Į Seimą perskėlusi akcija „Skaidrinam“ identifikavo beveik 20 itin brangius daiktus mėgstančių parlamentarų: kadencijai baigiantis – pirko skubėdami

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai skelbia naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Politikų piktnaudžiavimo atvejus demaskuojančios iniciatyvos autorius Andrius Tapinas teigia, kad Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti itin brangius ir vargu ar Seimo nario darbui būtinus pirkinius. Visuomenininko teigimu, tokia praktika yra amorali, mat politikai brangius kompiuterius bei telefonus „griebė“ artėdami prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau.

„Mano galva, tai amoralus piktnaudžiavimas mokesčių mokėtojų lėšomis ir Seimo nariai tai žino“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė A. Tapinas.

Kaip pažymi A. Tapinas, Seimo reglamentai numato, kad už parlamentines lėšas nusipirkti telefonai, kompiuteriniai ir kita parlamentinei veiklai reikalinga programinė įranga lieka politikui, jei visa tai įsigyjama likus 12 mėnesių iki Seimo nario kadencijos pabaigos.

„(…) numanoma, kad ši kadencija baigsis 2024 lapkričio 12 arba 14 dieną, todėl 12 mėnesių iki kadencijos skaičiuojami nuo 2023 metų lapkričio 15 dienos“, – rašo A. Tapinas, pažymėdamas, kad pastarąją datą ir galima laikyti terminu iki kada įsigyti kompiuteriai ir telefonai lieka parlamentaro mandatą turinčio žmogaus nuosavybėn.

„Tada mes peržiūrėjom visų Seimo narių brangius pirkinius, kurie papuola į šitą laiko juosta: tarp 2023 rugsėjo ir lapkričio 15 dienos. Ir tokių Seimo narių, kurie skubėjo prekintis, yra labai nemažai – galima sakyti ištisas Legionas“, – teigė akcijos „Skaidrinam“ iniciatorius.

Artėjant numatytam terminui, proga įsigyti kompiuterinės technikos pasinaudojo 18 Seimo narių

Artėjant prie termino, kada galima įsigytus daiktus pasilikti sau, 18 Seimo narių nutarė įsigyti ne po vieną kompiuterį ar telefoną, kitos prabangios elektronikos.

Konservatorius Arūnas Valinskas pernai lapkričio 11 d. nusipirko kompiuterį Lenovo Legion Pro 7 su 16 colių monitoriumi, studijinį mikrofoną Rode NT1. Tam politikas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų atseikėjo 3016 eurų. Visgi, pažymi A. Tapinas, konservatorius netruko sureaguoti ir pranešė, kad lėšas už šiuos įsigijimus jis grąžins Seimo kanceliarijai.

Ministrė Agnė Bilotaitė taip pat paskutinėmis dienomis įsigijo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė – politikė nurodė rugsėjo 22 d. įsigijusi nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė per 2,5 tūkst. eurų. Visgi, tokį pirkinį politikė įsigijo išsimokėtinai.

Jos partijos kolega Emanuelis Zingeris už parlamentines lėšas įsigijo telefoną Apple Iphone 14 Pro Max už 1380 eurų. Lapkričio 12 d. politikas taip pat nusipirko ir Apple Studio Display monitorių už 1799 eurus.

Kitas konservatorius – Kęstutis Masiulis – parlamentines lėšas skyrė limituoto leidimo Galaxy S23 Green Žalgiris telefonui, kurio vertė 890 eurų. Visgi, vos prieš mėnesį politikas buvo įsigijęs kitą telefoną – Samsung Galaxy S23 o Ultra Black, Samsung Watch, nešiojamą 1TB SSD, bevielį kroviklį, kurių visų vertė 1589 eurai. Tarp pirkinių – ir premium klasės nešiojamasis kompiuteris už 2,7 tūkst. eurų. Per keturis mėnesius politikas kompiuterinei technikai iš viso išleido 5,2 tūkst. eurų.

Buvęs krašto apsaugos ministras Vilius Semeška rugsėjo 13 d. įsigijo HP Elitebook 2040 kompiuterį už 2189 eurus. Kiek anksčiau – rugpjūtį – Sony Experia telefoną už 1104 eurus.

Jo kolega frakcijoje, Sergejus Jovaiša, rugsėjo 12 d. kompiuterį HP Elitebook įsigijo už 1993 eurus.

Dar vienas konservatorius – Antanas Matulas – rugsėjo 20 d. 1461 eurą parlamentinių lėšų atseikėjo telefonui Samsung Galaxy S23 UltraBlack, o mėnesiu anksčiau 1901 eurą išleido žaidimams skirtam nešiojamajam kompiuteriui Acer Nitro.

Jau anksčiau į „čekiukų“ skandalą įsivėlusi politikė, buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė rugsėjo 22 d. įsigijo Macbook Air 13 už 2049 eurus.

Jau anksčiau A. Tapinas buvo paviešinęs ir „laisviečio“ M. Matijošaičio pirkinių ataskaitą. Paskutinėmis dienomis politikas dar spėjo įsigyti Samsung Galaxy Fold5 telefoną su ekologišku dėklu ir rašikliu už 2317 eurų.

Darbo partijos pirmininkas ir kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis už parlamentinei veiklai įsigijo žaidimams skirtą kompiuterį MSI Stealth, taip pat kompiuterį Apple Macbook Pro 16, kurio vertė siekia 2,7 tūkst. eurų. Be to, pastebi A. Tapinas, pastarąjį kompiuterį politikas įsigijo iš mobiliųjų telefonų taisyklos savininko Daniel Lapin.

Buvęs „darbietis“, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis Vytautas Gapšys taip pat parlamentines lėšas paskutiniais praėjusių metų mėnesiais skyrė kompiuterinei technikai. Spalį jis nusipirko Iphone 13 už 1739 eurus.

Vigilijus Jukna rugsėjo 28 d. įsigijo Mac mini kompiuterį už 1950 eurų. Prieš metus jis nusipirko ir Macbook Air su rankų darbo juodu odiniu dėklu – tam skyrė 2246 parlamentinių lėšų.

Darbo frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas rugsėjo 30 d. nusipirko Iphone 14 Pro už 1119 eurų.

Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės atstovas, Aidas Gedvilas pernai rugpjūtį Macbook Pro 14 išleido 2634 eurus, spalį – telefonui Iphone 15 Pro Max Blue Titanium 1783 eurus, lapkritį – monitorių už 2070 eurus.

„Valstietis“ Gintautas Kindurys praėjusių metų rugsėjį 1256 eurus parlamentinių lėšų išleido telefonui Samsung Galaxy, tačiau jau šių metų vasarį politika pirko naują telefoną.

Kitas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas praėjusių metų rugsėjo 14 dieną nusipirko 1438 eurų vertės amsung Galaxy 23 telefoną ir dar odinį dėklą už 41 eurą. Visgi, po penkių dienų Seimo narys dar nusipirko Asus Zenbook nešiojamąjį kompiuterį už 1450 eurų.

Pernai rugpjūtį socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat įsigijo nešiojamąjį kompiuterį Lenovo Legion 5 Pro už 1699 eurus.

Liberalas Arminas Lydeka taip pat įsigijo 1497 eurų vertės kompiuterį Lenovo ThinkPad, 440 eurų vertės telefoną Samsung A546, kurį, pagal reglamentą, jau turės grąžinti, nes įsigijo lapkričio 20 d.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys M. Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Pats M. Matijošaitis pirmadienį teigė, kad įranga buvo tikslingai naudojama darbui Seime. „Laisviečio“ teigimu, už tai, kas bus įvertinta kaip netikslinga įranga, jis lėšas Seimo kanceliarijai grąžins. Taip pat M. Matijošaitis nurodė po kadencijos parlamente visą pirktą įrangą jis paliksiantis Seimo nuosavybei.

Visgi, jau kitą dieną politikas paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Į tyrimą kiek anksčiau sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Konservatorius Seimo kanceliarijai grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

Klausimų dėl parlamentinių išlaidų sulaukė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Parlamentarės ataskaitose nurodoma, jog ši ne kartą pirko maketavimo paslaugas iš Mindaugo Mikulėno – konservatorių frakcijos vadovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės sutuoktinio, skelbia LRT televizija.

„Čekučių“ skandalui įsisukus Seime, I. Šimonytė kartoja: parlamentinių išlaidų panaudojimo tvarką reikia keisti

Į Seimą persikėlus iniciatyvai „Skaidrinam“, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad reikia keisti parlamentinių išlaidų panaudojimo tvarką. Ministrė pirmininkė toliau neatsitraukia nuo savo anksčiau išsakyto siūlymo parlamentines lėšas įskaityti į Seimo narių atlyginimą.

„Reikia (…) pridėti tą sumą prie Seimo narių atlyginimo, apmokestinti ją visais šioje valstybėje nustatytais mokesčiais ir tada jau kam reikia gėlių, tegul perka gėles, kam reikia saldainių, tegul perka saldainius, kam kuro – tegul perka kurą ir pan.“ – žurnalistams trečiadienį teigė I. Šimonytė.

„Labai seniai esu Seimo nariams tai pasiūliusi – nuo pat tada, kai atėjau į Seimą – kad nereikia šitos pagundos, nes yra rizika už labai nedidelius pinigus labai susigadinti savo reputaciją“, – pridūrė ji.

Dėl to, kokio dydžio suma galėtų būti pridedama prie parlamentarų apmokėjimo, nuspręsti turėtų pats Seimas, mano I. Šimonytė.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas pirmadienį paskelbė, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Žurnalistų dėmesį taip pat atkreipė ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės maketavimo paslaugų užsakymai iš Mindaugo Mikulėno – konservatorių frakcijos vadovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės sutuoktinio, trečiadienį paskelbė LRT televizija.

Visgi, jau kitą dieną politikas paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš „laisviečių“ sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose.

Dar prieš paskelbiant rezultatus, į tyrimą sureagavo ir energetikos ministras, Seimo narys Dainius Kreivys. Praėjusią savaitę konservatorius Seimo kanceliarijai grąžino visas nuo 2021 m. panaudotas išlaidas, mat, turėdamas tarnybinį transportą iš parlamentinių lėšų draudė savo asmeninį automobilį.

G. Landsbergis apie „Skaidrinam“ tyrimą dėl parlamentinių lėšų: tema nebus baigta, kol tai nebus aiškiai reglamentuota

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad klausimas dėl parlamentinių lėšų panaudojimo nebus išspręstas tol, kol šios išlaidos nebus aiškiai reglamentuotos.

„Su nerimu laukiame. Dreba visas Seimas, tai galiu pabrėžti“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.

Ministras tikina turintis kelis pasiūlymus, kaip spręsti dėl parlamentinių lėšų panaudojimo skaidrumo kylančius klausimus, tarp kurių ir pirmalaikiai Seimo rinkimai.

„Pasiūlymas yra reglamentuoti griežčiau, kad klausimai būtų atsakyti, arba – visiems atsistatydinti. Arba trečias pasiūlymas – laukti, kada A. Tapinas paskelbs naują pavardę. Tai dabar kadangi esame ties trečiu variantu, tai ties tuo ir pabaikime“, – sakė G. Landsbergis.

Politikas įsitikinęs, kad tema dėl parlamentinių lėšų panaudojimo nebus baigta tol, kol šios išlaidos nebus aiškiai reglamentuotos.

„Jeigu yra galiojančių teisės aktų pažeidimas, tai faktas, kad tada reikia atsiskaityti ir su teisėsauga, ir su visuomene, jeigu yra kažkokie neaiškumai. Bet jeigu mes einame ir turime pasiaiškinti už pieštuką pirktą, tai ta tema nesibaigs tol, kol nebus reglamentuota. Arba nebus visų politinė atsakomybė“, – sakė G. Landsbergis.

„Nes padaryti skirtumą tarp vieno pažeidimo ir kito pažeidimo gali būti paprasčiausiai sudėtinga, jeigu neįsikiša teisėsauga“, – pridūrė jis, pateikdamas pavyzdį, kaip reprezentacinės lėšos yra reglamentuojamos Europos Parlamente.

V. Čmilytė-Nielsen apie „Skaidrinam“ tyrimą dėl parlamentinių lėšų: tvarka yra ydinga, būtų galima šių išlaidų atsisakyti

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentinių lėšų panaudojimo tvarka yra iš esmės ydinga. Todėl politikė mano, kad Seimo nariai galėtų atsisakyti šių išlaidų, tačiau šis klausimas, anot jos, veikiausiai galėtų būti išspręstas jau tik kitoje kadencijoje.

„Manyčiau, kad iš esmės tų reprezentacinių lėšų tvarka yra ydinga. Matome, kad dalis Seimo narių toje tvarkoje pasiklysta“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen, reaguodama į visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyvą „Skaidrinam“.

„Keisti (tvarką – ELTA) būtų galima atsisakant reprezentacinių išlaidų. Tam yra tam tikros teisinės kliūtys. Reikia apie tai galvoti. Matyt, tai jau galėtų būti kitos kadencijos dalykai, bet manau turėsime diskusiją neišvengiamai“, – aiškino ji.

Politikė tikino esanti rami dėl savo pačios parlamentinių išlaidų. Nuogąstauti V. Čmilytė-Nielsen nėra linkusi ir dėl kitų Seimo liberalų.

„Neturiu kažkokių priežasčių manyti, kad bus problemų“, – tikino Seimo vadovė.

Visgi,V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog taikomi kontrolės ir atsiskaitymo už panaudotas parlamentines lėšas mechanizmai yra efektyvūs.

„Kaip suprantu, kontrolė veikia kur kas geriau nei, pavyzdžiui, savivaldoje – kas buvo ir viešai pasakyta. Tokių labai didelių pažeidimų, tarkime, analogiškų kaip kai kuriose savivaldybėse buvo rasta – čia nebuvo“, – akcentavo liberalė.

„Matome, kad čia daugiau moraliniai priekaištai negu teisiniai. Bet moraliniai priekaištai yra taip pat reikšmingi“, – pabrėžė ji.

Pernai pavasarį A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių.