2 vasario, 2015
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Grabnyčios arba Perkūno diena

Vasario antrą dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos, užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Dievui Perkūnui.

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos.

 Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Šiose Saugomų teritorijų direkcijose vyksta švietėjiški ir gamtosauginiai renginiai. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei seklių vandenų apsaugą.

Tikėta, jeigu vasario 2 dieną dar daug sniego ant stogų, vasarą būsią vešlios pievos, o per šienapjūtę daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena – vėlyvas pavasaris ir ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Mažiesiems buvo draudžiama daužyti varveklius – suguls linai.

Sakoma, kad per Grabnyčias jau pastebimi pirmieji pavasario ženklai – pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašelius, kad galėtų atsigerti.

Lietuviškai vasaris dar vadintas ragučiu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Grabnyčių išvakarėse galima pabandyti išsilieti žvakelę savo rankomis. Siūlome perskaityti močiutės iš Dzūkijos nacionalinio parko pasakojimą.

,,MANO TĖVULIS ŽVAKES LAJO…“

Kap gi žvakelį išsiliec? Lajo su lanku. Pirmiausia – lanku sus lankc.  Lankas ėgliaus (kadagio), krukeliai irgi medžio. Ant kožno kriuko karc kelialinkų siūlalį… Knatas turi būc lino. Verpiant linų žvakėm nikdi neseilodavo. Buvo kokis tai praktikas – audimui seilok, audzant nesišauš. Žvakėm – nevalia. Žvakelė traiškės, o jagu per storas knatas – varvės.

Lankų pakaria palubėn. Stato kacilų su karštom bulbėm ar burokais (galima ir karšto vandenio), kad graita neužstengt, o jau anta jo – išlaistų bliudaicin vaškų. Dartės galima vaško jir nuspirkc pas bitininkus. Tadu pasijama kupkelį ir vaškų pila an kožno knato. Kas liekci – varva bliūdan. Apeini ratų kokius dešimc – penkiolika rozų jir siūlalis apauga vašku. Randas žvakelė. Knato ilgį renkies tokį, kokio ilgio žvakelės raikia. Storis priklauso nuog ratų skaičiaus…

Žvakelė lydėjo žmogų visų gyvenimų. Krykštan uždegdavo pyrmų roz, o jau paskum nešės ir degė vis tų pačių žvakelį… Paskucinį roz uždega jau kadu žmogaus kelionė šion žamėlėn baigias.

Vaško žvakė labai jau gardziai kvepia. Jagu gryno vaško tai ir nevarva. Senieji kunigai nikdi mišių nelaikė jagu nedėgė an altorio cykro vaško žvakė.

Žvakelas neša šventinc per Grabnyčias. Dar ir šandzie vargiai rasi mūsų kaimuos moteriškaitį, katra neturėt švįstos žvakelės. Aš va kiek turiu – pilna pučkelė (dėžutė). Prauda nat kunigėlis sakė, kad cikro vaško žvakelė šventa. Senieji kunigai nikdi nelaikė mišių jagu nedegė nor viena vaško žvakelė bažnyčėlėn.

Įminkite mįsles.

Paci nuoga – užancin marškiniai? /Žvakė – lino knatas, aplink vaškas/

Liekna daili panelė, an galvelės karūnėlė, kap karūna žiba – ašarėlės byra? /Žvakė dega/


24 kovo, 2023

Kovo 1 d. po šešerius metų trukusių buvusios žydų sinagogos pastato rekonstrukcijos darbų Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka atvėrė duris […]

Mirga Gražinytė - Tyla
24 kovo, 2023

Kovo 22 d. Briuselio Henry Le Boeuf salė, projektuota žymiojo belgų architekto Viktoro Hortos, prisipildė nuostabių klasikinės muzikos garsų – […]

24 kovo, 2023

Paskirtas finansavimai programos „Kūrybinės bendruomenių iniciatyvos: Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ projektams. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, 4 finansuotoms iniciatyvoms paskirstyta daugiau […]

22 kovo, 2023

Kovo 21 d. Pilecki institute Berlyne profesorė Giedrė Jankevičiūtė skaitė anšlaginio publikos dėmesio sulaukusią paskaitą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas […]

21 kovo, 2023

Fondų valdytojui „BaltCap“ priklausanti knygų leidybos ir prekybos grupė įgyvendina struktūrinę reorganizaciją: jungia UAB „ALG Knygynai“, valdančią knygynų tinklą „Pegasas“ […]

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: diktorė Liudgarda Čiapienė,  Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkė, poetė Dalia Milukaitė-Buragienė, Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narė, Akmenės rajono literatų klubo „Žiemgalija“ pirmininkė Zita Sinkevičienė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos  valdybos vicepirmininkas, nusipelnęs  rašytojas, asoc. Prof., dr. Vytautas Šiaudytis. 
20 kovo, 2023

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga pakvietė poetus, rašytojus į 25-uosius poezijos skaitymus „Lygiadienio giesmė“. Renginys vyko Kauno Vinco Kudirkos  viešosios bibliotekos […]

Leokadija Sušinskaitė
20 kovo, 2023

Minėdama trisdešimties metų sukaktį, Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka kviečia susipažinti su žmonėmis, kurie yra neatsiejama bibliotekos dalis: nepailstančiais renginių […]

15 kovo, 2023

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 60-čiai savivaldybių perduos kompiuterius, kompiuterinę ir kitą informacinių technologijų bei programinę įrangą, kurios bendra vertė […]

Justas Tertelis akimirka iš festivalio „Purpurinis vakaras / organizatorių nuotr.
14 kovo, 2023

Aktorius, dramaturgas, režisierius bei dainų autorius Justas Tertelis didelę savo profesinio gyvenimo dalį praleisdamas kuriant  vaidmenis, rašant pjeses bei režisuojant […]

VDU Švietimo akademijos choras „Ave Vita“. Rengėjų nuotr.
14 kovo, 2023

Kasmet pavasario pradžią skelbiantys ir geriausius mėgėjų meno kolektyvus džiuginantys „Aukso paukštės“ apdovanojimai šiemet bus įteikti trylikai laureatų. Visus metus […]

Loretos Norvaišienės nuotr.
13 kovo, 2023

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje Telšių ješivoje kovo 10-ąją atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus kilnojamoji archeologijos ir meno paroda „Laikmečių pokalbis“. Parodoje […]

13 kovo, 2023

Kovo 11-ąją Senojoje Frankfurto operoje gausiai susirinkusiai publikai koncertavo sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“: Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė (grupės įkūrėja ir vadovė, […]

Ludo Segers nuotr.
13 kovo, 2023

Kovo 9 dieną Paryžiuje buvo atidaryta Vilniaus menininkų paroda „Geležinis vilkas“ (pranc. Le Loup de Fer), kurios metu paminėtas Vilniaus […]

13 kovo, 2023

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į koncertą „Muzika permainų amžiuje“, kuris vyks kovo 17 d. 17 val. […]

11 kovo, 2023

Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus miesto kino festivalis „Kino pavasaris“ visus pakvietė į ypatingą premjerą – Lietuvos nacionaliniame operos […]

11 kovo, 2023

Telšių ješivoje lankėsi Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja profesorė dr. Ruth Leiserowitz su savo vyru, Varšuvos „Polin“ muziejaus gidu […]

10 kovo, 2023

Dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, dramaturgas ir režisierius Justas Tertelis visus jaunus ar senus kviečia į akustinį vakarą. Jo metu […]

Kristina Kogan
9 kovo, 2023

Kovo 7-osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – bibliotekoje „Židinys“ – įvyko menininkės Kristinos Kogan tapybos darbų parodos […]

9 kovo, 2023

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 102 pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus pagal atskiras kategorijas. Premijomis siekiama įvertinti […]

8 kovo, 2023

Senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose 2023“ kviečia į  koncertą, kuris vyks kovo 12 d. 13 val. Biržų pilyje. Tarptautinis […]