Dvigubų standartų etika
Ką tik šventėme šv. Velykas – Kristaus prisikėlimo šventę. Tai laikas, kai gamta budinasi iš gilaus žiemos miego, o mes, žmonės, viltingai laukiame pavasario. Viltingai, nes žiema buvo ilga, žmonės pavargo. Ir ne tik nuo ne itin malonaus oro, bet ir nuo rietenų, vaidų, blogų emocijų, kurių, kaip besistengtum, niekaip nepavyksta išvengti. Trylika metų esu socialinių įmonių asociacijos vadovė, atstovaujanti šių įmonių ir jose dirbančių žmonių interesams. Teko bendrauti su daugeliu Seimo narių, ministrų, dalyvauti įvairiose darbo grupėse, kur buvo diskutuojama, analizuojama neįgaliųjų situacija darbo rinkoje. Tačiau tokio neadekvataus elgesio iš valdžios žmonių dar neteko regėti. Nesinori, oi, kaip labai nesinori rašyti tokiomis temomis, bet nerašyti, nekalbėti ir tiesiog nešaukti jau nebegaliu.
Šį kartą ne apie socialinių įmonių reformavimą. Šį kartą apie etiką. Kaip ją suvokia žmonės, kurie be vargo gali pasinaudoti Seimo tribūna, konferencijų salėmis, komitetų ir komisijų tribūnomis. Jiems suteikta tokia teisė, nes jie yra išrinktieji, tačiau ar vien dėl to jie gali kalbėti nesirinkdami žodžių, kalbėdami netiesą, šmeižti ir žeminti kitus žmones?
Kovo 22 dieną spaudos konferencijoje „Kas iš tiesų stabdo socialinių įmonių įstatymą?“ buvau pavadinta „atstove iš viešųjų ryšių agentūros, remiančios socialines įmones“. Šitas teiginys smarkiai prasilenkia su tiesa, kaip ir kiti teiginiai, kad socialinės įmonės skyrė milijoną eurų viešiesiems ryšiams, kad žmonės šiose įmonėse yra išnaudojami kaip pigi darbo jėga ir kiti, visiškai tikrovės neatitinkantys teiginiai. Konferencijos organizatorė Seimo narė Aušra Maldeikienė ir Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovės Dovilė Juodkaitė ir Henrika Varnienė parodė, kaip jos įsivaizduoja „dialogą“ su visuomene, neįgaliaisiais, savo kolegomis. Dialogas, anot jų,yra ne kas kita, kaip monologas. Taip šios ponios supranta diskusijas. Paniekinančiu, smerkiančiu tonu buvo išvardinti visi, bent kažkiek pasisakę apie socialinių įmonių veiklą, neatitinkančią šių ponių įsivaizdavimui, kaip turėtų būti integruojami neįgalieji į darbo rinką. Kliuvo esamiems ir buvusiems politikams, visuomenėje žinomiems žmonėms. Galiausiai socialinių įmonių sistema buvo įvardinta „mafijos“ vardu ir, atrodo, kad išklausę purvo pylimo tiradą, keli ten buvę žurnalistai tuo netgi įtikėjo. Valio, tegyvuoja A. Maldeikienės įtaigi retorika.
Neteko girdėti, kad H. Varnienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo vadovė, būtų atvykusi į kažkurią socialinę įmonę ir pasikalbėjusi su ten dirbančiais žmonėmis, nors ji viešojoje erdvėja visada pabrėžia, kad atstovauja 300 tūkst. Lietuvos neįgaliųjų interesams (tiek Lietuvoje jų net nėra). Tik po šios konferencijos norisi paklausti: konkrečiai, kurių neįgaliųjų interesams jūs atstovaujate, H. Varniene? Jeigu savo socialinėje paskyroje nesibodite apšmeižti neregio žmogaus, buvusio Seimo nario Edvardo Žakario, moralizuodama apie jo, neva neetišką, elgesį? Kalbėdama netiesą apie šį žmogų (jis, patikinu, niekada nebuvo socialinių įmonių asociacijos valdybos narys), raginate atsistatydinti iš visų užimamų postų. Kokių postų? Socialinės įmonės samdomo direktoriaus pareigų? Įmonės, kurioje daugumoje dirba aklieji, kuri turi sukurtą ir akliesiems pritaikytą infrastruktūrą: biblioteką, kultūros namus, ambulatoriją, sporto klubą ir, žinoma, darbo vietą, kur jie gali dirbti ir užsidirbti, jaustis pilnaverčiais žmonėmis ir kurią Jūs, ponia H. Varniene, kėsinatės sunaikinti. Tai čia toks Jūsų atstovavimo neįgaliesiems supratimas? Jūsų supratimu šie žmonės turi palikti visą šią infrastruktūrą, pasisamdyti asmeninį asistentą ir keliauti po Šiaulius ieškoti laimės? Ir tai, Jūsų manymu, yra etiškas elgesys neregių atžvilgių?
Ir žinote ką aš manau apie šį jūsų organizacijos „atstovavimą“ labiausiai likimo nuskriaustiems žmonėms? Jūs nieko dėl jų nepadarėte. Taip, kaip nieko nepadarė ir ponia A. Maldeikienė, nors turi įstatymų leidybos galią, bet nepateikė nė vieno įstatymo projekto, kuris palengvintų šių žmonių dalią. Savo socialinėje facebook paskyroje A. Maldeikienė nesidrovi cituoti Popiežiaus Pranciškaus pamokslo, nedviprasmiškai leisdama suprasti skaitytojams, kad ji bus ta šauklė, kuri savo šaukimu gins skurstančius, alkstančius ir kenčiančius. Pakankamai prisiklausėme jūsų šūkavimų. Gal parenkite nors kokį įstatymo projektą, kuris pagerins neįgaliųjų padėtį Lietuvoje. Kad ir tokį, kuris leistų pačią sunkiausią negalią turinčius žmones, su NDNT išvadomis „nedarbingas“, registruotis darbo biržoje ir taip pasinaudoti subsidijomis įsidarbinat vadinamoje atviroje darbo rinkoje. Tai tik vienas pasiūlymas. Yra ir daugiau sričių, kur neįgaliesiems tikrai reikia įstatymų, tam, kad pagerėtų jų gyvenimas. Griauti visada yra lengviau, bet ar sugebėsite, Seimo nare A. Maldeikiene, kažką sukurti?
