Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis: didžiausias džiaugsmas, kad šeima draugiška
Lazdijų rajone, Šventežerio kaime įsikūrę penki nedideli giminaičių ūkiai veikia darniai, kaip vienas avilys. Šeima savo spaudykloje jau daugiau kaip 20 metų spaudžia aliejų, taip pat mala miltus, gamina avižų dribsnius, liofilizuotus produktus – viską nuo sėklos iki produkto. Ūkio įkūrėjas devyniasdešimtmetis Edmundas Henrikas Jastramskas nestokoja pozityvumo ir vis dar aktyviai dalyvauja ūkio veikloje. Pasak anūkų, būtent jis savo pavyzdžiu sugebėjo įkvėpti ūkininkauti kitus šeimos narius. Na, o ūkio įkūrėjas sako, kad jį labiausiai džiugina, kad šeima neišsivažinėjo po užsienius ir yra draugiška.
Penki giminaičių ūkiai veikia kaip vienas
Ūkyje ranka rankon dirba trys kartos – senelis Edmundas, dukra Nijolė su vyru Algirdu, anūkai Justina, Linas. Šalia senelio ūkio malūną įsirengusi ir vaikaitė Agnė Juknevičienė, ūkininkaujanti kartu su vyru Aliumi. Penki giminaičių ūkiai nuolat bendradarbiauja. Ūkio įkūrėjo vaikaitis Linas Kreiza sako: „Turime kiekvienas savo kišenę, planuojamės darbus atskirai, bet kai prispiria bėda – vienas kitam padedame. Neturim jokių raštiškų susitarimų – tiesiog, mes vienas kitu besąlygiškai pasikliaujame ir pasitikime“. Kiekvienas ūkyje daro tai, kas jam pačiam labiausiai artima.
Nenaudoja chemijos ir džiaugiasi sveikata
Senelis pagrindiniu ekologinio ūkininkavimo privalumo išskiria sveikatą. „Kai ūkininkavau su chemija, su sveikata ne itin gerai buvo. Jaučiau chemijos poveikį, kosėdavau. Dabar, va, jau daug metų turiu, bet sveikata per daug nesiskundžiu. Dar aš ir traktoriumi pavažiuoju, ir kopėčiomis užlipu.“ – šypsosi guvus ūkininkas. Ūkininkauti be chemijos vyrą pastūmėjo dukra Nijolė, dirbanti pas tėvą buhaltere. Ji atsisakė naudoti tėvo aliejų, nes jame buvo chemijos. „Užprotestavo mano chemizuotam ūkiui. Tai ir aš pagalvojau, kad reikia taip daryt, kad visiems būtų gerai. Aš tuos chemikalus visus šalin – ir pradėjau be jų.“ – pasakoja senelis. Perėjimas, anot patyrusio ūkininko, nebuvo sunkus, nes jis atsiminė, kaip be chemikalų ūkininkavo jo tėvai ir jis pats vaikystėje. O jo anūkas Linas Kreiza kitaip, nei ekologiškai, ūkininkauti jau ir nebemoka.
Puoselėja ryšį su klientu
Ekologiniame ūkyje šeima augina kanapes, kmynus, linų sėmenis, dobilus, kviečius, speltą, avižas, saulėgrąžas, rapsus, kartais išbando naujas kultūras – pavyzdžiui, pernai išbandė žieminius žirnius. Ūkyje taikoma neariminė žemdirbystė ir sėjomaina – bent 8 augalai visada keičiasi. Vien grūdinių kultūrų yra keturios, į tarpus sėjami ankštiniai augalai, žieminiai javai piktžolėms nustelbti.
Ekologiniai ūkiai labai orientuoti į kokybę ir siekia betarpiškai bendrauti su savo klientais. Beveik visą produkciją parduoda tiesiai jiems per savo elektroninę parduotuvę. Ūkiai turi Metelių regioninio parko produkto ženklą, kuris parodo, kad veikla vykdoma laikantis darnumo principų.
Ūkininkai pasakoja, kad buvo metai, kai produkcija buvo prastos kokybės ir jie tais metais klientams jos nepardavinėjo. „Galvojom, kad juos prarasim, kad nebegrįš, bet jie sugrįžo ir dar dabar stovi eilėse ir laukia mūsų produktų. Tada supratom, kad svarbiausia kokybė ir sąžiningumas.“ – pasakojo Agnė Juknevičienė.
Tapo 2024 m. „Gero ūkininko“ čempionato ambasadoriais
„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu gamtininkai, mokslininkai ir agronomai siekia suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančias seniūnijas. Speciali ekspertų komisija atrinko kelis savo darnumu išsiskiriančius ūkininkus. Aplankę šiuos ūkius įvertino jų gamtosauginį, socialinį ir ekonominį darnumą ir išrinko penkis „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorius. Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis už taikomus gamtai palankius ūkininkavimo būdus buvo išrinktas vienu iš penkių 2024 metų „Gero ūkininko“ čempionato ambasadorių.
