Didžiasalio jubiliatė
Gegužės 23-ąją 90-ojo jubiliejaus proga pasveikinta Didžiasalyje gyvenanti Regina Lukšėnas. Stiprios sveikatos, šviesių dienų, žmonių gerumo ir Dievo palaimos jai linkėjo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Lina Gladkauskienė, seniūnas Antanas Pauliukėnas, seniūnijos darbuotojos. Jubiliatė buvo puikios nuotaikos, dėkojo, juokavo, kvietė prie stalo svečius, pasakojo savo gyvenimą. Moteris gyvena kartu su vyriausiąja dukra Olia. Kaip pati sako, jai nieko netrūksta ir vienatvės nejaučianti. Moteris užaugino keturis vaikus, turi 7 anūkus, tris proanūkius.
Regina jau seniai našlauja. Vyras Bronislovas buvo 13 metų vyresnis. Prisimena, kaip jis atvažiavo į Kalviškės kaimą (prie Vidžių) pirštis arkliu traukiamu vežimaičiu su žvangučiais. Taip, kaip senovėje buvo įprasta. Ir parsivežė lenkaitę nuotaką iš Baltarusijos Lietuvon, į Vosiūnus, iš kur jos gimtinės žemė visada matoma buvo. Bronislovo tėvai turtingai gyveno, parduotuvę turėjo, tačiau jaunoji marti nematė tų turtų, viskas vyro seserims atiteko, o šeimos namus jie savo rankomis pasistatė. Stipri moteris buvo, visus vyriškus darbus mokėjo, ir jokios ligos, jokie silpnumai jos nevargino. Trijų dukterų ir sūnaus susilaukė, motinystės atostogų nežinodama. Pamelžusi 25 kolūkio karves gimdyti išvažiuodavo, o paskui, kiek atsigavusi, greit ir vėl prie darbo stodavo. ,,Buvau labai stipri. Dabar tokių žmonių nėra. Mano bobutė 102 metus išgyveno, mama beveik 100 sulaukė. Ir aš dar gyventi noriu, gerai man pas dukrą, ramu, žiūriu pro langą, daug ką prisimenu…“,– pasakoja Regina. Užaugusi 7 vaikų šeimoje ji dabar viena iš penkių seserų ir dviejų brolių belikusi, o ir visos jos draugės jau iškeliavusios.
Dabar močiutės namai Vosiūnuose tušti stovi, ji sakosi norėtų sugrįžti į savo ,,chatą“, ypač pavasarį, kai viskas sužaliuoja, sužydi, toks noras aplanko. Bet ką gi ten viena veiktų… Dukra jai kiekvieną rytą, lygiai 7 val., pusrytėlį pataiso, paskui apie 13 val. ji sriubytę valgo, kasdien vis kitokią. Sveikai maitinasi, mėsos jau vengia, mėgsta žuvį. Pradėjus kalbėti apie maistą, moteris prisiminė, kiek gardžių dešrų ir kumpelių virš pečiaus jos namuose kabodavo, o ir naminukės visada savos turėjo. Ir karą prisimena, ir sprogdinimus. Sunkus buvo gyvenimas, bet ji nesiskundžia, vis pajuokauja, pašmaikštauja. Mėgsta televizorių pažiūrėti, radijo paklauso, o dažniausiai pro langą žiūri ir savo ilgą gyvenimą prisimena. Ją pasveikinusiems svečiams jubiliatė linkėjo niekada nepasenti ir tokio pat ilgą amžių nugyventi…
