21 vasario, 2024
VDA Telšių fakultetas

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu apdovanotas istorikas Povilas Šverebas

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes apdovanojo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytoją, istoriką Povilą Šverebą. Jo veikla yra ne tik intensyvi, bet ir produktyvi: 2 monografijos, 7 sudaryti ir parengti leidiniai, 80 mokslinių bei per 100 mokslo populiarinimo straipsnių ir bemaž 200 publikacijų Lietuvos istorijos, Žemaitijos paveldo, iškilių asmenybių ir švietimo raidos tarpukario metų Lietuvoje temomis.

Aistra krašto pažinimui

Povilas Šverebas gimė Padvarninkų kaime, nuo pusės metų gyveno Sedoje. Dar mokykloje, 1972 m., pradėjo keliauti po Sedos apylinkes. Šia keliavimo ir krašto pažinimo aistra P. Šverebas užkrėtė savo draugus, surengdamas pirmąjį pažintinį dviračių žygį į Renavo dvarą. Vėliau kelionių geografija išsiplėtė ne tik po Žemaitiją, bet ir visą Lietuvą, Latviją, Estiją, Rusiją (Kaliningrado sritis). Visuomenininkas atskleidžia, kad šių žygių metu surinkta medžiaga sėkmingai pasitarnauja net dabar, rengiant publikacijas. 

„Norėdamas supažindinti visuomenę ir populiarinti kultūros paveldą, dažnai rengiau ir publikavau straipsnius kultūros paveldo temomis, organizavau kultūros paveldo tvarkymo talkas. Siekdamas įtraukti kuo daugiau jaunimo, pradėjau rengti viktorinas vaikams „Pažinkime gimtąjį slenkstį“ Tirkšliuose, Mažeikiuose, Žemalėje“, – patirtis vardino VDA Telšių fakulteto dėstytojas, kuriam ne svetimas buvo paskaitų skaitymas apie Mažeikių rajono istoriją, legendas ir paveldą nuo pradinukų iki absolventų. 

Daugelį metų dirbdamas neatlygintinai, P. Šverebas tapo populiariausiu gidu Mažeikių rajone, o laikraščio „Būdas žemaičių“ surengtame konkurse pelnė Europietiškiausio žmogaus vardą.

Vertingi moksliniai atradimai

P. Šverebas – istorikas, visuomenininkas, pedagogas ir švietėjas. Nuolat dalyvauja mokslinėse ir švietėjiškose konferencijose, radijo ir televizijos laidose, skaito viešąsias paskaitas. 

1993 m., įkūrus Žemaičių akademiją, visuomenininkas aktyviai įsitraukė į jos veiklą. Kartu su VDA profesoriumi Adomu Butrimu organizavo ekspedicijas ir konferencijas Sedoje, Renave. 

Jau tris dešimtmečius aktyvi P. Šverebo visuomeninė veikla ir laiko sąnaudomis neišmatuojamas atsidavimas darbui prisideda prie tautiškumo ir dvasinių visuomenės vertybių ugdymo. Jo surasta nauja faktografinė medžiaga reikšmingai papildė ar net pakeitė ne vienos iškilios asmenybės biografiją. Pavyzdžiui, P. Šverebas surado Dionizo Poškos krikšto metriką ir patvirtino Vytauto Vanago keltą hipotezę, kad poetas tikrai yra gimęs Žemalės parapijoje, o ne Skaudvilės ar Kaltinėnų. Aiškindamasis, kodėl jauno Vytauto Mačernio poezijoje viltis grumiasi su rezignacija, nustatė, kad mokydamasis Sedos vidurinėje mokykloje poetas susirgo džiova ir tai turėjo įtakos jo kūrybai. Dokumentais įrodė, kad Lenkijos pirmasis prezidentas Gabrielius ir Lietuvos Vasario 16-osios akto signataras Stanislovas Narutavičiai yra gimę ne Brėvikių dvare, bet Telšiuose. 

Paminėtini P. Šverebo tyrimai apie Telšių valdžios vidurinės amatų mokyklos visų direktorių biografijas, reikšmingais faktais papildytas Telšiuose besimokiusių dailininko Vinco Kisarausko, architekto Edmundo Stasiulio, dirigento Ramučio Balčiūno biografijas, nustatytos meškos atsiradimo Telšių miesto herbe.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus vadovė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė akcentavo, kad P. Šverebas Lietuvos kultūros tyrimų istorijai svarbus ne tik savo moksliniais tyrimais, bet ir publikacijomis regioninėje spaudoje. „Šie mokslo populiarinimo darbai išsiskiria ypatingai gausiu archyvinės medžiagos naudojimu, kritišku jos vertinimu, nauja faktografija bei mokslinėmis įžvalgomis. Ypatingos pagarbos nusipelno P. Šverebo darbas lokaliniuose archyvuose. Šio kruopštaus darbo dėka buvo atitaisyta ne viena gana plačiai ankstesnėse publikacijose paplitusi klaidinga mintis“, – pabrėžė dr. G. Surdokaitė-Vitienė.

Du dešimtmečiai VDA bendruomenėje

Anuometis VDA prorektorius menui ir mokslui prof. A. Butrimas įvertino P. Šverebo sugebėjimus ir 2005 m. pakvietė dirbti į VDA leidyklą, kurioje dirba iki šiol. Nuo 2007 m. P. Šverebas dėstytojauja VDA Telšių fakultete, o nuo 2016 m. –  užima ir VDA Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro tyrėjo pareigas. Istorikas ne tik pats aktyviai įsitraukė į mokslinę veiklą, bet į ją įtraukė ir vietos geriausius kraštotyrininkus bei fotografus, užmezgė ryšius su Rundalės rūmų (Lavija) muziejumi. 

Persikėlus gyventi į Telšius, P. Šverebas savo sukauptą patirtį perduoda studentams, didelį dėmesį skirdamas paveldo pažinimui ir jo natūriniams tyrimams. VDA Telšių fakulteto dėstytojas yra jungianti asmenybė, todėl bendradarbiauti ir publikuoti leidiniuose pavyksta prisikviesti įvairių sričių, skirtingų aukštųjų mokyklų ir institutų mokslininkus bei tyrėjus.

VDA Meno ir mokslo prorektorius dr. Marius Iršėnas, atsiliepdamas apie istoriką, sakė: „Povilas Šverebas yra unikali asmenybė, išsiskirianti ypatinga erudicija, plačiu akiračiu, profesionalumu ir universalumu. Jo tyrimai yra platūs, aprėpiantys ne tik bažnyčių varpų, bet ir parapijų, jų tradicijų, dvarų ir švietimo istoriją. Vadovaudamas VDA leidyklai, turėjau progą ne tik susipažinti su P. Šverebo moksliniais darbais, juos recenzuoti, bet ir giliau pažinti jų autoriaus žmogiškąsias savybes – atsidavimą darbui, kuklumą, kruopštumą ir geranoriškumą. Jo darbai ir veikla brandina visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą“.

Išskirtinio įvertinimo nusipelniusį dėstytoją sveikindamas VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys džiaugėsi aktyviu, mokslinę veiklą stiprinančiu bendruomenės nariu, plataus akiračio asmenybe ir pabrėžė, kad Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ atliepia VDA Telšių fakulteto dėstytojo P. Šverebo užsidegimą savanoriškai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti bei įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. 

 

Apdovanojimų teikimo ceremonija planuojama Panevėžyje 2024 m. kovo 18 d.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. Festivalio atidarymo renginio metu įteikti […]

G. Kartano nuotr.
15 balandžio, 2024

Minint tarptautinę kultūros dieną Panevėžio teatre „Menas“ įteiktos 2024 m. Panevėžio miesto savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos. Jos skiriamos […]

15 balandžio, 2024

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
8 balandžio, 2024

Pavasaris į Panevėžio rajoną atnešė džiugią šventę – Paįstrio kultūros centrą savo sparnais palietė „Aukso paukštė“. Šis aukščiausias šalyje mėgėjų […]