Potvynis gresia ne tik Lietuvai: skalaujama visa Europa

Šią savaitę prognozuojami potvyniai Lietuvoje paskatino rizikos zonose esančias savivaldybes ruoštis, o premjerė Inga Ruginienė pavedė tarnyboms parengti detalų veiksmų planą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) akcentuoja, jog tinkamas pasirengimas ir gyventojų informuotumas yra būtinieji veiksniai, padėsiantys išvengti nuostolių. Kiek anksčiau šiemet ir Pietų Europą nuplovė didžiulės liūtys, tvino gatvės, virto medžiai. Ir nors priežastys skirtingos, tačiau stichijos sukelti iššūkiai ir pasirengimas jiems – panašūs. 

Šiuo metu Lenkiją jau talžo potvyniai. Pasak Lenkijos Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vyriausiojo vado atstovo spaudai vyresniojo brigados generolo Karolio Kierzkowskio, vien sekmadienį gauta daugiau nei 900 pranešimų apie pastatų, gatvių ir kiemų užliejimus. Daugiausia incidentų įvyko Vakarų Pamario vaivadijoje, Didžiojoje Lenkijoje ir Kujavijos-Pamario vaivadijoje.

Vasario pradžioje Portugalijoje dėl blogų oro sąlygų žuvo penki žmonės, dalyje pakrantės regiono buvo paskelbtas oranžinis pavojus, iš Atlanto vandenyno atslinkus audrai Leonardo. Tuo metu Ispanijos Andalūzijos regioną talžiusi audra privertė saugumo sumetimais evakuoti daugiau nei 3 tūkst. gyventojų. Ispanijos meteorologijos agentūra AEMET regione buvo paskelbusi aukščiausią – raudoną – pavojaus lygį dėl liūčių. Šalindami nuošliaužas ir kritusius medžius dirbo ne tik ugniagesiai, bet ir gausios kariuomenės pajėgos. 

Apie evakuacijos galimybę šiuo metu kalbama ir dalyje Lietuvos regionų, žmonės raginami įsivertinti, ar jų gyvenamoji vieta patenka į galimo užliejimo zoną, apgalvoti veiksmus ekstremalios situacijos atveju ir iš anksto pasiruošti būtiniausias priemones. PAGD specialistai įspėja, kad situacija pasikeisti gali greitai, todėl išankstinis pasirengimas gali turėti lemiamą reikšmę. Savivaldybės, patenkančios į rizikos zonas, jau yra parengusios gyventojų perspėjimo, evakuacijos ir laikino apgyvendinimo planus. Jei prireiktų, žmonės būtų apgyvendinami iš anksto numatytose vietose, kur būtų užtikrintos būtinos gyvenimo sąlygos. 

„Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio, sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygiai gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes“, – teigė Meteo.lt specialistai. 

Daug iššūkių, pasak jų, gali sukelti ledo sangrūdos, kurias prognozuoti iš anksto sudėtinga, o vandens kilimas joms atsiradus auga eksponentiškai ir reikia reaguoti greitai. 

Šiek tiek anksčiau savivaldybės atstovas komentavo, kad anksčiau buvo įvertinta, jog potvynis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galėtų paveikti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų pastatų, esančių prie Neries, Vilnios ir Vokės upių. Seniūnai įpareigoti aplankyti visus grėsmės zonose esančius gyventojus ir perduoti jiems atmintines, kaip individualiai pasiruošti potvyniui. Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė tikina pradėjusi ir realius parengiamuosius darbus. 

„Kad tirpstantis sniegas nesukeltų vandens kaupimosi gatvėse, kiemuose ir žemiau esančiose teritorijose, visame mieste jau pradedami lietaus nuotekų tinklų parengiamieji darbai“, – sakė institucija. 

Kauno rajone galimiems pavojams taip pat ruošiamasi. Prognozuojama, kad potvynis pirmiausia galėtų smogti Neries pakrantėje esančioms Domeikavos ir Lapių seniūnijoms. Savivaldybė jau yra numačiusi evakuacijos planus, o prasidėjus stichijai kelius į užlietas teritorijas saugotų policijos pareigūnai. 

Stichija dažna, tačiau vis dar sunkiai valdoma 

Šių metų pradžioje stipri audra, sukėlusi potvynius, talžė Italijai priklausančios Sicilijos krantus. Stipriai paveikti istoriniai Sirakūzai, Mesina, Katanija. Šaltinių duomenimis, ciklonui ruoštasi iš anksto – sustumti smėlio pylimai, miestų aikštėse įsikūrusių pastatų vitrinos apdėtos smėlio maišais. Didžiulis vėjas potvynius atnešė iš Maltos pakrantėms. Nepaisant pasirengimo, nuostolių išvengti nepavyko: apgadinti restoranų fasadai, išplauti krantai ir krito medžiai. Dėl audros taip pat buvo laikinai sutrikdyti keltų reisai, mokyklų veikla ir dalies gyventojų elektros tiekimas – civilinė apsauga fiksavo šimtus incidentų per kelias dienas. 

Dar daugiau aukų pareikalavę potvyniai Europą nuplovė 2024 metais. Naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis, Ispanijoje tuomet kilo daugiausiai aukų per kelis dešimtmečius nusinešę potvyniai, žuvo daugiau nei 230 žmonių, daugiausia rytiniame Valensijos regione.  

Tuo metu vidurio Europoje įsikūrusią Čekijos Respubliką potvyniai užklupo po gausių liūčių, patvinus didžiosioms šalies upėms. Šalyje buvo miestų, kuriuose potyvinis užtvindė 80 proc. ploto. Gyventojams trūko maisto, nutrūko mobilusis ryšys, buvo itin sudėtinga koordinuoti gelbėjimo operaciją. Ypač sudėtinga situacija tuo metu formavosi Pietų Bohemijoje, Šiaurės rytų Moravijoje. Nepaisant to, Čekija pasimokė iš 1997 ir 2022 metais nutikusių potvynių. Ministras pirmininkas Petras Fiala atkreipė dėmesį į patobulintus prognozavimo modelius, kurie leido laiku įgyvendinti priemones, ypač vandens lygio reguliavimą užtvankose, potvynių užtvarų statybą ir daugiau nei 13 tūkst. žmonių evakuaciją dėl atsargumo. Sėkmingesnis nei ankstesniais metais krizės valdymas patvirtina Lietuvos tarnybų perspėjimus, kad svarbiausia – išankstinis pasirengimas bei savalaikis informacijos sekimas. 

 ELTA primena, kad PAGD specialistai yra išplatinę rekomendacijas, kaip saugotis nuo potvynio. Kaip pagrindinę apsaugos priemonę siūloma rinktis evakuaciją iš pavojingos vietovės. Nėščiosioms, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams patariama išvykti į saugesnes vietas. Jei nusprendžiama likti potvynio zonoje, siūloma iš anksto pasirūpinti plaukiojimo priemone (valtimi ar plaustu), neperšlampama apranga, ilgo galiojimo maistu ir geriamuoju vandeniu ne mažiau kaip 10 parų, taip pat būtinais vaistais, apšvietimo priemonėmis, kuru ir malkomis. 

Rekomenduojama turėti mobilųjį telefoną bei atsarginius maitinimo elementus. Taip pat patariama paaukštinti baldus ir gyvulių laikymo vietas, izoliuoti elektros laidus, išjungti nereikalingus elektros prietaisus. Iš rūsių siūloma išnešti maisto atsargas ir vertingus daiktus, o lengvesnius daiktus perkelti į viršutinius aukštus ar pastoges.

Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“ ir Austrijos naujienų portalas „Der Standard“.