„Dešimt minučių paramai būstui – diskriminacija jau nustatyta. O ar dabartinis terminas tikrai pakankamas?“

Jaunos šeimos šiuo metu teikia prašymus valstybės finansinei paskatai įsigyti pirmąjį būstą regionuose, tačiau tuo pat metu iškilo rimtų klausimų dėl pačios paramos skirstymo sistemos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad ankstesnio paramos būstui skirstymo metu buvo diskriminuoti žmonės su regos negalia, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau pripažino būtinybę keisti tvarką.
Dabartinis kvietimas jaunoms šeimoms – jau vyksta
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjo 14 dieną paskelbė kvietimą jaunoms šeimoms teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą regionuose.
Prašymus galima teikti iki rugsėjo 18 dienos 12 valandos. Šiai priemonei šiuo etapu skirta apie 6 mln. eurų. Jaunoms šeimoms, neturinčioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką, gali būti suteikiama 10 proc. subsidija, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o auginančioms tris ir daugiau vaikų – 15 proc. subsidija. Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito sumos, neviršijančios 87 tūkst. eurų.
Šio kvietimo metu prašymus galima pateikti ne tik per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), bet ir tiesiogiai savivaldybėje, registruotu paštu arba elektroniniu paštu, jeigu nėra techninių galimybių prašymo pateikti per SPIS.
Tačiau būtent SPIS veikimas šiemet jau tapo vienu svarbiausių klausimų kalbant apie būsto paramos prieinamumą.
Gegužę – vos dešimt minučių ir daugiau kaip tūkstantis prašymų
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad skirstant paramą būstui įsigyti buvo diskriminuoti žmonės su regos negalia.
Tyrimas pradėtas gavus du skundus. Pareiškėjai teigė, kad SPIS sistema strigo, o naudojantis ekrano skaitymo programomis buvo sunku joje orientuotis. Dėl to prašymo pateikimas žmonėms su regos negalia užtruko ilgiau.
Problema tapo ypač ryški todėl, kad prašymų priėmimas tuo metu faktiškai baigėsi vos per maždaug dešimt minučių. SADM aiškino, kad per šį laiką buvo pateikta apie 1,4 tūkst. prašymų ir rezervuotos visos tam etapui skirtos lėšos.
Tai reiškė, kad realiai galimybę gauti paramą turėjo tie, kurie sugebėjo prašymą pateikti pirmieji.
Būtent tokia sistema ir sukėlė lygių galimybių klausimą.
Kontrolierė: paramos negalima skirstyti pagal tai, kas greičiausiai paspaudė mygtuką
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad tokia tvarka žmonėms su regos negalia sudarė prastesnes sąlygas konkuruoti dėl valstybės paramos.
Problema buvo ne vien techninis SPIS veikimas. Esminis klausimas – ar valstybės paramos gavimas turėtų priklausyti nuo to, kaip greitai žmogus gali užpildyti elektroninę paraišką.
Žmonėms, naudojantiems ekrano skaitymo programas, tam tikri veiksmai gali užtrukti ilgiau. Todėl sistema, kurioje lemiamas kriterijus tampa paraiškos pateikimo sekundės ar minutės, iš esmės gali sudaryti nevienodas galimybes skirtingiems pareiškėjams.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, džiugina, kad ministerija pripažino problemą ir taip greitai reagavo į pateiktas rekomendacijas. Ji tikisi, kad sprendimai bus netrukus įgyvendinti ir pateikti derinimui su visuomene.
„Tokia geranoriška ir konkrečiomis iniciatyvomis paremta reakcija galėtų būti geras pavyzdys visiems paslaugų teikėjams. Tikimės, kad pasiūlyti prašymų teikimo tvarkos pakeitimai pagerins žmonių su negalia galimybes lygiavertiškai konkuruoti dėl subsidijos būstui įsigyti ir kartu užtikrins paramą tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė B. Sabatauskaitė.
Kontrolierės pastebėjimu, svarbu, kad, rengiant galutinį ministerijos pasiūlymų paketą, būtų įvertinti skirtingų pažeidžiamų grupių poreikiai. Pavyzdžiui, atkreiptas dėmesys, kad žmonės su negalia taip pat gali būti vieniši tėvai, turėti gausias šeimas ir pan.
SADM žada keisti pačią paramos skirstymo logiką
Po Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvadų SADM pranešė pritarianti pateiktoms rekomendacijoms.
Ministerija planuoja keisti prašymų teikimo ir nagrinėjimo tvarką taip, kad parama būtų skirstoma ne vien pagal prašymo pateikimo greitį, o atsižvelgiant į žmogaus ar šeimos pažeidžiamumą.
Numatoma išskirti prioritetines grupes. Pirmenybė būtų teikiama šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, gausioms šeimoms, vieniems vaikus auginantiems tėvams, asmenims su negalia ir šeimoms, kuriose yra asmenų su negalia.
Taip pat planuojama tobulinti SPIS ir geriau ją pritaikyti žmonėms su negalia.
Ministerija numato atitinkamus pakeitimus įtraukti į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo projektą, kurį planuojama teikti Seimui rugsėjį.
Ar dabartinis kvietimas jaunoms šeimoms taip pat yra problemiškas?
Dabartinis rugsėjo kvietimas jaunoms šeimoms teikiamas pagal kitą – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms – priemonę. Jos teisinis reguliavimas nėra identiškas tai paramai, dėl kurios buvo atliktas Lygių galimybių kontrolieriaus tyrimas.
Be to, šiuo metu galiojanti SADM tvarka numato ne dešimties minučių „lenktynes“, o beveik keturių parų prašymų priėmimo laikotarpį – nuo rugsėjo 14 d. 9 val. iki rugsėjo 18 d. 12 val. Pasibaigus kvietimui, prašymai bus reitinguojami ir vertinami savivaldybėse.
Ar beveik keturių parų terminas yra pakankamas?
Jeigu sistema veikia sklandžiai, beveik keturių parų terminas yra visiškai kitokia situacija nei dešimt minučių. Tačiau jeigu SPIS patiria techninių sutrikimų, o kai kurioms gyventojų grupėms naudojimasis sistema užtrunka ilgiau, vien formaliai pakankamo termino gali neužtekti.
Šiuo metu SADM pati pripažįsta, kad SPIS reikia tobulinti. Taigi pagrindinis klausimas tampa ne tik „kiek laiko skirta prašymui pateikti?“, bet ir „ar visi žmonės per tą laiką turi realiai vienodas galimybes tai padaryti?“.
Būtent šį principą ir iškėlė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Sistema keičiama, tačiau pokyčiai dar neįsigaliojo
Ši situacija atskleidžia gana paradoksalią padėtį: valstybė jau pripažino, kad paramos skirstymo tvarką reikia keisti, tačiau dabartinis kvietimas jaunoms šeimoms vyksta dar pagal dabar galiojančias taisykles.
SADM teigia, kad naujoji sistema turėtų labiau orientuotis į tuos, kuriems parama iš tiesų reikalingiausia. Tokiu atveju greitis nebebūtų pagrindinis pranašumas, o žmonės su negalia ir kitos pažeidžiamos grupės turėtų daugiau galimybių konkuruoti dėl valstybės pagalbos.
Tai reikštų gana esminį požiūrio pasikeitimą: nuo principo „kas pirmas, tas gauna“ būtų pereinama prie principo „paramą pirmiausia gauna tie, kuriems jos labiausiai reikia“.
Regionų naujienos primena
Šiuo metu jaunoms šeimoms svarbu žinoti, kad prašymai dėl finansinės paskatos pirmajam būstui regionuose priimami iki rugsėjo 18 d. 12 val. Prašymą galima pateikti ne tik per SPIS, bet ir kitais SADM nurodytais būdais.
Todėl šeimoms, kurios dėl techninių ar kitų priežasčių negali sklandžiai naudotis SPIS, nereikėtų manyti, kad vienintelė galimybė – bandyti „prasimušti“ per sistemą. Tačiau kartu verta kuo anksčiau pateikti prašymą, nes pasibaigus kvietimui prasidės jo vertinimo ir reitingavimo etapas.
Ši istorija taip pat kelia platesnį klausimą: kai valstybė skiria ribotą pinigų sumą, ar teisingiau ją atiduoti tiems, kurie paraišką pateikia greičiausiai, ar tiems, kuriems valstybės pagalbos labiausiai reikia? SADM jau žada pereiti prie antrojo principo. Dabar belieka sulaukti, kad pažadėti pakeitimai būtų ne tik parengti, bet ir realiai įgyvendinti.













