21 spalio, 2015

Į pamiškes – tūkstančiai tonų senų padangų

Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, kurių atliekų didžioji dalis iki šiol tinkamai nesutvarkoma.

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 200 tūkst. automobilių. Į Lietuvą įvežami daugiausia naudoti automobiliai ir ruošiantis jais važinėti dažniausiai yra atliekamas būtinas techninis aptarnavimas – keičiami įvairūs filtrai, alyva, taip pat pakeičiamos padangos. Taip  tarp kitų automobilinių atliekų susidaro apie 10 tūkst. tonų naudotų padangų. Automobilių servisai, ypač mažesnieji, vis dar neretai senas padangas sukrauna atgal į automobilį, nes neturi pasirašytų sutarčių su padangų atliekas tvarkančiomis organizacijomis, todėl padangų tvarkymo išlaidos užkrauna ant gyventojų pečių ir verčia juos padangas šalinti regioninių atliekų tvarkymo centrų aikštelėse arba paprasčiausiai išmesti.

Dar apie 22 tūkst. tonų padangų kasmet į Lietuvos rinką atgabenama parduoti. Galima daryti prielaidą, kad kasmet susidaro panašus kiekis automobilių padangų atliekų. Todėl panašu, kad Lietuvos vidaus rinkoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų automobilių padangų atliekų.

Automobilius ardančios ir dalis parduodančios įmonės, tvarkydamos atliekas, bendradarbiauja su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacija, todėl situacija yra kiek geresnė. Iš sutartis pasirašiusių autolaužynų padangos yra surenkamos ir patenka pas perdirbėjus. Pakartotinai naudojant padangas gaminamos specialios dangos sporto aikštynams ar vaikų žaidimo aikštelėms, taip pat padangos gali būti panaudojamos kaip energijos šaltinis ten, kur yra aplinkosaugos reikalavimus atitinkami deginimo įranga.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit džiaugiasi, kad pastaruoju metu vis daugiau gamintojų ir importuotojų vykdo jiems nustatytas pareigas tinkamai ir  finansuoja automobilių ardytojų susidarančių atliekų tvarkymą. Tačiau nemažai tokių, kurie vis dar naudojasi teisės aktų spragomis, pasirenka individualią atsakomybę ir iš esmės vykdo tik vieną pareigą, t.y. iš atliekas tvarkančių įmonių nusiperka dokumentą, kurio turėjimas leidžia nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis.

Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos, subūrusios didžiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus, tokius kaip „AD BALTIC“, „Inter Cars Lietuva“, „Skuba“ ir kiti, vadovas Alfredas Skinulis tikisi, kad einant laikui įmonių ir gyventojų sąmoningumas augs, o įstatymų leidėjai atkreips dėmesį į teisės aktų spragas, kad būtų užtikrintas kuo didesnio atliekų kiekio sutvarkymas pagal visus Europos Sąjungos reikalavimus.

Aplinkos ministerija nuolat primena, kad už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti žalą, kuri siekia daugiau kaip 140 eurų. Skaičiuojama, kad guminės padangos, patekę į gamtą, suyra apytikriai per 120-140 metų. Perdirbamos jos gali pavirsti įvairiomis dangomis sporto aikštynams ar žaidimų aikštelėms ir kitais gaminiais, kuriems tinka perdirbta guma.


24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]