18 lapkričio, 2020
Šiaulių „Aušros" muziejaus

Fotografijos muziejaus rinkinius papildė vertingi eksponatai

Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – rinkinius 2020 m. papildė vertinga istorinių fotografijų kolekcija, kurią muziejus įsigijo Lietuvos kultūros tarybai parėmus projektą „Ankstyvosios Lietuvos fotografijos kolekcijos įsigijimas“. Tai žymaus vengrų fotografo Antalio Rohrbacho (1825–1899) 14 fotografijų rinktinė, kurioje 1861 m. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose vaizdai, ir vienas iš pačių pirmųjų Vilniaus vaizdų, kurį apie 1860 m. užfiksavo fotografas Abdonas Korzonas.

Įsigytą A. Rohrbacho fotografijų kolekciją sudaro seniausios žinomos Kauno fotografijos, taip pat ankstyvi geografiškai ir istoriškai Lietuvai artimų įvairių Latvijos ir Baltarusijos vietovių, inžineriniai geležinkelių infrastruktūros statinių vaizdai. A. Rohrbachas buvo pirmasis Kauno fotografas, kurio darbai pasiekė mūsų dienas. Kitų autorių Kauno vietovaizdžių fotografijos sukurtos tik po 5-erių metų – 1866 m. Į Fotografijos muziejaus rinkinį patekusios A. Rohrbacho fotografijos yra vieninteliai Lietuvoje esantys autoriaus darbai, kiti rinkiniai, kuriuose esama Lietuvos vietovaizdžių, saugomi Lenkijos ir Ispanijos nacionalinėse bibliotekose ir privačiame rinkinyje Madride.

Muziejaus įsigytoje kolekcijoje yra Kauno, Rėzeknės, Gardino, Daugpilio, taip pat tiltų per Dauguvos, Dubnos, Bugo, Rėzeknės upes vaizdai. Kauno ciklą sudaro 3 fotografijos. Šiame mieste fotografas fiksavo tilto per Nemuną statybą ir jos metu pritaikytus netradicinius, to meto pažangiausius inžinerijos sprendimus. 1861 m. spalio 14 d. sukurtoje fotografijoje užfiksuotos tilto statybos per Nemuną, netoli išraustos Kauno tunelio angos (tunelis baigtas statyti po mėnesio), įrengtos šalia jau iškilusios geležinkelio stoties. Šiame vaizde atsiveria tuo metu dar mažai pakeistas senosios Kauno centrinės dalies grožis (Adomo Mickevičiaus slėnis, giraitė). Centrinė dalis, atsidūrusi ant svarbių permainų slenksčio, greitai pradėjo transformuotis į visai kitokią, šiandieniniam žmogui pažįstamą, erdvę: atsirado geležinkelių tinklas, kuris pakeitė plento į Vilnių kryptį, tiltas per Nemuną. Kitoje apie 1861 m. rugpjūtį sukurtoje fotografijoje matome Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo valdybos, įsikūrusios Kaune, pastatą su jos personalu. Už šio pastato stovi Karmelitų bažnyčia, tolumoje galima įžiūrėti tiesiamą geležinkelio tiltą per Nemuną. Trečioje fotografijoje užfiksuotas Aleksotas ir Kauno senamiestis, kuriuos skiria Nemuno vaga nuo Karmelitų priemiesčio. Šalia plyti priemiesčio pievos ir daržai. Nemune matosi žvejybiniai laiveliai, kurie rodo upėje buvus gausią ir populiarią žvejybą ištisus metus. Fotografijoje atsiveriantį gyvenvietės peizažą išvysdavo keliautojai, kurie miestą pasiekdavo laivu arba keliaudami plentu iš Vilniaus. Panašų vaizdą matė pro Karmelitų priemiestį Kauną pasiekęs Napoleonas savo karinės kampanijos į Rusijos imperiją metu.

Įspūdingos Daugpilio miesto tilto statybos fotografijos, kuriose A. Rohrbachas dar kartą įrodo esąs panoraminių vaizdų kūrėjas. Kolekcijoje turima panorama, kurią sudaro 4 fotografijos, jas sudėjus atvaizduojamas visas baigiamas statyti tiltas. Į panoramą patenka ir iki šių dienų išlikusi Daugpilio tvirtovė. Kitoje fotografijoje, manoma, vaizduojamas to paties tilto vidaus statybų epizodas. Daugpilio fotografijų ciklą papildo atskirai užfiksuota Daugpilio geležinkelio stotis, kuri buvo Rygos–Daugpilio geležinkelio linijos galutinė stotis. Fotografijoje vietos rasta ir didelei daliai miesto, kuris nusidriekęs antrame plane.

Latvijos fotografijų ciklą pratęsia kelionė į Rėzeknę, pakeliui stabtelint užfiksuoti tilto per Dubną. Fotografuojant tiek Dubnos, tiek Rėzeknės tiltus, pasirinktas žemesnis taškas, tad liko nedaug galimybių atskleisti šių vietų panoramą, bet tai atperka kita šio ciklo dalis – užfiksuotas Rėzeknės miestas. Kaip ir Kauno atveju, tai pirmoji šios gyvenvietės fotografija istorijoje. Kartu tai labai gerai sukomponuotas traukinio laukiančio miesto vaizdas.

Gardiną A. Rohrbachas aplankė, kai vyko tilto statyba. Čia jis užfiksavo ne tik tilto statybą, bet ir aplink jį plytinčio miesto panoramą. Taip buvo sukurtas vienas iš seniausių šio Baltarusijos miesto vaizdų, leidžiantis pažvelgti į miestą prabėgus jau daugiau kaip 150 metų. Šios šalies ciklą muziejaus įsigytoje kolekcijoje užbaigia bendras įmantriai sumontuoto tilto per Bugo upę vaizdas.

A. Rohrbacho kūryba, atspindinti XIX a. viduryje ir ypač antrojoje pusėje sparčiai besiplečiantį geležinkelių tinklą, naujausius inžinerinius sprendimus, kurie buvo pritaikyti dažnai nelengvai pasiduodančiai geležinkelio tiesimo darbams kai kurių vietovių gamtiniai aplinkai (ypač upių vagoms), supažindina ne tik su geležinkelio, tiltų architektūros, inžinerijos istorija, bet ir nuostabiomis miestų panoramomis, kurios tapo šios vaizdų kronikos vienais iš reikšmingiausių komponentų ir nepraranda aktualumo (nagrinėjant miestų raidą, architektūros kismą skirtingais laikotarpiais) ir žavesio iki šiol.

Ne mažiau įspūdinga Fotografijos muziejaus įsigyta fotografo A. Korzono (1826–po 1874) Vilniaus panorama nuo Tauro kalno, sukurta apie 1860 m. A. Korzono fotoateljė Vilniuje veikė trumpai – nuo 1859 iki 1863 m., tačiau fotografo pavardė įėjo į Lietuvos ir fotografijos istoriją kaip patrioto, 1863 m. sukilimo dalyvio, pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo, stereoskopinės fotografijos pradininko Lietuvoje. Muziejaus įsigyta fotografija yra vienas iš pačių pirmųjų žinomų XIX a. Vilniaus fotografinių vaizdų. Tuo metu Tauro kalnas buvo miestiečių ir atvykėlių pamėgta apžvalgos aikštelė, tad A. Korzono fotografija šiandien leidžia išvysti Vilnių anų laikų reginių mėgėjų akimis. Fotografijos kairėje matome XVII a. Šv. Jonų bažnyčios varpinę. Žvelgiant nuo jos į dešinę, puikuojasi dvibokštė Šv. Kotrynos bažnyčia, pastatyta 1743 m. Šalia jos šiek tiek tolėliau stovi Šv. Dvasios bažnyčia, žinomesnė kaip 1688 m. statyta Dominikonų bažnyčia. Arčiausiai Tauro kalno matomas išraiškingas pastatas su 6 kolonomis – tai evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta 1835 m. Žvelgiant nuo šio statinio kiek į dešinę, antrame fotografijos plane, matyti 1618 m. pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia (jos bokšto viršūnėje galima įžiūrėti po 1749 m. gaisro eksterjere atsiradusį naują elementą – Jogailaičių karūną). Šalia bažnyčios matyti ir Vilniaus miesto rotušės stogo viršūnėlė. Du kupolai fotografijos dešinėje – tai Šv. Dvasios vienuolyno katedra (pastatyta 1597 m.) ir varpinė. Pirmame plane matyti keliu traukiantys miesto ar priemiesčių gyventojai, kurie susidomėję stabtelėjo, pakliuvo į objektyvą ir tapo vienais iš pirmųjų Lietuvos žmonių, spontaniškai įsiamžinusių fotografijoje.

A. Korzono vietovaizdžių fotografijų išliko labai mažai – Lietuvoje iš viso yra žinomos 6, užsienyje – 15 fotografijų, tad įsigyta fotografija yra unikali ir neabejotinai viena iš seniausių ir vertingiausių Fotografijos muziejaus saugomų Lietuvos fotografijos relikvijų.


R. Parafinavičiaus nuotr.
17 gegužės, 2021

Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ tarptautiniame Šiaulių oro uoste pradėjo pirmuosius apie 20 mln. eurų […]

15 gegužės, 2021

Visai neseniai Radviliškio rajone pradėtas įgyvendinti projektas „Mobili jaunimo erdvė“. Mobilios jaunimo darbuotojų komandos nariai sulaukė didelio jaunuolių, gyvenančių keturiose […]

14 gegužės, 2021

Šiandien Europos Komisijai (EK) bus pateiktas integruotas „Naujos kartos Lietuvos“ planas, kuriame tiesiogiai kultūros sričiai numatytos dvi finansavimo priemonės – […]

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Zilnys / asmeninio archyvo nuotr.
14 gegužės, 2021

Šiemet baigiami skaitmeninti šalies bažnyčių archyvai. Apie šį darbą ir apie bažnyčių archyvus, jų įdomybes kalbėjomės su Lietuvos vyriausiojo archyvaro […]

Aušra Vasilaiuskienė - metų muziejininkė 2020 / CDM archyvo nuotr.
14 gegužės, 2021

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdyba 2020 Metų muziejininko vardą suteikė ir premiją skyrė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Grafikos […]

Saulius Lukoševičius / asmeninio archyvo nuotr.
14 gegužės, 2021

Kiek išdrįstumėte padaryti dėl svajonės įgyvendinimo? Daug dirbti, mokytis, galbūt paaukoti laisvalaikį? Iš Vilkaviškio kilęs kinematografas Saulius Lukoševičius dėl svajonės […]

Aistės Pilkauskaitės nuotr.
13 gegužės, 2021

Rugsėjo 14-18 dienomis vyks dešimtasis jaunuosius rašytojus ir dailininkus vienijantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Kaip ir kasmet, festivalį vainikuos ir įprasmins […]

13 gegužės, 2021

Gegužės 21 dieną 16 val. visi kviečiami atvykti į Žemaitijos kaimo muziejų, kur bus tęsiama šimtametė Žemaitijos tradicija – giedama […]

12 gegužės, 2021

Šiaulių miesto garbės pilietis, Šiaulių miesto tarybos narys ir krepšinio klubo „Šiauliai“ vyrų komandos treneris Antanas Sireika šiandien švenčia 65-ąjį […]

12 gegužės, 2021

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Praėjusį ketvirtadienį gydytoja buvo atleista iš darbo už nusižengimą. […]

11 gegužės, 2021

Radviliškio rajone esantis Daugyvenės muziejaus Burbiškio dvaras kaip ir kasmet gegužės pradžioje savo lankytojams dovanoja pavasarinę gamtos dovaną – žydinčių […]

11 gegužės, 2021

Mokytojų bendruomenę puoselėdamas nuo pat muziejaus atidarymo MO pristato naujieną – individualią MOkytojo paso programos narystę. Norintys prisijungti prie MO […]

Neringa Vaitkutė / asmeninio archyvo nuotr.
11 gegužės, 2021

Ketvirtąja dr. Aloyzo Petriko literatūrine premija bus apdovanota rašytoja Neringa Vaitkutė už knygą vaikams „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“ (leidykla […]

Bibliotekos nuotr.
10 gegužės, 2021

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, paskatinusi prisiminti spausdinto žodžio istoriją, jo reikšmę tiesos, laisvės ir pažangos kelyje, įvairiais renginiais […]

Kazimieras Garšva / manokrastas.lt nuotr.
10 gegužės, 2021

Gegužės 5 d. ministrės A. Armonaitės siūlymu Vyriausybė neteisėtai patvirtino konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio, Civilinio kodekso […]

Dainaus Labučio nuotr.
7 gegužės, 2021

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa spaudos atstovams pristatė projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas […]

Daug metų buhaltere dirbusi Pranutė Kunčienė išėjusi į pensiją pasižymėjo kaip savamokslė istorikė ir kraštotyrininkė / Broniaus Vertelkos nuotr.
7 gegužės, 2021

Šių metų Panevėžio apskrities mažojoje kultūros sostinėje Tiltagaliuose (Panevėžio r.), Žaliosios gatvėje, gyvenančios Pranutės KUNČIENĖS pomėgis – rinkti ir užrašyti […]

7 gegužės, 2021

papaNuo gegužės 7 dienos Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų laukia Aukštaitijos regiono tautodailės paroda. Po dvejų metų pertraukos į atnaujintą […]

7 gegužės, 2021

Istorinėje KIRSNUVOS žemėje, Būdviečio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje balandžio mėnesio antroje pusėje darbą pradėjo ,,SŪDUVOS ARCHEOLOGINĖ EKSPEDICIJA“, vadovaujama humanitarinių mokslų […]

Donatai Linčiuvienė
7 gegužės, 2021

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kaip ir kasmet, skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią […]