24 lapkričio, 2022
Rokas Subačius | LLRI

Esmė ne skaičiuose: ką išnaudota paslaugų sektoriaus kvota sako apie Lietuvos migracijos sistemą

Rokas Subačius

Nustatyta paslaugų sektoriaus darbuotojų, esančių trūkstamų profesijų sąraše kvota – 16 tūkst. asmenų – buvo išnaudota jau rugpjūtį. Panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, kai 11,6 tūkst. darbuotojų kvota pasiekta gegužę. Kitaip tariant, iš anksto paskaičiavusios darbo rinkos poreikius, valstybės institucijos stipriai šovė pro šalį. Nenuostabu, nes tiksliai tų poreikių numatyti neįmanoma net ir ne tokiais sudėtingais laikais.

Kiekvienų metų pradžioje skelbiamos kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių, numato, kiek žmonių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio srityse darbdaviai gali įdarbinti palengvinta tvarka.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje Migracijos departamentas pranešė, kad kvota, kuri yra taikoma įdarbinant paslaugų sektoriaus darbuotojus išnaudota – įdarbinti visi 16 tūkst. krovinių ir keleivių vairuotojų, kompiuterininkų. Tad nuo šiol palengvinta tvarka jiems įsidarbinti Lietuvoje nebėra taikoma. Darbdaviai ir toliau gali įdarbinti darbuotojus, tačiau dėl leidimo privalo kreiptis į Užimtumo tarnybą. Tai jiems papildomai kainuoja 121 eurą, o visas procesas išsitęsia kelis mėnesius. Tad ir valstybės institucijoms, ir visuomenei tikriausiai kainuoja žymiai brangiau.

Neatitikimas tarp to, kokio dydžio kvotas nustato valstybės institucijos, ir to, kaip greitai jos išnaudojamos, rodo, kad priemonė nepasiekia savo tikslų.

Nelaiku ir netiksliai

Priežastis to – paprasta. Kiekvienų metų pabaigoje valstybės institucijos bando nustatyti, kokių darbuotojų trūks ateinančiais metais ir sudaro jų sąrašą, numatydamos kad šių profesijų užsieniečius bus galima įdarbinti lengviau. Tačiau iš karto yra numatomas ir kvota – kiek darbuotojų bus galima įdarbinti supaprastintai.

Tokiu būdu bandoma sukurti rinkos poreikius atitinkančią migracijos sistemą. Tačiau niekaip nepavyksta šio tikslo pasiekti. Trūkstamos profesijos ir kvotos yra nustatomos vadovaujantis praėjusių metų tendencijomis ir prognozėmis, taikomos ekonomikos sektoriams ir atnaujinamos kartą per metus. Vis dėlto  nei konkrečių darbų specifikos, darbdavių, darbo jėgos poreikių, nei besikeičiančių aplinkybių  numatyti yra neįmanoma. Tai itin stipriai pajutome šiais metais. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje tiekimo grandinės sutriko visoje Europoje. Išoriniai šokai be abejo neapleidžia ir darbo rinkos poreikių, tad darbuotojų poreikis pasikeitė drastiškai.

Kita priežastis – informacijos asimetrija. Kvota yra išnaudojama darbuotojui išdavus leidimą gyventi ar vizą, tačiau ne visais atvejais jis lieka dirbti. Darbo sutartis dėl įvairių priežasčių gali būti nutraukiama darbuotojo arba darbdavio iniciatyva. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad gavęs vizą atvykti į Lietuvą, žmogus įsidarbina kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Kvotos išnaudojimas yra skaičiuojamas pagal išduotų leidimų, o ne dirbančiųjų skaičių. Tad nenuostabu, kad kvotą išnaudojus, darbdaviams darbo rankų vis tiek trūksta. 

Nustatant kvotas nėra įvertinamos ir naujai per kalendorinius metus sukuriamos darbo vietos. Pavyzdžiui jei metų eigoje Lietuvoje atsidarys 500 kompiuterininkų įdarbinsianti įmonė, jos poreikiai metų pradžioje paskelbtose kvotose neatsispindės. Taigi, kvotų taikymas netgi atgraso kurti naujas darbo vietas. Taip ribojamos ne tik užsieniečių, bet ir Lietuvos darbuotojų įsidarbinimo ir ekonominės  plėtros galimybės.

Žingsnis į priekį

Lietuvoje vis dar jaučiamas didelis darbuotojų stygius, mažėjant nedarbui laisvų darbo vietų lygis išliko sąlyginai aukštas. Net jei dėl ekonominio sulėtėjimo šis poreikis sumažėtų, svarbu užtikrinti, kad migracijos sistema leistų savalaikiai atsiliepti į realius poreikius, kokie jie bebūtų. Dar svarbiau, kad žmonės, dirbantys Užimtumo tarnyboje ir Migracijos departamente būtų išlaisvinti nuo veiklos, kurios beprasmiškumą jie mato greičiau, negu visi kiti, ir kad galėtų skirti visas pajėgas prasmingoms, valstybei reikalingoms veikloms.

Tai galima pasiekti ne kuriant rinką imituojančius ar bandančius nuspėti įrankius, o atsisakant perteklinių įrankių ir sukuriant paprastą ir greitą darbo imigracijos sistemą. Kitose Europos Sąjungos šalyse taip pat jaučiamas darbuotojų stygius ir kova  dėl jų vyksta globaliai ir intensyviai, o Lietuvos visuomenė sensta du kartus greičiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Ateityje konkurencija dėl darbuotojų pritraukimo išsivysčiusiose šalyse tik aštrės. Nors konkuruoti teks įmonėms, pati migracijos sistema turi būti konkurencinga – tai yra lengvai prieinama, greita ir paprasta – leidžianti darbdaviams atsiliepti į rinkos poreikius, o valstybės tarnautojams – džiaugtis ir didžiuotis kuriama verte visuomenei.


Reda Simonaitytė
27 vasario, 2024

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai […]

27 vasario, 2024

ES įstatymų leidėjai antradienį galutinai pritarė svarbiam įstatymo projektui, kuriuo siekiama apsaugoti šalių bloko gamtą, nepaisydami konservatorių pastangų, kad Europos […]

27 vasario, 2024

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antradienį per vieną dieną gavusi paraiškų visai kvietimui skirtai 12 mln. eurų sumai kvietimą sustabdė. […]

27 vasario, 2024

Siuntų terminalų tinklą „Smartpost“ valdanti „Smartpost Itella“ investuoja 2 mln. eurų į plėtrą Baltijos šalyse. Ši investicija atliepia strateginį įmonės […]

27 vasario, 2024

Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagamintais produktais. Šiais metais […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
27 vasario, 2024

Tai, kad Žemės ūkio ministerija, rengdama strateginius dokumentus, privalo bendradarbiauti su žemės ūkio sektoriaus atstovais, labai aiškiai reglamentuoja ne tik […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]

26 vasario, 2024

Skaitmeninis pasaulis nuolat keičiasi, o verslai prisitaiko. Viena pagrindinė strategija, siekiant internetinės sėkmės yra SEO paslaugos. Tačiau, algoritmams ir technologijoms […]

26 vasario, 2024

Lietuvos teismai pirmą kartą pasisakė dėl populiarios akcininkų sutarties nuostatos, įpareigojančios akcijas parduodantį asmenį užtikrinti, kad naujasis akcininkas taptų sutarties […]

26 vasario, 2024

Mūsų šalis imasi NATO DIANA lyderystės itin svarbioje gynybos inovacijų skatinimo srityje – Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė […]

26 vasario, 2024

Nauja ES direktyva jau po aštuonių mėnesių įpareigos tūkstančius Lietuvos įmonių iš esmės sustiprinti savo kibernetinio saugumo lygį. Vis dėlto […]

26 vasario, 2024

Vis didėjant būsto paskolų palūkanų normoms, JAV ir ES kyla susirūpinimas dėl galimo būsto rinkos žlugimo. Daugelis rinkos ekspertų, tarp […]

25 vasario, 2024

Praeitų metų pabaigoje Seimui leidus parduoti maistą, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui „Geriausia iki“ yra saugus ir tinkamas vartoti, […]

23 vasario, 2024

Paskolos yra itin svarbi finansų dalis, leidžiantis asmenims ir organizacijoms gauti labai reikalingų lėšų įvairiems tikslams ir projektams. Nors gali […]

23 vasario, 2024

Nors artėja pavasaris, termometro stulpelis dienomis fiksuoja kelis laipsnius aukščiau nulio, tačiau miestų gatvės bei užmiesčio keliai vis dar vietomis […]

23 vasario, 2024

Kad galėtų gauti paskolą, skolininkai turi atitikti tam tikrus pagrindinius reikalavimus, įskaitant minimalaus amžiaus ir pilietybės reikalavimus. Daugeliu atvejų skolininkai […]

22 vasario, 2024

Galutinis vartotojas retai susimąsto, kokia sudėtinga logistikos schema gali slypėti po jam įprastu prekių pristatymu. Tam, kad produktai pasiektų prekyvietes […]

22 vasario, 2024

Savo novatoriškais tyrimais ir ambicinga vizija garsėjantis Lietuvos biotechnologijų startuolis „Genomika“ sparčiai skinasi kelią į sėkmę. Neseniai pritraukusi daugiau nei […]

22 vasario, 2024

SEO paslaugos arba dar kitaip vadinamas puslapių optimizavimas paieškos sistemoms (SEO) – tai procesas siekiant padidinti svetainės matomumą paieškos rezultatuose. […]

22 vasario, 2024

Lietuva pirmininkauja Trijų jūrų iniciatyvai ir 2024 m. balandžio 11 d. organizuoja Trijų jūrų iniciatyvos vadovų viršūnių susitikimą bei neatsiejamą […]