24 lapkričio, 2022
Rokas Subačius | LLRI

Esmė ne skaičiuose: ką išnaudota paslaugų sektoriaus kvota sako apie Lietuvos migracijos sistemą

Rokas Subačius

Nustatyta paslaugų sektoriaus darbuotojų, esančių trūkstamų profesijų sąraše kvota – 16 tūkst. asmenų – buvo išnaudota jau rugpjūtį. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, kai 11,6 tūkst. darbuotojų kvota pasiekta gegužę. Kitaip tariant, iš anksto paskaičiavusios darbo rinkos poreikius, valstybės institucijos stipriai šovė pro šalį. Nenuostabu, nes tiksliai tų poreikių numatyti neįmanoma net ir ne tokiais sudėtingais laikais.

Kiekvienų metų pradžioje skelbiamos kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių, numato, kiek žmonių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse darbdaviai gali įdarbinti palengvinta tvarka.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Migracijos departamentas pranešė, kad kvota, kuri yra taikoma įdarbinant paslaugų sektoriaus darbuotojus išnaudota – įdarbinti visi 16 tūkst. krovinių ir keleivių vairuotojų, kompiuterininkų. Tad nuo šiol palengvinta tvarka jiems įsidarbinti Lietuvoje nebėra taikoma. Darbdaviai ir toliau gali įdarbinti darbuotojus, tačiau dėl leidimo privalo kreiptis į Užimtumo tarnybą. Tai jiems papildomai kainuoja 121 eurą, o visas procesas išsitęsia kelis mėnesius. Tad ir valstybės institucijoms, ir visuomenei tikriausiai kainuoja žymiai brangiau.

Neatitikimas tarp to, kokio dydžio kvotas nustato valstybės institucijos, ir to, kaip greitai jos išnaudojamos, rodo, kad priemonė nepasiekia savo tikslų.

Nelaiku ir netiksliai

Priežastis to – paprasta. Kiekvienų metų pabaigoje valstybės institucijos bando nustatyti, kokių darbuotojų trūks ateinančiais metais ir sudaro jų sąrašą, numatydamos kad šių profesijų užsieniečius bus galima įdarbinti lengviau. Tačiau iš karto yra numatomas ir kvota – kiek darbuotojų bus galima įdarbinti supaprastintai.

Tokiu būdu bandoma sukurti rinkos poreikius atitinkančią migracijos sistemą. Tačiau niekaip nepavyksta šio tikslo pasiekti. Trūkstamos profesijos ir kvotos yra nustatomos vadovaujantis praėjusių metų tendencijomis ir prognozėmis, taikomos ekonomikos sektoriams ir atnaujinamos kartą per metus. Vis dėlto  nei konkrečių darbų specifikos, darbdavių, darbo jėgos poreikių, nei besikeičiančių aplinkybių  numatyti yra neįmanoma. Tai itin stipriai pajutome šiais metais. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje tiekimo grandinės sutriko visoje Europoje. Išoriniai šokai be abejo neapleidžia ir darbo rinkos poreikių, tad darbuotojų poreikis pasikeitė drastiškai.

Kita priežastis – informacijos asimetrija. Kvota yra išnaudojama darbuotojui išdavus leidimą gyventi ar vizą, tačiau ne visais atvejais jis lieka dirbti. Darbo sutartis dėl įvairių priežasčių gali būti nutraukiama darbuotojo arba darbdavio iniciatyva. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad gavęs vizą atvykti į Lietuvą, žmogus įsidarbina kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Kvotos išnaudojimas yra skaičiuojamas pagal išduotų leidimų, o ne dirbančiųjų skaičių. Tad nenuostabu, kad kvotą išnaudojus, darbdaviams darbo rankų vis tiek trūksta. 

Nustatant kvotas nėra įvertinamos ir naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Pavyzdžiui jei metų eigoje Lietuvoje atsidarys 500 kompiuterininkų įdarbinsianti įmonė, jos poreikiai metų pradžioje paskelbtose kvotose neatsispindės. Taigi, kvotų taikymas netgi atgraso kurti naujas darbo vietas. Taip ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo ir ekonominės  plėtros galimybės.

Žingsnis į priekį

Lietuvoje vis dar jaučiamas didelis darbuotojų stygius, mažėjant nedarbui laisvų darbo vietų lygis išliko sąlyginai aukštas. Net jei dėl ekonominio sulėtėjimo šis poreikis sumažėtų, svarbu užtikrinti, kad migracijos sistema leistų savalaikiai atsiliepti į realius poreikius, kokie jie bebūtų. Dar svarbiau, kad žmonės, dirbantys Užimtumo tarnyboje ir Migracijos departamente būtų išlaisvinti nuo veiklos, kurios beprasmiškumą jie mato greičiau, negu visi kiti, ir kad galėtų skirti visas pajėgas prasmingoms, valstybei reikalingoms veikloms.

Tai galima pasiekti ne kuriant rinką imituojančius ar bandančius nuspėti įrankius, o atsisakant perteklinių įrankių ir sukuriant paprastą ir greitą darbo imigracijos sistemą. Kitose Europos Sąjungos šalyse taip pat jaučiamas darbuotojų stygius ir kova  dėl jų vyksta globaliai ir intensyviai, o Lietuvos visuomenė sensta du kartus greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Ateityje konkurencija dėl darbuotojų pritraukimo išsivysčiusiose šalyse tik aštrės. Nors konkuruoti teks įmonėms, pati migracijos sistema turi būti konkurencinga – tai yra lengvai prieinama, greita ir paprasta – leidžianti darbdaviams atsiliepti į rinkos poreikius, o valstybės tarnautojams – džiaugtis ir didžiuotis kuriama verte visuomenei.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


3 gruodžio, 2022

2022 m. II ketv. Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse gerėjo – iš penktosios vietos ji pakilo į šeštąją. Vis dėlto, […]

Gintaro baldai nuotr.
1 gruodžio, 2022

Virtuvės erdvė neretai vadinama namų širdimi: joje dažniausiai prasideda ir baigiasi diena, gimsta kulinariniai šedevrai, čia yra šeimos susitikimų bei […]

30 lapkričio, 2022

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Kauno miesto savivaldybės (Savivaldybė) infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų korupcijos rizikos analizę, nustatė korupcijos rizikos […]

25 lapkričio, 2022

Kiemo ir garažo vartų automatika – viena geriausių investicijų, siekiant atnaujinti namą ir kiemą, suteikti daugiau patogumo sau bei šeimos […]

23 lapkričio, 2022

Ar patikėsite jei pasakysiu, jog malkines galite užsisakyti ir internetu? Tik svarbu pagalvoti kokio tipo malkinė jums yra reikalinga ar […]

23 lapkričio, 2022

Nesvarbu, ar ketinate atnaujinti efektyvesnę namų šildymo sistemą, ar galvojate apie pasiūlymo priėmimą dėl naujos šildymo sistemos naujiems namams ir […]

Bronis Ropė
22 lapkričio, 2022

Naujas Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo periodas dar tik įgyja pagreitį – valstybės narės pasitvirtino savo strateginius planus, tačiau jau […]

Allianz Lietuva vyriausioji patarėja-ekspertė Svetlana Plitin-Tamavičienė
22 lapkričio, 2022

Visi, kas turi vaikų, gali patvirtinti, kad vaikai kartu yra tėvų džiaugsmas, ir galvos skausmas. Ketverių metų dukrą auginantys Rita […]

21 lapkričio, 2022

Pradėjus galvoti apie nuosavą namą ir perkant žemės sklypą, norisi kuo greičiau baigti statybas, kol jos neprasidėjo. Ypač jei namai […]

15 lapkričio, 2022

Kėdainių pramoninėje zonoje naujas vardas ‒ stambias investicijas čia suplanavo bendrovė „Epsoma“, kuri ketina statyti magnio sulfato heptahidrato, dar vadinamo […]

14 lapkričio, 2022

Antrąjį lapkričio penktadienį tradiciškai yra minima Verslo diena. Minint šią dieną, Telšiuose po dviejų metų pertraukos surengtas padėkos verslo bendruomenei […]

14 lapkričio, 2022

Lapkričio 11-ąją Verslo dienai paminėti Telšiuose vyko IQ forumas „Telšē StarTown“, kuriame dalyvavo ne tik Telšių, bet ir viso regiono […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
14 lapkričio, 2022

Lapkričio 11 d., penktadienį, Panevėžio rajono savivaldybėje vyko tradicinė Verslo diena, skirta pagerbti 2022 metų geriausias Panevėžio rajono įmones, su […]

Robotex įdiegta testavimo stotis, SBA foto
14 lapkričio, 2022

Viena didžiausių šalies aukštųjų technologijų bendrovė „Teltonika EMS“ korinio ryšio (GSM) modulių testavimo apimtis didins pasitelkusi robotikos ir automatikos bendrovės […]

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. Darius Liutikas
14 lapkričio, 2022

Lapkričio 11 d., po vienerių metų pertraukos įvyko „Turizmo gilės“ apdovanojimai. Jau tradicija tapę turizmo paslaugų teikėjų apdovanojimai „Turizmo gilės“ […]

Kęstutis Pocius
10 lapkričio, 2022

Besikeičiantis vartotojų požiūris, griežtėjantis politinis reguliavimas atliekų tvarkymo srityje,  Europos Sąjungos keliami tikslai pereiti prie žiedinės ekonomikos, milžiniška konkurencija bei […]

10 lapkričio, 2022

Reikia pripažinti, kad ūkininkavimo veikla yra labai rizikinga ir tokia sena kaip pasaulis. Sisteminė žemės ūkio verslo rizika santykinai maža, […]

10 lapkričio, 2022

Reaguodamas į susidariusią situaciją rinkose, nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“ iki 0,29 Eur/kWh laikinai sumažina elektros tiekimo kainas naujose sutartyse. Elektros […]

7 lapkričio, 2022

Pirmadienį Taivanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į šią šalį. Tokios […]

7 lapkričio, 2022

Natūralu, kad popandeminėje realybėje su klientais ar verslo partneriais vis dažniau susitinkama nuotoliniu būdu – susiskambinama, pasitelkiami vaizdo skambučiai, elektroninių […]