Desovietizacijos komisija sureagavo į akademinės bendruomenės laišką dėl S. Nėries: priimtų sprendimų nekeis
Akademinės bendruomenės kreipimąsi dėl Salomėjos Nėries vertinimo gavusi desovietizacijos komisija tikina praeityje priimtų sprendimų dėl jos vardu pavadintų viešųjų objektų nekeisianti. Komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pabrėžė, kad S. Nėris buvo vertinama ne kaip poetė, o kaip totalitarinį režimą simbolizuojantis asmuo.
„Reikia pakartoti tai, ko asmenys kreipęsi dėl S. Nėries nesuprato. Mes nevertiname S. Nėries kaip poetės. Ją vertiname kaip žmogų, kuris simbolizuoja autoritarinius ir totalitarinius režimus. Vertiname tuo aspektu, kada kalbama apie konkretų viešąjį objektą“, – po trečiadienį vykusio posėdžio Eltai teigė V. Karčiauskas.
Pasak jo, gavus akademinės bendruomenės kreipimąsi, kuriuo prašoma iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, komisijoje buvo iškeltas klausimas, ar nereikia keisti jau priimtų sprendimų. Visgi, V. Karčiauskas patikino, kad savo nuomonės dėl anksčiau svarstytų viešų objektų pavadintų S. Nėries vardu, komisija nekeis.
„Komisijos narių dauguma nusprendė, kad atgal grįžtama nebus“, – sakė jis.
V. Karčiauskas akcentavo, kad sprendimai dėl konkrečių viešųjų objektų yra individualūs. Kaip pavyzdį jis pateikė trečiadienį svarstytą klausimą dėl S. Nėries gatvės pavadinimo Marijampolėje. V. Karčiauskas patikino, kad iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) dėl šio klausimo bus prašoma su S. Nėries biografija susijusios papildomos medžiagos.
„Galbūt ji mokėsi Marijampolėje, tokiu atveju gatvės pavadinimas įgauna kitokią prasmę ir tada papildomai diskutuosime, ar jis turi būti pakeistas, ar ne“, – sakė komisijos pirmininkas.
„Taigi kiekvienu konkrečiu atveju bus diskutuojama ir galvojama kaip elgtis. Taip, tai iš tiesų yra poetė, klasikė, bet taip pat ir valstybės išdavikė“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę akademinės bendruomenės atstovai, prašydami iš naujo svarstyti klausimą dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, atviru laišku kreipėsi į desovietizacijos komisijos pirmininką Vitą Karčiauską, LGGRTC direktorių Arūną Bubnį bei Lietuvos savivaldybių asociaciją.
Akademinio lauko atstovai kreipimesi nurodė, kad LGGRTC išvada dėl poetės parengta mokslinio laipsnio neturinčio asmens, taip pat atliekant ekspertizę nesiremta moksliniais tyrimais.
Pastaruoju metu desovietizacijos komisija ne vienai savivaldybei pateikė rekomendacijas pakeisti S. Nėries vardo gatves. Taip pat, reaguodamos į komisijos išvadas dėl poetės kūrybos ir biografijos, S. Nėries vardo mokyklos Vilniuje bei Vilkaviškyje inicijavo savo pavadinimų keitimo procesą.
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti LGGRTC ir savivaldybių institucijoms.
