Diskusijose dėl Cirkliškio dvaro sodybos pritaikymo ir efektyvaus panaudojimo galimybės – nuomonių įvairovė
Dar rugsėjo 2-ąją, kuomet Švenčionių rajone viešėję kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė aplankė Cirkiškio dvarą, buvo akcentuota, kad vienintelis rajono architektūrinio paveldo objektas, kuriam suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo, nėra iki galo sutvarkytas. Tuomet kalbėta, jog panaudojant dvarą trūksta racionalumo, neatlikti rūmų pastato vidaus patalpų tyrimai, tvarkybos bei interjero atkūrimo darbai, nenaudojami ir palaipsniui nyksta kalvės ir ledainės pastatai.
Švenčionių rajono savivaldybė, siekdama išplėsti dvaro panaudojimo galimybes, spalio 23 d. inicijavo apskrito stalo diskusiją „Cirkliškio dvaro sodybos pritaikymo ir efektyvaus panaudojimo galimybės“. Diskusija vyko Švenčionių profesinio rengimo centro mokymo korpuse. Renginyje be savivaldybės kviestųjų asmenų iš Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Švietimo ministerijos, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Verslo ir turizmo informacijos centro dalyvavo ir kiti asmenys – tarybos nariai, profesinio rengimo centro mokytojai bei mokiniai, Cirkliškio bendruomenės atstovai.
Renginio pradžioje rajono meras Rimantas Klipčius pasveikino dalyvius ir palinkėjo konstruktyvaus dialogo.
Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Viščionytė apžvelgė dvaro istoriją bei reikšmę praeityje ir dabar. Cirkliškio dvare tiesiogiai atsispindi XIX a. europinės architektūros – klasicizmo įtaka, parkų formavimo tendencijos. Buvo akcentuota, kad turime sudaryti geresnes sąlygas pažinti šį objektą, papildyti esamas veiklas, iki galo išnaudoti dvaro ir vietovės resursus.
Laikinai einanti Švenčionių Verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas Tatjana Kuznecova pristatė 2014 m. Švenčionių rajono turizmo sektoriaus galimybių studiją. Galimybių studijos rengėjų išvadoje teigiama, kad rūmai būtų tinkama vieta konferencijų centrui, jame taip pat būtų galima įrengti knygų muziejų. Ledainės patalpas siūloma pritaikyti krautuvėlei, suvenyrų prekybai, o parko teritorijoje įrengti skulptūrų parką.
Profesinio rengimo centro direktorė Milda Gustienė-Vilniškė diskusijos metu atkreipė dėmesį į profesinio rengimo centro struktūrą, mokymo procesą ir ugdymo programas, tačiau neapsistojo ties dvaro tvarkymo ir panaudojimo problemomis.
Miškų urėdas Nauris Jotautas apžvelgė Cirkliškio parko tvarkymo galimybes. Anot jo, greitu metu numatoma restauruoti 2007 m. įrengtą pažintinį taką, atlikti kraštovaizdžio kirtimus piliakalnio teritorijoje, atnaujinti laiptus į piliakalnį.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas teigė, kad į diskutuojamą objektą reikia žiūrėti kaip į dvaro sodybą, kurioje veikia profesinio rengimo centras, – dvaras ir mokykla turi būti kartu. Kalbėta, kad dvaro rūmų viduje nematyti tikrųjų rūmų, būtinas restauravimas. Vitas Karčiauskas pritarė tiek knygų muziejaus, tiek skulptūrų parko idėjoms, taip pat neatmetė galimybės, kad dvaro sodybos teritorijoje gali atsirasti pagalbinių pastatų, atsižvelgiant į tai, kiek to reikia mokymo, kiek turizmo centrui.
Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyr. specialisto Gintaro Džiovėno nuomone, restauruotuose Cirkliškio dvaro rūmuose galėtų būti įrengtas daugiafunkcis centras, o jame padaugėtų lankytojų. Tiek rajono savivaldybė, tiek Švenčionėlių miškų urėdija galėtų būti rūmų dalininkais, įsteigti viešąją įstaigą ir įgyvendinti visus planuojamus projektus. Lėšas, pasak svečio, būtų galima gauti iš konkursinio projektų finansavimo.
Švietimo ir mokslo ministerijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė diskusijos metu sakė, kad dvaras prižiūrimas ne prasčiausiai, jame vyksta veikla, taip pat pritarė vizijai dėl konferencijų salės ir skulptūrų parko įrengimo. Margaritos Jakštonienės nuomone, dvare užtektų vietos ir pamaitinti, ir apgyvendinti lankytojus, o ledainę netgi būtų galima išnuomoti. Tačiau ji pabrėžė, kad Švietimo ir mokslo ministerija neturi pinigų dvarams. Viešnia nepritarė, kad dvaro patalpos būtų restauruojamos: anot jos, tai reikėjo daryti anksčiau, kai buvo daromas salės remontas, tikslingiau būtų buvę investuoti į mokomąjį korpusą.
Rajono meras Rimantas Klipčius nurodė, kad esama dvaro padėtis ir vykstanti veikla – tai tik priemonės dvaro gyvybei palaikyti. Jis pabrėžė, kad būtina galvoti apie dvaro veiklos išplėtojimą. „Jeigu mes nerestauruojame dvaro, tai visumoje nieko ir nedarome“, – sakė meras.
Diskusijos metu kalbėjo ir kiti dalyviai. Daugelis jų buvo išsigandę dėl „dvaro atėmimo“ ir profesinio rengimo centro uždarymo, nors apie tai rajono valdžia net nebuvo užsiminusi. Diskusijos metu nebuvo pasiekta konkrečių galutinių susitarimų, tačiau pavyko rasti atspirties tašką planuojant tolesnį dvaro gyvavimą.
