Europos žydų kultūros diena „Žydų kultūros pėdsakai Šilalės rajone“
Lietuva prie 2004 m. įkurtos Europos žydų kultūros kelio programos prisijungė tais pačiais metais, tad rugsėjo 4 d. Europos žydų kultūros dieną, kuri yra šios programos sudėtinė dalis, Lietuvos miestuose, kaimuose ir miesteliuose aktyviai minime jau tryliktąjį kartą. Šiais metais Šilalės rajonas pirmą kartą mini Europos Žydų kultūros dieną. Šių dienų tikslas aktualizuoti žydų paveldą.
Renginyje dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vyriausioji specialistė Akvilė Jagminaitė Markevičienė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė, Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto mokslinis darbuotojas, istorikas dr. Hektoras Vitkus, žydų kilmės gidas Chaimas Bargmanas.
Šilalės krašte, kaip ir daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, iki Antrojo pasaulinio karo plušėjo, kūrėsi ir klestėjo gyvybinga ir glaudi žydų bendruomenė. Dar šiek tiek daugiau nei prieš pusę amžiaus gyvenimas virė gimnazijose ir spaustuvėse, parduotuvėse, bankuose, ligoninėse ir sinagogose. Deja, tai buvo paskutinis brandžios litvakų kultūros, kurios šimtmečių plėtra Šilalės krašto žemėse, kaip ir visoje Lietuvoje buvo dramatiškai nutraukta.
Šilalės rajone nekilnojamojo žydų kultūros paveldo beveik neišlikę, bet išlikę objektai yra svarbūs ar vertingi. Šiandien Šilalės krašte žydų paveldo studijų, tyrimų bei gaivinimo darbai tik prasideda.
Renginio metu buvo pristatyta Architektūrinė paroda 3D modeliuose „Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių sinagogų architektūra“. Tai unikali jauno, veržlaus, kūrybingo architekto Aurimo Širvio pristatoma idėja. Medinio paveldo apsaugos srityje vienas iš opiausių yra griūvančių medinių sinagogų išsaugojimo ir pritaikymo klausimas. Tai Šilalės rajonui yra taip pat labai aktualu: Kaltinėnų miestelyje yra išlikusi, dabar jau avarinės būklės, medinė sinagoga su rabino butu. Tai bene vienintelis toks objektas, menantis čia gyvenusius žydus ir turintis architektūrinę, kultūrinę ir istorinę vertę.
Projekto autoriaus suburtas kolektyvas iš architektų, archeologų, paveldo specialistų ir istorikų, remdamasis rašytiniais dokumentais, ikonografine medžiaga (XIX a. pabaigos – XX a. pr. fotografijomis, amžiaus pradžioje parengtais brėžiniais ir piešiniais), ir šiandien dar tebestovinčių medinių sinagogų liekanomis, kompiuterine grafika parengė detalius rekonstrukcinius 3D vaizdus ir brėžinius, atkurdami buvusią pastatų architektūrą ir dekoro elementus.
Parodos metu buvo pristatytos 10-ies unikaliausių medinių sinagogų (Alantos, Jurbarko, Kaltinėnų, Kurklių, Pakruojo, Sedos, Šaukėnų, Valkininkų, Vilkaviškio ir Žiežmarių) 3D rekonstrukcijos su architektūros mokslų daktarės Marijos Rupeikienės parengtais lietuvių ir į anglų kalbą išverstais tekstais bei ikonografija.
Architektūrinis paveldas neatsiejamas nuo kultūrinio ir švenčių paveldo. Laurina Todesaitė, projekto „Cookjewishbejewish“ vadovė pristatė žydų kulinarinį paveldą. Kulinarija yra įdomi tuo, kad joje galima atsekti seniai laiko užpustytų pėdsakų, akivaizdžiai pamatyti susivijusias tautų ir kultūrų gijas. Būtent čia ir yra tautų tarpusavio sugyvenimo grožis, kad po šimtų metų jau sunku pasakyti, kas iš ko ir ką pasiskolino. Pasakodama apie šventinius patiekalus, lektorė renginio dalyvius supažindino su jidiš ir hebrajų kalbomis.
Šilalės rajono ugdymo įstaigos: Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Laukuvos Norberto Vėliaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, Šilalės r. Upynos Stasio Girėno mokykla atliko ekspedicinius-tyrimus Kaltinėnų, Kvėdarnos, Laukuvos, Pajūrio, Upynos miesteliuose, Šilalės mieste, rinko informaciją apie čia gyvenusias žydų bendruomenes ir jų paveldą, sudarė centrinių gatvių, pagrindinių namų, kuriuose gyveno ir vykdė veiklas žydai, schemas, pakalbino vietos gyventojus, užrašė ir įamžino jų prisiminimus apie jų miesteliuose gyvenusius žydus, jų papročius, tradicijas, visuomeninę veiklą. Ekspedicijos-tyrimo rezultatus pristatė renginio metu.
Išsamų ir reikšmingą tyrimą apie Šilalės krašto istoriją, žydų kultūros pėdsakus ir jų kultūros kaitos procesus XVII a. – 1941 m. atliko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto mokslinis darbuotojas, istorikas dr. Hektoras Vitkus, perskaitęs pranešimą „Litvakai Šilalės krašto istorijoje: prarasto pasaulio aidas“.
