Gyvas dirvožemis – sveika Baltijos jūra
Vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi savaitgalį praleisti ne prekybos centre ar mieste, o ūkiuose. Taip vadinami „Pasivaikščiojimai su ūkininku“ (angl. farm walk) darosi vis populiaresni Lietuvoje. Vienas tokių renginių vyko praėjusį savaitgalį Ukmergės rajone, ūkininko Valentino Genio ūkyje tema „Pažintis su dirvožemio pasauliu – kodėl jis svarbus mums ir Baltijos jūrai“.
Baltijos jūra – viena labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje. Tačiau tarša neprasideda jūroje – nemaža dalis taršos nitratais prasideda ten, kur auginamas mūsų maistas, todėl yra svarbu, kokiu būdu ūkininkauja mūsų ūkininkai. Renginio žinutė paprasta, bet svarbi: rinkdamiesi maistą, pasirenkame ir aplinkos būklę. Kiekvienas mūsų gali prisidėti – domėdamasis, kaip auginamas maistas, remdamas aplinkai draugiškus ūkius ir skatindamas pokytį.
Baltijos jūros tarša prasideda sausumoje
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje – ji kenčia nuo eutrofikacijos, taršos sunkiaisiais metalais, plastiko ir kitų cheminių medžiagų. Dėl riboto vandens apsikeitimo su Atlanto vandenynu teršalai jūroje užsilaiko ilgiau, o jautri ekosistema tampa itin pažeidžiama.
„Pasivaikščiojimo su ūkininku“ dalyviai diskutavo, kaip ūkininkų veiksmai veikia aplinką ir net Baltijos jūrą. „Tarša nitratais – viena didžiausių problemų, su kuria šiandien susiduria mūsų jūra. Nemaža dalis šios taršos prasideda sausumoje – kai trąšos išplaunamos iš dirvožemio į upelius, upes ir galiausiai patenka į Baltiją. Todėl būtent ūkininkų vaidmuo – esminis.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.
Ūkininkas Valentinas Genys, kuris savo ūkį daugiau kaip 25 metų plėtoja be plūgo, sintetinių trąšų ir pesticidų, pabrėžė: „Sveiką dirvožemį sukurti užtrunka – tai ilgas darbas, bet jis atsiperka. Dirva tampa gyva, sulaiko drėgmę, augalai būna sveikesni, jų nereikia papildomai tręšti ar purkšti. O kai mažiau chemijos – mažiau ir taršos, kuri nuteka į Baltijos jūrą.“
Nematomos dirvožemio problemos
Nors nuo dirvožemio tiesiogiai priklauso mūsų maistas, vanduo ir net klimato stabilumas, apie jį kalbama kur kas rečiau nei apie orą, vandenį ar miškus. Ši gyvybiškai svarbi tema dažnai lieka nepastebėta. „Visi kalba apie miškus, oro ir vandens taršą, bet dirvožemio problema dažnai lieka nuošalyje – ji tiesiog nematoma,“ – sakė Laima Nevinskaitė iš Socialinių inovacijų instituto, pristatydama nesenai atlikto tyrimo įžvalgas. „LOESS“ projekto metu atliktas tyrimas atskleidė, kad mokyklose dirvožemio temai skiriama nepakankamai dėmesio, o mokytojams stinga tinkamų priemonių. Universitetuose šia tema galima gilintis, tačiau trūksta tarpdiscipliniškumo – būtina, kad bendradarbiautų geografai, biologai, mikrobiologai bei agronomai.
Dirvožemio garsai – gyvybės ženklas
Renginio dalyviai turėjo išskirtinę progą pasiklausyti dirvožemio garsų ir susipažinti su potencialia dirvožemio bioįvairovės matavimo metodologija. Edukaciją vedusi Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė pristatė naują būdą pajusti dirvožemį, naudojant mikrofoną. Ji dalyviams pristatė garsus, įrašytus V. Genio laukuose ir gretimai esančiame chemizuotame ūkyje – ekologinio lauko įraše girdėjosi gausesni ir įvairesni garsai.
„Yra manoma, jog garsų šaltinis yra judantys didieji dirvožemio gyvūnijos atstovai, galintys pajudinti dirvožemio daleles – sliekai, skruzdės, vorai, šimtakojai, įvairios lervos. Sveikame dirvožemyje taip pat gyvuoja mikroorganizmai, kurie yra esminiai dirvožemio struktūros kūrėjai, o nuo jos priklauso, ar dirvožemyje galės sklisti garsai.“ – pasakoja D. Railaitė.
Sveikas, gyvybingas dirvožemis, kuriame gausu įvairių organizmų, ne tik skleidžia daugiau garsų – jis ir kur kas efektyviau sulaiko maistines medžiagas, ypač nitratus, todėl mažiau teršia upes ir galiausiai – Baltijos jūrą.
Lietuvoje populiarėjantis renginių formatas keičia požiūrį į žemės ūkį
Pasivaikščiojimai su ūkininku – tai Lietuvai dar naujas renginių formatas, kuriame dalyviai susitinka su ūkininkais, susipažįsta su aplinkai draugišku ūkininkavimu ir sužino, kaip auginamas jų kasdienis maistas. Tokie renginiai sparčiai populiarėja – juose dalyvauja šeimos, miestiečiai, studentai, gamtos mylėtojai ir net patys ūkininkai.
„Žmonės vis labiau domisi, koks yra jų maistas, iš kur jis atkeliauja ir kokį poveikį daro mūsų sveikatai bei gamtai. Žmonėms svarbu ne tik žinios, bet ir nuoširdus kontaktas: galimybė užduoti klausimus, patiems matyti ūkį iš vidaus, išgirsti apie realius iššūkius ir sprendimus. Toks renginių formatas padeda auginti pasitikėjimą tarp ūkininko ir vartotojo.“ – sako J. Gulbinas.
