ES valstybės patvirtino 35 mlrd. eurų paskolą Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto

ES valstybės narės trečiadienį patvirtino planą paskolinti Ukrainai iki 35 mlrd. eurų ir tam panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, pranešė diplomatai.

Kijevui desperatiškai reikia pinigų ekonomikai paremti, kariuomenei aprūpinti ir užtikrinti, kad šią žiemą veiktų elektros tinklas po įnirtingų Maskvos pajėgų bombardavimų.

ES paskola, kurią per susitikimą Briuselyje pasirašė dauguma ambasadorių, yra dalis didesnės 50 mlrd. dolerių iniciatyvos, dėl kurios birželio mėnesį susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.

ES yra pirmoji iš G7 narių, paskelbusi, kiek lėšų skiria savo daliai plane, ir vis dar laukia, kol kitos šalys, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, skirs savąsias dalis.

ES pareigūnai teigė, kad bloko paskolos dydis – iki 35 mlrd. eurų, tačiau jis gali sumažėti, jei kitos G7 narės nuspręstų prisidėti daugiau.

Nuo 2022 metų, kai Kremlius pradėjo invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 235 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko lėšų – didžiąją dalį visame pasaulyje imobilizuoto Rusijos turto.

Apie 90 proc. lėšų ES saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

G7 planu siekiama pasinaudoti turto sugeneruotomis palūkanomis, kad Ukrainai būtų skirta daugiau lėšų, ir jis pakeis šiuo metu galiojančią ES schemą, pagal kurią liepos mėnesį Kyjivui buvo pervesta 1,7 mlrd. dolerių.

Įgyvendinti G7 paskolos planą buvo delsiama, nes JAV siekė gauti ES garantijas, kad Rusijos turtas ir liks įšaldytas.

Šiuo metu ES valstybės narės kas šešis mėnesius turi susitarti dėl turto įšaldymo pratęsimo.

Vengrija atmetė pasiūlymą pratęsti šį laikotarpį iki 36 mėnesių, argumentuodama, kad nori palaukti, kol pasibaigs JAV prezidento rinkimai lapkričio mėnesį.

Tikimasi, kad Europos Parlamentas vėliau spalio mėnesį vyksiančiame posėdyje pritars paskolai, kad ją būtų galima išmokėti kitais metais.