Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais Lietuvoje degė daugiau kaip 600 gyvenamųjų namų. Iš viso šiemet jau kilo 1230 gaisrų, beveik pusė jų – gyvenamuosiuose namuose.
Šią naktį Vilniuje, Juozapiškių gatvėje ugniagesiai gesino atvira ugnimi degusį mūrinį namą. Kaimynų dėka aukų išvengta. Neįgalus vyras buvo išneštas į lauką. Gaisro metu nudegė stogas, įgriuvo medinis perdengimas. Išdegė namo vidus, sudegė namų apyvokos daiktai, baldai ir buitinė technika. Gaisro aplinkybės tiriamos.
Atsakomybės stoka – daugelio gaisrų ir kitų nelaimių priežastis
„Per praėjusį budėjimą vykome į netoli Joniškio esantį Ziniūnų kaimą. Net sunku buvo patikėti, kai išlaužus vieno iš butų duris, išvydome, kad žmogus, įjungęs kiaulių svilinimui naudojamą įrangą, šildėsi būstą. Jis buvo taip įmigęs, kad jį vos pavyko pažadinti policininkams. O viduje buvo ir dujų, ir dūmų. Nuo alkoholio apsvaigęs žmogus niekaip nesuvokė, kaip čia mes atsiradome“, – pasakojo Joniškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Eligijus Zigmantas.
Praėjusią savaitę gaisrai Lietuvoje nusinešė net 8 žmonių gyvybes. Šiemet juose jau žuvo 25 gyventojai. Nuo žūties gaisre šiais metais ugniagesiai išgelbėjo 23 žmones. E. Zigmanto nuomone, kiekvienas žmogus turėtų pasirūpinti saugumu. Atsakomybės stoka – daugelio gaisrų ir kitų nelaimių priežastis.
Per tuos 17 darbo metų priešgaisrinėje apsaugoje E. Zigmantui yra tekę gesinti daugybę gaisrų. „Skaudžiausia, kai ugnyje žūsta žmonės. O didžiausias džiaugsmas, kai spėjame išgelbėti. Štai prieš kelerius metus Joniškyje teko gelbėti keturis vaikus. Gaisras tąkart kilo daugiabutyje. Pietų miego užmigdžiusi vaikus, jų mama trumpam buvo išskubėjusi į parduotuvę. Kad bute kilo gaisras, pajuto kaimynai. Mes spėjom vaikus išnešti, o medikams pavyko juos atgaivinti,“ – neeilinį gaisrą prisimena jis.
Jo nuomone, sunkiausia nuo žūties gaisruose apsaugoti žmones, kurie nuolat girtauja, o būdami neblaivūs, rūko lovose. Nors tokį gyvenimo būdą pasirinkusiems neretai dalijami autonominiai dūmų detektoriai, bet būna ir taip, kad šie juos skuba parduoti, jog galėtų įsigyti alkoholio.
„Per lengvai tokiems žmonėms mokamos pašalpos, – mano Eligijus. – Net tada, kai jiems siūlomas darbas, seka atsakymas: „O kodėl aš turiu dirbti, jeigu ir nedirbdamas galiu gyventi?“ Bet juos visada pamatysi besisukiojančius prie parduotuvės. Vieną dieną vienas pinigų turi, kitą dieną kitas… Taip ir gyvena kaip užburtame rate. Girtauti liaujasi vienetai. Tokius tik du gyvenime teko sutikti. Vieną sustabdė liga, kitam išsikapstyti padėjo moteris“. Pasak E. Zigmanto, ypač liūdna, kai girtauti pradeda jauni žmonės. Po kelerių metų tokio gyvenimo, alkoholis juos neatpažįstamai pakeičia.
Išgelbėti iš ugnies, deja, pavyksta ne visada. E. Zigmantas iki šiol nėra pamiršęs savo pirmosios ugniagesio gelbėtojo darbo dienos krikšto. Gaisras tąkart kilo vienintelėje Dilbinų kaime esančioje sodyboje. Jo metu žuvo du žmonės – vyras ir moteris.
Pasak jo, pastaruoju metu gaisrų mažėja. Gyventojų – taip pat. Vis rečiau pavasarį tenka gesinti ir žolės gaisrus, nes rajone beveik neliko dirvonuojančių laukų. Bet ugnis dažnai nusiaubia žemės ūkio techniką. Tenka ugniagesiams gerokai paplušėti ir gesinant durpynus.
Pasiteiravus, kaip tapo ugniagesiu, Eligijus sako, kad tai lėmė atsitiktinumas. Gaisrininkais dirbo keli jo pažįstami. Kai jam pasiūlė tapti ugniagesiu, nutarė pabandyti. Nors Joniškis ir nepatenka tarp gaisringiausių rajonų, bet ugnis jame ir gyventojus, ir ugniagesius kartais gerokai pašokdina. Beje, dirbdamas ugniagesiu, Šiaulių universitete jis baigė kūno kultūros specialybę. Yra treniravęs vaikų tinklinio komandą.
Pasak Eligijaus, darbas žmogų daug ko išmoko. O jei esi darbštus, visada jo rasi. E. Zigmantas gesina ne tik gaisrus, jis dar yra ir ūkininkas. Derlingose Joniškio žemėse augina javus. Laimės ieškoti svetur jo šeima neplanuoja. Jis nėra linkęs ir dejuoti, kad ūkininkauti sunku. Visa jo sėkmės paslaptis – nuoširdus darbas. Šeimoje auga vienuolikmetė dukra ir septynerių metų sūnus. Ar jis nežada tapti ugniagesiu? „Vieną dieną jis – ugniagesys, o kitą – traktorininkas,“ – pašmaikštauja Eligijus.
O koks gyvenimas be pomėgių… Jų Eligijui taip pat netrūksta. Iššūkius mėgstančiam vyrui patinka ir žvejoti, ir medžioti. Tai trumpam padeda pamiršti ir gaisrus, ir ūkininkavimo rūpesčius.
