2 vasario, 2015
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Grabnyčios arba Perkūno diena

Vasario antrą dieną bažnyčiose šventinamos graudulinėmis ar grabnyčiomis vadinamos žvakės. Šios žvakės uždegamos, užėjus audrai ar griaudžiant perkūnijai. Tikėta, kad tokios žvakės padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų, audrų ir net ligų. Nuo seno šią dieną lietuviai meldėsi Dievui Perkūnui.

Tą dieną būdavo šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad jis apsaugotų nuo gaisrų, piktos akies. Spėdavo apie būsimų metų orus, derlių. Jeigu diena saulėta, manydavo, kad užderės geras linų, bet prastas javų derlius. Tikėdavo, kad pavasaris tada būsiąs ankstyvas, o vasara – galima tikėtis dažnos perkūnijos.

 Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Šiose Saugomų teritorijų direkcijose vyksta švietėjiški ir gamtosauginiai renginiai. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei seklių vandenų apsaugą.

Tikėta, jeigu vasario 2 dieną dar daug sniego ant stogų, vasarą būsią vešlios pievos, o per šienapjūtę daug gero šieno. Vėjuota Perkūno diena – vėlyvas pavasaris ir ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei nuo stogo karo ilgi varvekliai, tais metais geriau sėti ankstyvuosius miežius. Mažiesiems buvo draudžiama daužyti varveklius – suguls linai.

Sakoma, kad per Grabnyčias jau pastebimi pirmieji pavasario ženklai – pakvimpa pavasariu, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašelius, kad galėtų atsigerti.

Lietuviškai vasaris dar vadintas ragučiu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu.

Grabnyčių išvakarėse galima pabandyti išsilieti žvakelę savo rankomis. Siūlome perskaityti močiutės iš Dzūkijos nacionalinio parko pasakojimą.

,,MANO TĖVULIS ŽVAKES LAJO…“

Kap gi žvakelį išsiliec? Lajo su lanku. Pirmiausia – lanku sus lankc.  Lankas ėgliaus (kadagio), krukeliai irgi medžio. Ant kožno kriuko karc kelialinkų siūlalį… Knatas turi būc lino. Verpiant linų žvakėm nikdi neseilodavo. Buvo kokis tai praktikas – audimui seilok, audzant nesišauš. Žvakėm – nevalia. Žvakelė traiškės, o jagu per storas knatas – varvės.

Lankų pakaria palubėn. Stato kacilų su karštom bulbėm ar burokais (galima ir karšto vandenio), kad graita neužstengt, o jau anta jo – išlaistų bliudaicin vaškų. Dartės galima vaško jir nuspirkc pas bitininkus. Tadu pasijama kupkelį ir vaškų pila an kožno knato. Kas liekci – varva bliūdan. Apeini ratų kokius dešimc – penkiolika rozų jir siūlalis apauga vašku. Randas žvakelė. Knato ilgį renkies tokį, kokio ilgio žvakelės raikia. Storis priklauso nuog ratų skaičiaus…

Žvakelė lydėjo žmogų visų gyvenimų. Krykštan uždegdavo pyrmų roz, o jau paskum nešės ir degė vis tų pačių žvakelį… Paskucinį roz uždega jau kadu žmogaus kelionė šion žamėlėn baigias.

Vaško žvakė labai jau gardziai kvepia. Jagu gryno vaško tai ir nevarva. Senieji kunigai nikdi mišių nelaikė jagu nedėgė an altorio cykro vaško žvakė.

Žvakelas neša šventinc per Grabnyčias. Dar ir šandzie vargiai rasi mūsų kaimuos moteriškaitį, katra neturėt švįstos žvakelės. Aš va kiek turiu – pilna pučkelė (dėžutė). Prauda nat kunigėlis sakė, kad cikro vaško žvakelė šventa. Senieji kunigai nikdi nelaikė mišių jagu nedegė nor viena vaško žvakelė bažnyčėlėn.

Įminkite mįsles.

Paci nuoga – užancin marškiniai? /Žvakė – lino knatas, aplink vaškas/

Liekna daili panelė, an galvelės karūnėlė, kap karūna žiba – ašarėlės byra? /Žvakė dega/


2 liepos, 2022

Trakų viešosios bibliotekos kino vakarų projektas „Migruojantis kinas 2022“ birželio mėnesį kvietė burtis profesionalaus nekomercinio kino išsiilgusius Trakų miesto ir […]

1 liepos, 2022

Savo namus privalėjusiems palikti Ukrainos vaikams bandoma trumpam sugrąžinti atostogų džiaugsmą – jiems šią vasarą organizuojama ne viena meninė ir […]

S. Žiūros nuotr.
28 birželio, 2022

Seimas pritarė iniciatyvoms 2023-iuosius skelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų bei Šventojo Juozapato metais. Tokiu būdu siekiama pažymėti Lietuvos […]

Palangos kultūros ir jaunimo centro nuotraukoje – Jurginės Palangoje
28 birželio, 2022

Kultūros ministro įsakymu geriausiems 2021 metų kultūros centrams paskirtos Kultūros ministerijos premijos.  Kultūros centrai buvo vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant […]

28 birželio, 2022

Šią savaitę Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos aklųjų biblioteka ir Ukrainos negalių asociacijos Lvivo skyrius pasirašo svarbią bendradarbiavimo sutartį, kuri suteiks […]

27 birželio, 2022

Rašytojas, dramaturgas, Nepriklausomybės akto signataras Kazys Saja švenčia 90-mečio jubiliejų. Jis sako, kad yra labai dėkingas vaikystės knygoms, kurios atvėrė „gyvenimą. 1939-aisiais, […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
24 birželio, 2022

2022 m. birželio 23 d. Šiaulių miesto erdvės prisipildė smalsių šiauliečių, panorusių sudalyvauti Šiaulių kultūros centro organizuotose „Aktyviose Joninėse mieste“. Šiauliečiai […]

21 birželio, 2022

Birželio 17-19 dienomis vyko Plungės miesto šventė. Šiomis dienomis Plungės kultūros centras plungiškiams ir miesto svečiams dovanojo šiuolaikinių scenos menų […]

Lauros Prascevičiūtės nuotr.
21 birželio, 2022

Birželio 18 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyriuje (Radviliškio r.) virė darbas: lankytojus senųjų amatų ir kasdieninių […]

Vitalijos Pankienės nuotr.
20 birželio, 2022

„Nusišypsok ir būsi gražus“ – toks alytiškio dailininko Arūno Vaitkaus raginimas nuskambėjo Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje. Gal nuskambėjo kiek nerimtai, […]

20 birželio, 2022

„Europos archeologijos dienos 2022“ – tai tarptautinė iniciatyva, kviečianti įgyvendinti archeologijos paveldo pažinimui ir populiarinimui skirtas veiklas, inovatyviai ir originaliai […]

Kostas Poškus / Agnės Grigaliūnės nuotr.
20 birželio, 2022

Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos salėje dailininkas Kostas Poškus atvėrė parodą „Katinas ant stogo“ – alytietiškas impresijas vaizdu ir žodžiais. Kaip […]

18 birželio, 2022

Birželio 17-ąją iškilmingu Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdžiu pradėti renginiai, skirti jubiliejinei 230 metų sukakčiai, kai Plungės miestui buvo suteiktos […]

Ieva Dumbrytė / Daumanto Švaglio nuotr.
17 birželio, 2022

Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premija, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet paskirta Ievai Dumbrytei. Kūrėja įvertinta […]

Prie paminklo Antanui Algimantui Balčiūnui kalba Ramygalos klebonas kun. Alfredas Puško / Broniaus Vertelkos nuotr.
17 birželio, 2022

Šalia Juodos ir Aptekos upių santakos bei didingos vandens užtvankos išsistačiusiuose Jotainiuose birželio 11-ąją vyko tradicinė Panevėžio krašto amatininkų šventė […]

Tarp sveikintojų – ir trys Viktorai Rudžianskai: tėtis, brolis, sūnėnas
16 birželio, 2022

…Saulas diementas vėl sužibo Juknėnuose. Birželio 12-ąją į Antano ir Motiejaus Miškinių etnografinę-literatūrinę sodybą Utenos rajone sugrįžo tarptautinė poezijos šventė […]

Smagus šeimadienis parke
16 birželio, 2022

Vasarai prasidėjus Varėnos viešoji biblioteka ne kartą kvietė vaikus gilesniam vaikų poeto Martyno Vainilaičio kūrybos ir aplinkos, tapusios poeto įkvėpimo […]

13 birželio, 2022

Birželio 11-12 dienomis, Klaipėdoje, Vasaros estradoje, vyko Lietuvos vakarų krašto Dainų šventė, skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų švenčių 95-mečiui ir […]

Varžybos prie Žemosios Panemunės dvaro
13 birželio, 2022

Birželio 12 dieną Žemosios Panemunės dvare įvyko antrasis šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ etapas. Žemosios Panemunės dvaras – vieta, kur […]

13 birželio, 2022

Tarptautinėje konkursinėje parodoje „Skudurinė Onutė laiko kaitoje“ dalyvavo 42 autoriai: iš Alytaus, Kauno, Kuršėnų, Mažeikių, Prienų, Rietavo, Šiauliai, Telšių, Ukmergės, […]