proga jaunąją kartą supažindinti ne tik su vandens gavyba, bet ir prabilti apie platesnes aplinkosaugos problemas. Išsamios žinios apie ekologiją šiandien – būtinybė, juk, nepaisant dalies planetos visuomenės pastangų, jos būklė kelia rimtą susirūpinimą“.

 


18 sausio, 2022

Šį savaitgalį Kėdainiuose vyko Lietuvos atviras dziudo Jaunučių (U-15) ir Jaunių (U-18) čempionatas, kuriame sėkmingai pasirodė ir Panevėžio Raimundo Sargūno […]

17 sausio, 2022

Kauno „Akropolyje“ pirmadienį atidaryta fotografijų paroda „Aš esu Tu“, kuria siekiama išjudinti visuomenėje gajus stereotipus ir įsitvirtinusius barjerus, trukdančius moterims […]

15 sausio, 2022

Sausio 12 dieną posėdžiavusi Panevėžio rajono garbės piliečio vardo suteikimo komisija nusprendė Panevėžio rajono garbės piliečio vardą suteikti Kęstučiui Virgilijui […]

KIC direktorius / Š. Šoblinskas
11 sausio, 2022

Metų pradžia – tinkamas laikas įvertinti praėjusių metų darbus. Apžvelgdamas juos, Kultūros infrastruktūros centro direktorius Šarūnas Šoblinskas teigė, kad 2021 […]

11 sausio, 2022

36-ąja literatūrine rašytojos Ievos Simonaitytės vardo premija džiaugsis ne vienas kūrėjas. Komisijos sprendimu, apdovanoti nuspręsta dvi knygas ir tris jų […]

10 sausio, 2022

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 79 gaisrų ir atliko 75 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu vienas žmogus […]

Artiom Myškin nuotr.
9 sausio, 2022

Šeštadienį, minint Martyno Liudviko Rėzos 246-ąsias gimimo metines, Neringos meras Darius Jasaitis įteikė tryliktąją šio vardo kultūros ir meno premiją […]

2021 m. liepos 6 d. įvyko skulptūrų kompozicijos „Zikaro žąsys“ atidarymas. Meninę kompoziciją sudaro penkios ąžuolo skulptūros „Zikaro žąsys“. Jas sukūrė ir iš ąžuolo išdrožė Panevėžio rajono Miežiškių miestelyje gyvenantis tautodailininkas Eduardas Titas. Kompoziciją pastatė Paįstrio bendruomenė / Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
9 sausio, 2022

„Daug kuo galime pasidžiaugti, – paklausus, kokie nuveikti darbai labiausiai džiugina, sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis. –  […]

9 sausio, 2022

Sausio 6-ąją, per Tris Karalius, Lietuvos nacionalinis kultūros centras tradiciškai paskelbia ir simboliniais aukso vainikais karūnuoja metų talentingiausius liaudies meistrus […]

8 sausio, 2022

Fotografijos muziejus metus užbaigė papildydamas eksponatų fondus itin retu ir vertingu fotografijų rinkiniu – žymaus Vengrijos fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) […]

Buvęs Kauno centrinis paštas / Kultūros paveldo dep. nuotr.
7 sausio, 2022

Lietuvos paštas ir VšĮ „Kaunas 2022“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Joje numatyta, kad Lietuvos paštas 2022-aisiais metais atveria organizacijai buvusio Kauno […]

Ilgametė dėstytoja Adelė Zinkevičiūtė / 1975 m. Aniceto Žvirgždino nuotr.
6 sausio, 2022

Sausio 6-ąją menotyrininkei, metalo dailininkei, žemaičių krašto kryždirbystės ir kalvystės puoselėtojai, ilgametei Telšių taikomosios dailės technikumo, vėliau – Vilniaus dailės […]

Panevėžio rajono savivaldybės nuotr.
5 sausio, 2022

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis išlydint 2021-uosius metus pastebėjo, kad jie mažai kuo skiriasi nuo prieš tai buvusiųjų – 2020-ųjų, […]

5 sausio, 2022

Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama veiklos 70-metį, siekė atskleisti bibliotekų, esančių dvylikoje rajono seniūnijų, gerąsias patirtis, kurios prisidėjo prie […]

VU nuotr.
3 sausio, 2022

Pusantrų metų vykdyti Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų ir Istorijos bei Filologijos fakultetų fasadų ir kiemų tvarkybos darbai pateikė reikšmingų […]

3 sausio, 2022

Šiandien paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas kultūros ir kūrybinėms industrijoms (KKI) skatinti, iš viso tam skiriant 15,5 mln. eurų sumą. „Investicijos […]

Autorius Kęstutis Balčiūnas
3 sausio, 2022

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės […]

3 sausio, 2022

Nuo 2022 m. sausio 1-osios Vilniaus žydų viešoji biblioteka tapo atskiru Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padaliniu. Toks sprendimas praėjusių […]

1 sausio, 2022

Energetikos ir technikos muziejus išleido naują stalo žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“. Jis skirtas XIX a. pab.–XX a. pr. laikotarpiui, kai […]

Lietuvos valstybės istorijos archyvo informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja, Archyvarų asociacijos valdybos pirmininkė Neringa Češkevičiūtė / asmeninio archyvo nuotr.
30 gruodžio, 2021

Baigiasi Lietuvos Seimo šiemet paskelbti Archyvų metai. „XXI amžiuje“ spausdinome kelis interviu su archyvų darbuotojais. Šiandien mūsų pašnekovė –  Lietuvos […]