18 vasario, 2015

Galingi rotoriniai kombainai išsprendžia darbo jėgos trūkumą Lietuvos ūkiuose

Jungtinių Amerikos valstijų ūkiuose prieš keturis dešimtmečius atsiradusį darbo jėgos trūkumą sušvelnino našūs rotoriniai kombainai. Lietuvoje neslūgstanti emigracijos banga ūkininkams kelia tą patį klausimą – kas padės apdirbti laukus?  Rotoriniai kombainai tampa viena iš išeičių, nes leidžia dirbti sparčiau ir efektyviau.

Prireikė Amerikai – tiko Europai

„Po Antrojo pasaulinio karo Amerikoje žemės ūkyje dirbančių žmonių smarkiai mažėjo. Tačiau jie privalėjo išmaitinti vis daugiau miestiečių. Tokį neatitikimą galėjo kompensuoti tik gerokai našesnė technika. Šešto dešimtmečio pabaigoje sukurtas rotorinis kombainas buvo didžiulis technologijos šuolis, kuris išsprendė darbo jėgos klausimą“, – pasakoja žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Dotnuvos projektai“ vadybininkas Saulius Sagatys.

Serijiniu būdu šiuos kombainus JAV pradėta gaminti 1977 metais. Vėliau teko juos pritaikyti gerokai drėgnesniems Europos laukams.

Prieš septyniolika metų Lietuvą pasiekę pirmieji amerikietiški „Case IH“ buvo visiška naujovė. Šalies žemdirbiams ši technika tada atrodė svetima, niekas nemokėjo ja dirbti. Lūžis įvyko 2005-aisiais, kai šiais kombainais ėmė prekiauti bendrovė „Dotnuvos projektai“.

Javų drėgnumas – ne kliūtis

Šiuo metu rotoriniai kombainai sudaro apie 12 proc. viso Lietuvos kombainų parko.

„Tiesa yra ta, kad rotoriniai kombainai, lyginant su jų pirmtakais, labai pasikeitė, rinkai siūloma įvairių modifikacijų technika. Šiuo metu rotoriniais kombainais kuliama net ekologiniuose ūkiuose, kuriuose laukai ir drėgni, ir piktžolėti“, – sakė šių kombainų rinką jau dešimtus metus aktyviai stebintis S. Sagatys.

Rotorinius kombainus pasirinkę Lietuvos žemdirbiai tvirtina jais nenusivylę. Pasvalio rajono ūkininkas Aurimas Garlauskas savo ūkyje naudoja du rotorinius kombainus. Vieną jų įsigijo 2008-aisiais, kitą – 2011 metais.

„Turime visokių laukų – ir didelių, ir mažų – ir visur šie kombainai tinka. Kad jie netinka mažuose laukuose ar kad nekulia drėgnų javų – mitas. Kulia be jokių problemų!“ – apie išbandytą techniką pasakojo A. Garlauskas.

Kulia sėklinius dobilus

 Pasvalio rajono ūkininkas Vilhelminas Janušonis rotoriniu kombainu grūdines kultūras kulia nuo 2006 metų. Prieš tai naudojo rusišką kombainą – jo su dabartiniu esą nėra ką lyginti.

„Kulia švariai, kokybiškai. Esu patenkintas kokybe, našumu, darbo sąlygomis. Labai platus šio kombaino diapazonas – tinka įvairioms kultūroms. Kuliame juo ir sėklinius dobilus, ir drėgnesnes kultūras“, – sakė V. Janušonis.

Anot V. Janušonio, šios technikos privalumus įvertino net šeši Pasvalio rajono ūkininkai. Dalis jų turi po vieną, kita dalis – po du rotorinius kombainus. „Kas juos nusipirko, tas kitokių nebepirks“, – tvirtino pasvalietis.

Vienu kombainu per sezoną V. Janušonis iškulia 300 hektarų laukų derlių. Galingesnis kombainas ypač praverčia, kai sausa. Juo galima greitai nuimti sausų grūdų derlių – nebereikia jų džiovinti.

Paprasčiau prižiūrėti

Rotorinius kombainus išbandė ir Klaipėdos rajono ūkininkas Tadas Mockus. Senas 1986-aisiais pagamintas ir daugiau kaip penkerius metus naudotas kombainas buvo pirmasis šio ūkininko kombainas.

„Silpnesnės galios rotorinis kombainas – kur kas našesnis ir naudingesnis nei galingesnis kratiklinis. Gal mažuose laukuose mažesni yra patogesni, tačiau aš tą mažiuką laukelį su rotoriniu kombainu per 15 minučių nukuliu, o mažiukas kombainas tokį kuls dvi valandas. Rotorinis gal ir didelis, tačiau jis gana gerai apsisuka – visi jo apsisukimų spinduliai yra maži“, – sakė ūkininkas.

Ūkininkai T. Mockus ir V. Janušonis taip pat gyrė ir rotorinio kombaino sandarą – ją lengva perprasti, tokią techniką paprasčiau prižiūrėti.

Pažeidžiama mažiau grūdų

Esminė šio kombaino savybė, anot S. Sagačio, yra našumas. Augant derliams, kai iš hektaro pradėta prikulti nebe dvi, o keturias tonas, įprasti kratikliniai kombainai nebetenkino poreikių. Imta prie jų montuoti kedentuvus, vėliau pradėta naudoti rotorinius separatorius. Galiausiai tapo būtina didinti separavimo laidumą. Tai padaryti padėjo atrastas rotorius.

„Šiuo metu visi patys našiausi, didžiausi kombainai, kurių galia didesnė nei 400 AG, yra arba rotoriniai, arba hibridiniai“, – aiškino „Dotnuvos projektų“ atstovas.

Dar vienas rotorinių kombainų privalumas, anot S. Sagačio – švelnus kūlimo procesas. Dirbant rotoriniu kombainu, grūdų pažeidžiama apie 10 kartų mažiau nei įprastais klavišiniais kratikliniais kombainais. Pastarųjų pažeistų grūdų norma – 2–5 proc., ašinių rotorinių atitinkamai – 0,2–0,5 proc.

Pradėti naudoti JAV,  rotoriniai kombainai buvo gerokai patobulinti, pritaikant juos Europos sąlygoms.

Pristabdė ES paramos politika

Visame pasaulyje, anot S. Sagačio, mažus kombainus keičia dideli ir galingi. Netgi Danijoje, kurioje dirbamos žemės mažiau nei Lietuvoje, didžiųjų kombainų parduodama yra bent tris kartus daugiau nei mūsų šalyje. Deja, daugumai Lietuvos ūkininkų be paramos tokie milžinai sunkiai įperkami.

Galingos technikos atėjimą į Lietuvą riboja ir išnykusi ūkininkų kooperavimosi tradicija. Nedideli ūkiai (iki 100 ha) Europoje neperka nuosavų kombainų, o pasitelkia  kombainų paslaugas teikiančius rangovus – vadinamuosius  agroservisus. „Tai gana populiaru užsienyje. Užsisakai kūlimo paslaugą, ir ji tau suteikiama. Struktūriniai fondai paskatino įsigyti nuosavą kombainą. O juk yra skirtumas, ar perki kombainą, mokėdamas visą kainą, ar tik jos dalį, dalindamasis su kitu ūkininku“, – svarstė „Dotnuvos projektų“ atstovas.

Anot jo, dėl ES struktūrinių fondų politikos daug pinigų buvo investuota į techniką, bet mažai – į žemės gerinimą. O juk neturint tinkamos žemės net ir geriausia technika norimo efekto neduos.

Tik dabar, pasak S. Sagačio, šalies žemdirbiai pradeda tvarkyti melioracijos sistemas, geriau paruošia laukus. Jie vis geriau supranta, kokius uždavinius jiems kelia ekonomikos vystymosi, emigracijos sukelti demografiniai iššūkiai, naujos žemės ūkio sąlygos. Tai atveria kelius galingai technikai, kuri tapo įprasta JAV ir Europos ūkių kasdienybe.


27 birželio, 2025

Atgimimo aikštėje jau prasidėjo parengiamieji darbai – teritorija ruošiama išminavimo darbams. Paruošiamuosius darbus Atgimimo aikštėje atliks rangovas UAB „Vaidva“. Jie […]

Alfonso Mažūno nuotr.
27 birželio, 2025

Festivalis „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija” į Klaipėdą savaitgalį pritraukė ne tik miesto gyventojus, bet ir svečių iš visos […]

27 birželio, 2025

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba Garbės piliečio vardą suteikė tapytojui, marinistui ir pedagogui Edvardui Malinauskui – už ypatingus nuopelnus miestui. Jo […]

Indrės Rapkevičienės nuotr.
26 birželio, 2025

Vasarvidis – tai ypatingas metų laikas, kupinas senųjų tradicijų, simbolizuojantis gamtos klestėjimą, šviesos viršūnę ir virsmą. Šią ilgą dieną ir […]

G. Kartano nuotr.
26 birželio, 2025

Panevėžys kryptingai įgyvendina vieną iš savo strateginės plėtros krypčių – skatina ekologiškumą, darnų judumą ir tvarų išteklių naudojimą. Nuo 2018 […]

21 birželio, 2025

Panevėžio rajone Paįstrio kultūros centre vyko regiono, šalies ir tarptautinių olimpiadų bei konkursų I–III vietų nugalėtojų ir jų mokytojų pagerbimo […]

20 birželio, 2025

Birželio 15 d. Raguvos kultūrinis gyvenimas pasipuošė dar vienu gražiu ir skambiu renginiu. Iš Varėnos, Utenos, Radviliškio, Pasvalio ir Panevėžio […]

17 birželio, 2025

Šis interviu netipinis kaip ir pati pokalbininkė: Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto doktorantė Laura Nesteckytė į klausimus atsakinėjo dar būdama […]

11 birželio, 2025

Projektas „Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcija“ perėjo į aktyvią įgyvendinimo fazę. Atšilus orams, aikštyne pradėti intensyvūs statybos darbai. Šiuo metu jau […]

Eglės Sabaliauskaitės nuotr.
9 birželio, 2025

Birželio 8 d. Klaipėdoje vykusiame VII Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio-konkurso „Mes Lietuvos vaikai” finaliniame renginyje švietimo, mokslo ir […]

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazijos mokinių programėlė / Danutės Krikščiūnienės nuotr.
6 birželio, 2025

Gegužės 30 dieną Talkonyse (Pasvalio r.), kunigo kankinio Alfonso Lipniūno gimtinėje, surengta, tradicinė šventiška Mojava. Šiose gegužinėse pamaldose svečiavosi Panevėžio […]

30 gegužės, 2025

Gegužės 23–25 dienomis Paįstryje ir jo apylinkėse vyko mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai“, jau tapęs neatsiejama šio krašto kultūrinio audinio dalimi. […]

Alfonsas Lipniūnas
29 gegužės, 2025

Panevėžio miesto savivaldybės taryba šiandien vienbalsiai pritarė suteikti Garbės piliečio vardą kunigui Alfonsui Lipniūnui. Šis sprendimas priimtas įvertinus išskirtinį kunigo […]

27 gegužės, 2025

Panevėžio rajono savivaldybė stiprina bendradarbiavimo ryšius su Ukrainos Respublikos Radechivo savivaldybe. Gegužės  22–26 dienomis meras Antanas Pocius, Savivaldybės tarybos nariai […]

27 gegužės, 2025

Gegužės 23-ąją Parko bibliotekoje įvyko išskirtinis renginys – čia svečiavosi žinomas gamtos fotografas, ornitologas, televizijos laidų apie gamtą vedėjas, knygų […]

20 gegužės, 2025

Šį savaitgalį muzikos mūsų šalyje išties buvo labai daug. Gegužės 17-oji – Gatvės muzikos diena, taip pat didysis Eurovizijos finalas, […]

Pasvalyje – penktasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis / Organizatorių nuotr.
19 gegužės, 2025

Gegužės 24 d. Pasvalys vėl taps chorinės muzikos epicentru – čia vyks penktasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis, subursiantis daugiau kaip […]

16 gegužės, 2025

Gegužės 15 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jau devintą kartą įteikti garbingi „Ad astra“ apdovanojimai, skirti kūrybiškiausiems ir […]

G. Kartano nuotr.
16 gegužės, 2025

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidarytos dvi išskirtinės parodos – Valentino Pečinino fotografijų paroda „Inkarnacijų trajektorijos“ ir Ievos Baltrėnaitės-Markevičės paroda „(Ne)surinktos […]

13 gegužės, 2025

Du Panevėžio rajono vario dūdų orkestrai skynė pergales Stavangeryje, Norvegijoje, vykusiame Europos jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų čempionate. Šilagalio kultūros centro […]

Regionų naujienos