gruodžio 12, 2019
Julius Proškus
Gojaus partizanai įamžinti Prienų rajone

1944 metais, užėjus antrajai sovietų okupacijai ir pradėjus siautėti NKVD divizijos daliniams, jaunesniems vyrams kilo grėsmė būti paimtiems į kariuomenę ir pasiųstiems į vakarų frontą, o kitiems dar blogiau – ištremtiems į Sibirą. Daugelis vyrų nusprendė nepasiduoti, o kad turėtų bent laikinai kur prisiglausti, Gojaus miške, pagal fronto apkasuose rengiamų žeminių pavyzdį, įsirengė laikiną slėptuvę. Jau 1944-ųjų metų lapkričio gruodžio mėnesiais, daugelyje vietovių įvyko pirmieji partizanų susidūrimai su NKVD. Kažkam išdavus, į Gojaus miško prieigas atvyko didelė grupė NKVD karių ir ėmėsi šukuoti mišką. Čia užsišoko ant partizanų kulkosvaidininkų pasalų. Daug buvo paklota kareivių, bet jėgos buvo toli gražu nelygios, žuvo kulkosvaidininkai ir dar penki vietiniai vaikinai tai: Aleksandras Kamsiukas(1917-1944), Juozas Karalevičius(1918-1944), Juozas Manarka1919-1944, Jonas Nemeikštis(1917-1944) ir Bronius Vrubliauskas (kol kas nežinoma-1944). SSRS okupantai keršydami pradėjo siautėti dar labiau, Daug kur ėmė deginti įtartinas sodybas, tame tarpe ir mūsų sodybą netoli Gojaus miško, kadangi išdavikas nurodė jog mano tėvas P. Proškus-Praškevičius (1898-1947) dalyvavo tame partizanų būryje. Mes šeši vaikai su mama likome be namų kaip stovime. Nuo tų įvykių prabėgo lygiai 75-ieji metai, buvę vaizdai giliai įsirėžė į atmintį, atrodo tarsi vakar tai vyko. Visa tai susibūrusi vietos iniciatyvinė grupė, Verknės girininkijos girininkas Aurimas Bartuška, Gojaus miško miškininkas Mindaugas Miklušis, ūkininkas Pranas Žygas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kauno 202-osios kuopos vadas Julius Proškus ir 202-osios kuopos vado pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas ėmėsi konkrečių veiksmų ir darbų, kad ši istorinė atmintis būtų atkurta ir įamžinta ir saugoma ateities kartoms. Kruopštus darbas neliko be rezultatų- šiandien gruodžio 10 dieną granitinis atminimo ženklas  su Vyčio kryžiaus siluetais obeliskas – pastatytas. Už labai didžiulį darbą dėkojame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Generalinei direktorei p. dr. Teresei Birutei Burauskaitei, vyr. istorikei Dalei Urbonienei.

 

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


sausio 8, 2020

Sausio 5 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Arimanto Dumčiaus knygos „Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla“ pristatymas bei profesoriaus […]

sausio 7, 2020

2020 metų sausio 6 dieną Kaune vyko tradicinė Trijų Karalių šventė. Gerą žinią, laimę bei kitokias dovanas nešė Kasparas, Merkelis […]

sausio 3, 2020

Mykolo bažnyčios šventoriuje atidengtas paminklas Vyties Kryžiaus kavalieriams ir 1918–1920 metų savanoriams. Paminklas mums ir ateinančioms kartoms, kad primintų, jog […]

sausio 2, 2020

Sausio 1 d. Kaune dešimtus metus iš eilės Kovo 11-osios g. bendrija kartu su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos […]

gruodžio 31, 2019

Marijos legiono iniciatyva organizuotas Kėdainių miesto, Kėdainių krašto, Lietuvos Respublikos nusipelniusios gydytojos Teklės Bružaitės paminėjimas, skirtas jos 110-osioms jos gimimo […]

gruodžio 23, 2019

Gruodžio 22 d. Kaune  Steigiamojo Seimo aikštėje   vyko Didžiosios Menoros uždegimo ceremonija.  Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris galų gale […]

gruodžio 11, 2019

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje startuoja skaitymai su šunimi. Šeštadienį, gruodžio 14-ąją, mažieji kauniečiai kviečiami į įvadinį šių skaitymų susitikimą, […]

gruodžio 11, 2019

Gruodžio 10 d. Kaune MRU Viešojo saugumo akademijos salėje vyko   politologo Vytauto Sinicos  knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ […]

gruodžio 6, 2019

Gruodžio 5 d. LSMU Veterinarijos akademijos Didžiojoje salėje vyko konferencija „Vilijampolė amžių sandūroje“, kuri buvo skirta Vilijampolės prijungimo prie Kauno […]

gruodžio 4, 2019

Kauno „Akropolis“ šventiniu laikotarpiu dirbs kitokiu grafiku. Kūčių dieną Kauno „Akropolis“ dirbs trumpiau nei įprasta, pirmą Kalėdų dieną – nedirbs, […]