18 lapkričio, 2020
Šiaulių „Aušros" muziejaus

Fotografijos muziejaus rinkinius papildė vertingi eksponatai

Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – rinkinius 2020 m. papildė vertinga istorinių fotografijų kolekcija, kurią muziejus įsigijo Lietuvos kultūros tarybai parėmus projektą „Ankstyvosios Lietuvos fotografijos kolekcijos įsigijimas“. Tai žymaus vengrų fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) 14 fotografijų rinktinė, kurioje 1861 m. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose vaizdai, ir vienas iš pačių pirmųjų Vilniaus vaizdų, kurį apie 1860 m. užfiksavo fotografas Abdonas Korzonas.

Įsigytą A. Rohrbacho fotografijų kolekciją sudaro seniausios žinomos Kauno fotografijos, taip pat ankstyvi geografiškai ir istoriškai Lietuvai artimų įvairių Latvijos ir Baltarusijos vietovių, inžineriniai geležinkelių infrastruktūros statinių vaizdai. A. Rohrbachas buvo pirmasis Kauno fotografas, kurio darbai pasiekė mūsų dienas. Kitų autorių Kauno vietovaizdžių fotografijos sukurtos tik po 5-erių metų – 1866 m. Į Fotografijos muziejaus rinkinį patekusios A. Rohrbacho fotografijos yra vieninteliai Lietuvoje esantys autoriaus darbai, kiti rinkiniai, kuriuose esama Lietuvos vietovaizdžių, saugomi Lenkijos ir Ispanijos nacionalinėse bibliotekose ir privačiame rinkinyje Madride.

Muziejaus įsigytoje kolekcijoje yra Kauno, Rėzeknės, Gardino, Daugpilio, taip pat tiltų per Dauguvos, Dubnos, Bugo, Rėzeknės upes vaizdai. Kauno ciklą sudaro 3 fotografijos. Šiame mieste fotografas fiksavo tilto per Nemuną statybą ir jos metu pritaikytus netradicinius, to meto pažangiausius inžinerijos sprendimus. 1861 m. spalio 14 d. sukurtoje fotografijoje užfiksuotos tilto statybos per Nemuną, netoli išraustos Kauno tunelio angos (tunelis baigtas statyti po mėnesio), įrengtos šalia jau iškilusios geležinkelio stoties. Šiame vaizde atsiveria tuo metu dar mažai pakeistas senosios Kauno centrinės dalies grožis (Adomo Mickevičiaus slėnis, giraitė). Centrinė dalis, atsidūrusi ant svarbių permainų slenksčio, greitai pradėjo transformuotis į visai kitokią, šiandieniniam žmogui pažįstamą, erdvę: atsirado geležinkelių tinklas, kuris pakeitė plento į Vilnių kryptį, tiltas per Nemuną. Kitoje apie 1861 m. rugpjūtį sukurtoje fotografijoje matome Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo valdybos, įsikūrusios Kaune, pastatą su jos personalu. Už šio pastato stovi Karmelitų bažnyčia, tolumoje galima įžiūrėti tiesiamą geležinkelio tiltą per Nemuną. Trečioje fotografijoje užfiksuotas Aleksotas ir Kauno senamiestis, kuriuos skiria Nemuno vaga nuo Karmelitų priemiesčio. Šalia plyti priemiesčio pievos ir daržai. Nemune matosi žvejybiniai laiveliai, kurie rodo upėje buvus gausią ir populiarią žvejybą ištisus metus. Fotografijoje atsiveriantį gyvenvietės peizažą išvysdavo keliautojai, kurie miestą pasiekdavo laivu arba keliaudami plentu iš Vilniaus. Panašų vaizdą matė pro Karmelitų priemiestį Kauną pasiekęs Napoleonas savo karinės kampanijos į Rusijos imperiją metu.

Įspūdingos Daugpilio miesto tilto statybos fotografijos, kuriose A. Rohrbachas dar kartą įrodo esąs panoraminių vaizdų kūrėjas. Kolekcijoje turima panorama, kurią sudaro 4 fotografijos, jas sudėjus atvaizduojamas visas baigiamas statyti tiltas. Į panoramą patenka ir iki šių dienų išlikusi Daugpilio tvirtovė. Kitoje fotografijoje, manoma, vaizduojamas to paties tilto vidaus statybų epizodas. Daugpilio fotografijų ciklą papildo atskirai užfiksuota Daugpilio geležinkelio stotis, kuri buvo Rygos–Daugpilio geležinkelio linijos galutinė stotis. Fotografijoje vietos rasta ir didelei daliai miesto, kuris nusidriekęs antrame plane.

Latvijos fotografijų ciklą pratęsia kelionė į Rėzeknę, pakeliui stabtelint užfiksuoti tilto per Dubną. Fotografuojant tiek Dubnos, tiek Rėzeknės tiltus, pasirinktas žemesnis taškas, tad liko nedaug galimybių atskleisti šių vietų panoramą, bet tai atperka kita šio ciklo dalis – užfiksuotas Rėzeknės miestas. Kaip ir Kauno atveju, tai pirmoji šios gyvenvietės fotografija istorijoje. Kartu tai labai gerai sukomponuotas traukinio laukiančio miesto vaizdas.

Gardiną A. Rohrbachas aplankė, kai vyko tilto statyba. Čia jis užfiksavo ne tik tilto statybą, bet ir aplink jį plytinčio miesto panoramą. Taip buvo sukurtas vienas iš seniausių šio Baltarusijos miesto vaizdų, leidžiantis pažvelgti į miestą prabėgus jau daugiau kaip 150 metų. Šios šalies ciklą muziejaus įsigytoje kolekcijoje užbaigia bendras įmantriai sumontuoto tilto per Bugo upę vaizdas.

A. Rohrbacho kūryba, atspindinti XIX a. viduryje ir ypač antrojoje pusėje sparčiai besiplečiantį geležinkelių tinklą, naujausius inžinerinius sprendimus, kurie buvo pritaikyti dažnai nelengvai pasiduodančiai geležinkelio tiesimo darbams kai kurių vietovių gamtiniai aplinkai (ypač upių vagoms), supažindina ne tik su geležinkelio, tiltų architektūros, inžinerijos istorija, bet ir nuostabiomis miestų panoramomis, kurios tapo šios vaizdų kronikos vienais iš reikšmingiausių komponentų ir nepraranda aktualumo (nagrinėjant miestų raidą, architektūros kismą skirtingais laikotarpiais) ir žavesio iki šiol.

Ne mažiau įspūdinga Fotografijos muziejaus įsigyta fotografo A. Korzono (1826–po 1874) Vilniaus panorama nuo Tauro kalno, sukurta apie 1860 m. A. Korzono fotoateljė Vilniuje veikė trumpai – nuo 1859 iki 1863 m., tačiau fotografo pavardė įėjo į Lietuvos ir fotografijos istoriją kaip patrioto, 1863 m. sukilimo dalyvio, pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo, stereoskopinės fotografijos pradininko Lietuvoje. Muziejaus įsigyta fotografija yra vienas iš pačių pirmųjų žinomų XIX a. Vilniaus fotografinių vaizdų. Tuo metu Tauro kalnas buvo miestiečių ir atvykėlių pamėgta apžvalgos aikštelė, tad A. Korzono fotografija šiandien leidžia išvysti Vilnių anų laikų reginių mėgėjų akimis. Fotografijos kairėje matome XVII a. Šv. Jonų bažnyčios varpinę. Žvelgiant nuo jos į dešinę, puikuojasi dvibokštė Šv. Kotrynos bažnyčia, pastatyta 1743 m. Šalia jos šiek tiek tolėliau stovi Šv. Dvasios bažnyčia, žinomesnė kaip 1688 m. statyta Dominikonų bažnyčia. Arčiausiai Tauro kalno matomas išraiškingas pastatas su 6 kolonomis – tai evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1835 m. Žvelgiant nuo šio statinio kiek į dešinę, antrame fotografijos plane, matyti 1618 m. pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia (jos bokšto viršūnėje galima įžiūrėti po 1749 m. gaisro eksterjere atsiradusį naują elementą – Jogailaičių karūną). Šalia bažnyčios matyti ir Vilniaus miesto rotušės stogo viršūnėlė. Du kupolai fotografijos dešinėje – tai Šv. Dvasios vienuolyno katedra (pastatyta 1597 m.) ir varpinė. Pirmame plane matyti keliu traukiantys miesto ar priemiesčių gyventojai, kurie susidomėję stabtelėjo, pakliuvo į objektyvą ir tapo vienais iš pirmųjų Lietuvos žmonių, spontaniškai įsiamžinusių fotografijoje.

A. Korzono vietovaizdžių fotografijų išliko labai mažai – Lietuvoje iš viso yra žinomos 6, užsienyje – 15 fotografijų, tad įsigyta fotografija yra unikali ir neabejotinai viena iš seniausių ir vertingiausių Fotografijos muziejaus saugomų Lietuvos fotografijos relikvijų.


28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

28 kovo, 2024

Tarptautinę teatro dieną Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos teatras IKI surengė spalvingą, nuotaikingą šventę – uždarą nominacijų vakarą ,,Ne/būti savimi“. Kaip […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]