Darbo partija kreipėsi į prokuratūrą: kilo abejonių dėl neformaliojo ugdymo lėšų paskirstymo

Vilniečiai sunkiai dirba, o miesto valdžia mokesčių mokėtojų pinigus leidžia ne ten, kur derėtų?! Tiksliau – prisidengusi kilnia neformaliojo vaikų ugdymo idėja miesto valdžia galimai finansuoja tam tikras politines struktūras. Šiandien visų akiratyje dar vienas neaiškus liberalų ir socialdemokratų žaidimas – 15 eurų skirti mokyklinio amžiaus vaiko neformaliajam ugdymui. Ar vis dėlto tai 15 eurų „parama“ politinei veiklai?

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto Savivaldybė paskelbė būrelių sąrašą, kuriame atsidūrė ir su politinėmis partijomis susijusios jaunimo organizacijos – tai Lietuvos liberalusis jaunimas ir Lietuvos sakaliukų sąjungos Vilniaus miesto filialas „Padėk pritapti“. Abi jaunimo organizacijos yra susijusios su Vilniaus miestą valdančia dauguma – liberalais ir socialdemokratais.

Kreiptasi į prokuratūrą

Akmuo mestas į liberalų daržą – Darbo partija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir prašo atlikti tyrimą dėl galimai vykdomo valstybės lėšų švaistymo ir (ar) sukčiavimo. Pateiktame Darbo partijos skunde aiškiai išdėstyta pozicija – Vilnių valdantys liberalai galimai siekia finansuoti savo politines struktūras ir taip atsidėkoti už pagalbą savivaldos rinkimuose bei galimai siekia neteisėto finansavimo būsimuose Seimo rinkimuose.

Pasak Vilniaus miesto skyriaus Darbo partijos pirmininko Giedriaus Mozūraičio, kol kas sunku įvertinti tikimybę, ar tikrai per neformaliojo ugdymo paramą remiamos ir tam tikros politinės struktūros. „Tačiau pagal žiniasklaidoje pateiktus duomenis matome, kad galimai yra remiamas liberalusis jaunimas, kurio pagrindinis tikslas – ne savo narių skatinimas dalyvauti politinėje veikloje. Tai parodo, kad yra tam tikrų sąsajų su politine veikla ir nereikėtų pamiršti fakto, jog vaikučių mokytoju bus Remigijaus Šimašiaus komandos narys Haroldas Maselis. Visi šie faktai tikrai verčia suabejoti, ar teisingai paskirstytos mokesčių mokėtojų lėšos“, – sako G. Mozūraitis.

Politikas net neabejoja, kad prokuratūra sureaguos – šioje situacijoje tikrai įmanoma įžvelgti galimų tiek turto švaistymo, tiek sukčiavimo požymių. Darbo partijos atstovo nuomone, prokuratūra yra būtent ta įstaiga, kuri turėtų atlikti tyrimą ir atsakyti į visus klausimus, šiandien keliamus tiek žiniasklaidoje, tiek pačioje visuomenėje.

„Reikia daryti viską, kad neformaliajam ugdymui skirtos lėšos iš tiesų pasiektų vaikučius, kurie nori po pamokų užsiimti kūrybine veikla, sportuoti ir pan. Jeigu šios lėšos nebus tinkamai panaudotos, tai vaikučių tėvai bus priversti už popamokinę veiklą mokėti iš savo kišenės. Todėl manau, kad reikėtų kuo greičiau imtis šio klausimo ir nustatyti, ar neformaliajam ugdymui skirtos lėšos yra naudojamos teisėtai“, – sako G. Mozūraitis.

Neformalųjį ugdymą reglamentuoja įstatymas

Neformalusis ugdymas – tai sudedamoji Lietuvos švietimo sistemos dalis. LR švietimo įstatyme teigiama, kad Lietuvos švietimo sistema apima keturias sritis: formalųjį švietimą, neformalųjį švietimą, savišvietą ir švietimo pagalbą. Neformalusis švietimas Lietuvoje – tai ikimokyklinis, priešmokyklinis, kitas neformalusis vaikų (taip pat formalusis švietimas papildantis ugdymą) ir suaugusiųjų švietimas. Įstatyme ugdymas reglamentuojamas kaip dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant.

Pagrindinis neformaliojo švietimo tikslas – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Negana to…

Tiksinti bomba – ir formaliojo ugdymo įstaigų (mokyklų) situacija Vilniuje. Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) įteikė ilgiausią raštą Vilniaus savivaldybės vicemerui ir administracijos direktorei. Opi problema – Vilniaus mokykloms trūksta aplinkos finansavimo. Rašte teigiama, kad aplinkos finansavimas realiai numatytas tik 8 mėnesiams ir tik keliose pozicijose – mokinių maitinimui, ryšių ir komunalinėms paslaugoms. Nors finansavimas numatytas, tačiau, kaip teigia Vilniaus ugdymo įstaigų vadovai, jie už komunalines paslaugas susimokėti negali – sąskaitos realiai tuščios.

Negana to, nenumatytas finansavimas kitoms prekėms ir turto remontui. Mokyklose kiekvieną dieną klega vaikai – natūralu, kad genda durų spynos, dūžta stiklai, perdega lemputės. Tačiau mokyklos lieka be galimybės nusipirkti lempučių, jungiklių, laidų… Lyg šuns uodega matyti ir minimalūs remontai, kurie ugdymo įstaigoms reikalingi kiekvienais metais. LMVA iki šiol laukia racionalaus pasiūlymo iš Savivaldybės dėl esamos situacijos ir… vis dar jo nesulaukia.