Seime džiaugtasi liaudies meno tradicijas tęsiančiais kūrėjais
Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno”, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos blizgių pavyzdžius pristatė puikūs Ignalinos ir Švenčionių rajonų kūrėjai Lida Puzyriova, Raimondas Žievys ir Gediminas Šatkauskas. Parodą organizavo Seimo narys Gintautas Kindurys ir jo komanda. Menininkus sveikino Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius. Šauniai koncertavo Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos liaudiškos muzikos kapela ,,Nendrelė“, vadovaujama mokytojos Irutės Murmienės.
Kaip sakė parodos autorius ir svečius šiltai pasveikinęs Seimo narys Gintautas Kindurys, idėją pristatyti per šimtmečius išsaugotus, iš kartos į kartą perduotus senuosius amatus jis jau seniai širdy nešiojo ir dabar labai džiaugiasi rezultatu. Seime dar nėra buvę tokių skirtingų kūrinių – nuo švelnios vilnos iki geležies, nuo mažos blizgės iki patrankos. ,,Jeigu rankų darbo kūrinys suvirpina širdį, sukelia geras emocijas, tai jau menas“, – sakė G. Kindurys. Savo padėkas ir dovanėlės jis įteikė trims menininkams, liaudies amatų puoselėtojams, taip pat visiems grojusiems jauniesiems muzikantams ir jų vadovei.
Paroda ir jos autoriais džiaugėsi, su geriausiais linkėjimais gėlių puokštes ir savivaldybės dovanas jiems įteikė vicemeras Vaidotas Židanavičius, sakęs, kad jam labai smagu čia matyti tokius skirtingus ir tokius kūrybingus žmones, kiekvienas jų – atskiras pasaulis su kartų istorine atmintimi. Vicemeras kalbėjo apie tradicijų išsaugojimo, dailiųjų amatų kūrėjų pagerbimo, jų darbų pristatymo visuomenei ir ypač jaunimui svarbą. Padėkota ir Seimo nariui, taip gražiai kaimynus menininkus į vieną renginį surinkusiam ir dėmesį parodžiusiam.
Kiekvienas kūrėjas prisistatė, papasakojo apie save. Tautinio paveldo produkto sertifikuota amatininkė, vilnos karšimo ir vėlimo tradicinių amatų meistrė Lida Puzyriova sakė, kad ji jau 25-erius metus puoselėja šiuos savo šeimos amatus. Nuo 1922 metų jos senelis, vėliau tėtis Adutiškyje turėjo karšyklas. Karo metais jos buvo uždarytos. Pokariu šeima vos išvengė tremties. Pati Lida, baigusi Vilniaus pedagoginę mokyklą, kurį laiką gyveno Vilniuje, dirbo vaikų darželyje, paskui su vyru grįžo į gimtinę ir atgaivino tėvų ir senelių amatą. Ji dalyvauja įvairiose parodose, projektuose, savo puikiais vilnos gaminiais (kepuraitėmis, drabužiais, apavu, aksesuarais) ne tik prekiauja, bet ir rengia edukacijas. Kiekvienas parodoje eksponuojamas vilnonis daiktas – labai savitas, meniškas, širdies ir rankų šilumą spinduliuojantis. Moters palaikyti atvyko būrys bičiulių, Trečiojo amžiaus universiteto studentų.
Iš Ignalinos krašto, Palūšės, kilęs Gediminas Šatkauskas – sertifikuotas (A kategorijos) tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, saugantis savo tėvo, senelio ir ankstesnių kartų atminimą bei tęsiantis iš jų paveldėtą žvejybinių blizgių gamybos tradiciją. Parodos stenduose šalia blizgių eksponuojamos ir istorinės jo šeimos nuotraukos, daugiausia žvejybos vaizdai. Nuo 1913 m. blizges gamino prosenelis Vincentas Kisielius, vėliau jis tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, buvo Vyčio Kryžiaus kavalieriumi, 1921 m. apdovanotas už žygdarbį lenkų fronte. Blizges kaldino ir Gedimino senelis, ir tėvas, taip pat Gediminas. Kaip sakė vienintelis dabar Lietuvoje žvejybinių blizgių gamybos A kategorijos sertifikatą turintis Gediminas Šatkauskas, blizgė kalama mažutėliu plaktukėliu iš skardelės ant nedidelio priekaliuko. Reikia mažiausiai 400 smūgelių plaktuku, o paskui jau dailinimas ir šlifavimas. Blizgė skirta imituoti žuvį, todėl svarbu ne tik jos forma, bet ir judėjimas vandenyje. Gali būti naudojami įvairūs metalai, bet panašiausią atspalvį į žuvies žvynus duoda sidabras. Na, o paprasčiausią blizgę galima ir iš arbatinio šaukštelio pasigaminti. Gediminas pasakojo pats ant tokios, iš šaukštelio gamintos blizgės yra pagavęs 2 kilogramų lydeką.
Smagiai prisistatė talentingas Ignalinos krašto drožėjas, kalvis, muzikantas, lakūnas Raimondas Žievys. Jis džiaugėsi savo gyvenimo stebuklu, prieš du mėnesius gimusiu anūku Tauru. Parodoje eksponuojama skulptūra ,,Tauras“, sukurta taip pat panašiu metu. ,,Ką gali žinoti, galbūt anūkas Tauras perims mano amatą…”,– juokavo vyras. Raimondo senelis Jonas Mačiulis taip pat buvo kalvis, turėjo kalvę, bet sovietų valdžia įsakė ją nugriauti. Anūkas su kalvyste susipažino bene prieš 25-erius metus. Nors nuo vaikystės drožė, dar visai nedidukas sau smuikelį susimeistravo, bet vėliau medis jam pasirodė per lengvai įvaldoma medžiaga, kalvystė, sako, visada viliojo. O nukalti meistras gali viską: gėles, spynas, žvakides, laiptų turėklus, saulutes, tiltelius, įvairius papuošimus, kryžius, baldus, komponuojant su medžiu. Raimondas yra dirbęs Vokietijoje, Norvegijoje, jo gražieji kūriniai pasiekę daugelį pasaulio šalių. Yra pasidirbinęs ir lėktuvą, bet, kaip juokavo, Seiman negalėjo jo atvežti.
Tokia tad šauni kūrėjų trijulė save ir savo darbus pristatė, buvo gražiai pasveikinti, pagerbti, su muzika sutikti ir išlydėti. To jie tikrai nusipelno. Parodą Seimo II rūmų parodų galerijoje kviečiama aplankyti iki balandžio 8 dienos. Į jos erdvę galima patekti be specialių leidimų.
