29 rugpjūčio, 2016
Karolina Bieliauskaitė

Grafikos dizaineris Marius Žalneravičius: „Taip, aš esu robotas“.

Anykščiuose vykusio nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ metu buvo galima gėrėtis plačiu meno formų spektru. Anykščių menų inkubatoriuje menininkas Marius Žalneravičius pristatė plakatų parodą „Nr.2 Magenta“. Svajojęs tapti automobilių dizaineriu, kūrėjas suprato, jog nori save realizuoti grafiniame dizaine.

Jūsų interneto svetainėje yesiam.lt (taip aš esu, liet.) bandoma atskirti riba tarp buvimo savimi ir vartotojiškos visuomenės pusės, pasitelkiant žymią Arnoldo Švarcnegerio frazę „Taip, aš esu robotas“. Kaip Jums pavyksta atskirti „aš esu“ nuo „aš esu robotas“?

Man tai yra nuolatinė kova, pirmiausia su pačiu savimi, na ir kartais su užsakovu. Kiekvieną kartą norisi padaryti kažką, kas man pačiam ir klientui būtų džiaugsmas pasiekus finišą. Turbūt kaip ir dauguma mano kolegų, taip ir aš, stengiamės maksimaliai gerai atlikti gautą užduotį. Žinoma, nebūtinai visada tai pavyksta. Jeigu aš esu robotas, tai nelabai nuolankus, stringantis, galintis interpretuoti ne taip kaip numatyta programoje. Neužtenka poros mygtukų, kad atlikčiau reikiamą komandą. Pvz.: „Nereikia KAŽKO TOKIO, reikia paprastai“. Man dažniausiai norėtųsi vis tik KAŽKO TOKIO, kokia bebūtų užduotis. Ir tai gali tapti problema, kai tikrai reikia padaryti be jokių kūrybinių užtaisų, paprastai, elementariai. Bet, gali tapti ir abipuse dovana. Jei užsakovas nesitiki gauti KAŽKĄ TOKIO, nes užduoty nebuvo numatyta, bet rezultatas netikėtai išėjo smagus, tuomet abipusiai pasiteisina nenuolankus požiūris į užduotį, džiaugiamės visi. Bet kai išties noras būna gauti KAŽKĄ TOKIO, tada kartais pasijuntu kaip Lietuvos krepšininkas, į kurį nukreiptos visų akys – pataikys ar ne. Atsakomybė slegia. Tokiais atvejais darbo procesas gerokai pailgėja, daugiau kankinuosi. Nepaisant to, rezultatas gali būti daug išbaigtesnis, brandesnis, gal mažiau bravūriškas. Taigi, matyt prastas iš manęs robotas, jei ir esu.

Jūsų nuomone, ar yra riba tarp komercijos ir meno?

Žinoma, kad ji yra. Visiems aišku, kad komercija apie pinigus, o menas apie tuščias kišenes. Juokauju ir ne. Gali būti menas tobulai parduodamas ir komerciniai projektai tobulai meniški, čia pozityvioji pusė, bet gali būti ir liūdnųjų versijų, menas, kurio niekam nereikia, aklai grobuoniška komercija ir pan. Tenka susidurti su visokiais požiūriais apie meno, kūrybiškumo vertę, bet aišku viena, kad menininkas irgi žmogus (perfrazuojant grupės „Pieno lazeriai“ tekstą „Robotas irgi žmogus“), jam reikia batų ir batono, geriau su sviestu.

Kaip nusprendėte, jog gyvenimą norite sieti su menu? Ar čia jau buvo seniai užprogramuota, kai nusprendėte stoti į dailės akademiją?

Nusprendžiau gana anksti, bet keliavau sunkiai. Norėjau būti automobilių dizaineriu. Piešdavau daug mašinėlių ir gal trylikos metų jau buvau nusprendęs, jog stosiu į Dailės akademiją, labai norėjau studijuoti Vilniuje. Į Vilniaus dailės akademiją stojau tris kartus, ketvirtą stojęs nebūčiau. Netapau automobilių dizaineriu, nors baigiamieji bakalauro ir magistro projektai buvo su jomis susiję. Tam reikėtų stoti mokytis toliau arba iš naujo. Mano keli kurso draugai visgi dirba šioje srityje. Justinas Balčikonis dirba rimtoje JAV automobilių projektavimo įmonėje, Šarūnas Šlektavičius dėsto VDA dizainą, kur projektuoja koncepcinius automobilius. O mano praktikoje buvo daug daugiau grafinio dizaino užduočių, jaučiausi ir jaučiuosi savo vietoje.

„Purpurinio vakaro“ metu pristatėte parodą „Nr. 2 Magenta“. Apie ką ji?

Magenta – tai purpuro spalva. Kurie dirba su spauda, žino, kad magenta – purpurinė spalva. Tai yra antra sudedamoji spalva CMYK’e. CMYK yra keturspalvės spaudos kodas. Kitas dalykas, pagrindinis, kokiame kontekste buvo atidaryta ši paroda. Tai ir paroda didžiąja dalimi apie tai, nes gal pusė plakatų skirti bardams. Vienas plakatas yra ir „Purpurinio vakaro“. Kita dalis plakatų susiję ir su kultūriniais renginais, kinu, socialine tematika.

O kaip Jūs atsirenkate užsakymus? Dalyvaujate ir socialiniuose projektuose, pavyzdžiui, prieš alkoholio vartojimą.

Turiu tam tikras etines nuostatas. Namažai teko dirbti su alkoholio reklama. Bet po truputį ėmė zyzti įkyri mintis, ką aš darau, kam darau, kokia mano atsakomybė. Supratau, jog esu viso to dalyvis ir neakivaizdžiai skatinu žmones, ne tik suaugusius, bet netgi vaikus vartoti bjaurius dalykus, pateikdamas juos gražiai.

O kaip Jūsų gyvenime atsirado plakatų kūrimas?

Kai pradėjau laisvai samdomo dizainerio karjerą, tuomet atsirado daugiau nekomercinių, kultūrinių ar socialinių projektų, galimybių saviraiškai, tokiai, apie kokią svajojau. Festivalis „Tai – aš“ buvo vienas katalizatorių šioje veikloje. Dabar gerokai papildė portfolio KINO KLASIKOS „Skalvijoje“ filmų plakatai. Juos ypač smagu daryti. Na, o susidarius pakankamam kiekiui plakatų, nusprendžiau, kad reiktų fiksuoti kažkokį kūrybinį etapą, gal viduramžio.

Kokia yra plakato specifika? Kaip jame kažkas turi būti išdėstyta? Ar yra kažkokios taisyklės, kurių reikia paisyti?

Taip, taisyklės egzistuoja, bet dabar tos ribos labai trinasi. Klasikinėje plakato mokykloje labai aiški objektų hierarchija, šrifto ir iliustracijos santykis. Taigi remianatis esminiais plakato kūrimo principais ir yra konstruojamas vaizdas.  Apsisprendžiama, kas yra svarbiausia, kas pirmiausia turi būti pamatyta, kokia žinutė turi būti nuskaityta. Plakatas turi matytis iš toli ir pagauti per trumpą akimirką. Plakatas pagaus žmogų, jeigu jam yra įdomu, jis gilinasi, jei ne – tai tik triukšmas. Pavyzdžiui, jeigu plakatas yra socialinis – jame turi būti netikėtai įvardinta problema, pateikta taip, kad žmogus sustotų, užduotų klausimus, pažintų situaciją, kurioje gali atsidurti pats arba jau yra. Kad žmogus sustotų, reikia rasti būdą, kuris nebūtų įprastas akims, ne tipinis tai situacijai, priešingu atveju žmogus ignoruos mūsų norą aktualizuoti problemą, žinutę, numos ranka, „Ai, neaiškinkit“, „Boring“, „Šimtą kartų mačiau“, „Na ir kas“ ir t.t.

O kaip gimsta idėjos plakatui? Tik, kai ateina tas įkvėpimas, ar būna ir tokių akimirkų, kad tiesiog atsisėdate prie stalo ir kuriate?

Žinoma, galima kurti ir taip. Savo parodos plakatą padariau per pusvalandį, džiaugiausi, nors negaliu būti labai objektyvus. Kaip minėjau, jei lūkesčiai maži, paprastai viskas vyksta labai greitai ir smagiai, jei lūksečiai dideli, esi po padidinamuoju stiklu arba imi vaizduotis, kad esi labai stebimas, tada ima slėgti atsakomybės našta. Labai svarbu ir abipusis pasitikėjimas. Nuostabu yra dirbti, kai užsakovas tiki, kad darai, kas abiems yra geriausia. Kūryba – ilgas procesas. Kai atrandi idėją, ieškai jos tobuliausios versijos. Aišku, būna ir  kurios gimsta greitai, kai žmogus pasąmoningai prie stalo sėdėdamas piešia kažkokius kringelius. Mintys ateina ir tokiu būdu, bet tenka ir pasikankinti tikrai labai ilgai. Visgi tikiu, jog žmogus yra inspiruojamas, idėjos nebūtinai ateina iš jo paties. Aš įsivaizduoju, kad Dievo darbas yra žmones įkvėpti. Lygiai taip pat, Dievas duoda žmogui pasikankinti, kad jis ilgiau išgyventų dėl geresnio rezultato. Todėl vien sau nuopelnų prisiimti negaliu. Tai nėra mechanikos klausimas, dirbti tik vadovaujantis kažkokiais kūrybiniais principais ar sava patirtimi. Manyčiau yra tame ir mistikos, pagalbos iš nežinia kur. O gal – žinia.

O kaip menininkui tvarkytis su terminais? Kai pasako konkrečią datą iki kada užsakymas turi būti padarytas, o jokia idėja taip ir neateina į galvą. Ką tada daryti? Ar taip nėra jums buvę?

Aišku, yra. Turint tuos įgūdžius, kuriuos ką tik paneigiau ir tam tikrą mechaniką, vis tiek galima pasiekti estetinį rezultatą. Tik jis nebus šimto procentų vertės, norėjosi geriau, bet kitaip nebuvo įmanoma. Norėjai suspėti, pataikyti į terminus, visi daugiau mažiau patenkinti.

O gyvenime bardiška muzika, dainuojamoji poezija užima tam tikrą vietą?

Man patinka „Liūdni slibinai“. Patinka tai, kas šviežia, gaivu, novatoriška, originalu ir pataiko širdin. Jeigu vyrauja toks jausmas, kuris leidžia išgyventi žiūrovui – tuomet labai patinka. Man yra tekę būti „Purpuriniame vakare“ – puikus renginys, jauki atsmosfera, žmonės užbūrė, kaip tik taip įsivaizduoju dainuojamosios muzikos formatą. Kažkas netoli laužo ir poezijos su gitara teritorijos.

O kokios muzikos klausote dažniausiai?

Mano muzikiniai poreikiai kinta. David Bowie mirtis privertė pasidomėti jo darbais – likau sužavėtas. Nūdienos žmogui sunku būti siauroj srity, negirdėti, kas darosi šiandien. Būna klasikinės muzikos, acid džiazo, 90-ųjų plastmasinio popso ar „geležinių mergelių“etapai, kurie inspiruojančiai veikia. Apskritai, muzikoje mane labai žavi asmenybės, menininkai, pavyzdžiui, Roisin Murphy – ten viskas labai ekstravagantiška, nauja, nematyta.

Dėkoju už pokalbį.


7 gruodžio, 2022

Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu septyniems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams paskirti aukščiausi Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimai – garbės […]

Kazys Saja
7 gruodžio, 2022

Gruodžio 6-ąją, minint Pasvalio miesto gimtadienį, į Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką atvykusiam kraštiečiui, rašytojui, Kovo 11-osios Akto signatarui Kaziui Sajai Savivaldybės […]

3 gruodžio, 2022

2022 gruodžio 2 dieną, 18 valandą, Telšių kultūros centro salėje vyko tradicinis šventinis Telšių kultūros centro kolektyvų koncertas „Kai žmogus […]

2 gruodžio, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė šiandien pasirašė susitarimą su savivaldybių vadovais dėl meno ir dizaino viešosiose […]

1 gruodžio, 2022

Vienų audinių raštų ritminis judesys vos juntamas, kitų – toks stiprus, kad sunku ilgiau išlaikyti žvilgsnį; langelių srovė gali tekėti […]

29 lapkričio, 2022

Anykščių miesto senosios dvarvietės teritorija (ONIXTI) didžiąja dalimi šiandien yra neurbanizuota ir neužimta infrastruktūros, tad turi daug potencialo vystytis. Rajono […]

Šiemet vykstantis istorijų pasakojimo festivalis Mano migracijos istorijos - jau antras. Fot. Samsonas. LNM
24 lapkričio, 2022

Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Siekdamas giliau suvokti ir pažinti migracines patirtis, […]

Europos chorų asociacijos generalinė sekretorė Sonja Greiner, Ieva Krivickaitė, Silvija Pročkytė (Iš kairės) / Organizatorių nuotr.
22 lapkričio, 2022

Novi Sad mieste, Serbijoje, savaitgalį vyko Europos chorų asociacijos Generalinė asamblėja, kurios metu oficialiai paskelbta, kad sekančiai organizacijos Asamblėjai pasirinktas […]

„Dekoratyvi stiklo medžiaga „Cinivitro“ (aut. Airidas Skublickas, projektą kuruoja antrepreneris doc. Marius Norkus)
18 lapkričio, 2022

Spalį Eindhovene surengta „Nyderlandų dizaino savaitė“ (angl. Dutch Design Week), garsėjanti naujausiomis dizaino idėjomis ir didžiule dizainerių koncentracija viename mieste. […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
18 lapkričio, 2022

Lapkričio 16 dieną Šiaulių kultūros centrą drebino jau eilę metų gyvuojanti rudens vakaronė „Močiutės skrynią pravėrus“. Renginys subūrė tiek didelius, […]

Pypkė su Senojo Testamento scena su pranašą Joną ryjančia didžuve / S. Samsono nuotr. LNM
18 lapkričio, 2022

Nuo vaisto visoms ligoms gydyti iki XXI amžiaus rykštės – tabako istorija pasaulyje ir Europoje yra intriguojanti, o šiandien, pasibaigus […]

17 lapkričio, 2022

Zarasų rajono savivaldybės ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos kviečia lankytojus į naują interaktyvų turą, pasakojantį apie šiuose […]

„8 Festival“ akimirka Lunatikų nuotrauka - R. Šeškaitis
15 lapkričio, 2022

Geros naujienos ir džiugi žinia Lietuvos muzikos industrijai – šiais metais Lukiškių kalėjime pirmą kartą vykęs festivalis „8 Festival“ nominuotas […]

14 lapkričio, 2022

Šių metų lapkričio 11 d. Australijoje įvyko „Azijos Oskarais“ vadinami Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono kino akademijos – Asia Pacific […]

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius dr. Darius Liutikas
14 lapkričio, 2022

Lapkričio 11 d., po vienerių metų pertraukos įvyko „Turizmo gilės“ apdovanojimai. Jau tradicija tapę turizmo paslaugų teikėjų apdovanojimai „Turizmo gilės“ […]

14 lapkričio, 2022

Lapkričio 9 d. Traksėdžių bibliotekoje vyko dviejų Šilutės TAU literatų sambūrio „Vėdrynas“ kūrėjų knygų, tai autorinės Nijolės Čepienės knygos „Mano […]

Ignė Zdanevičiūtė
10 lapkričio, 2022

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto Metalo meno ir juvelyrikos III kurso studentai, vadovaujami prof. Romualdo Inčirausko, jau kelintus metus […]

10 lapkričio, 2022

Lapkričio 8-osios vakarą Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje įvyko poezijos ir muzikos vakaras „…Per tavo dieną, lapais nukritusią…“, skirtas paminėti […]

Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas prie pašventinto paminklo Ciplijauskų šeimai bei dailininkui Vytautui Ciplijauskui atminti
7 lapkričio, 2022

Vėjuoto spalio paskutiniojo sekmadienio vidurdienį, po Šunskų Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje kan. klebono Deimanto Brogio aukotų šv. Mišių, jų dalyviai […]

7 lapkričio, 2022

2022 m. minint Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos įkūrimo 85-erių metų sukaktį ir šviesuolio, rašytojo, dramaturgo, filosofo, švietėjo, humanisto, chorvedžio, […]