4 gegužės, 2021
XXI amžius

Ilgamečio seniūno dovana – kryžius

Prie savo sukurto kryžiaus kalba Vidas Cikana / Inesos Bagdanavičienės nuotr.

Gegužės 2 dieną Lukšių kapinėse iškilo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Tai ilgamečio Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikanos dovana seniūnijai ir jos žmonėms. Seniūnui išėjus į užtarnautą poilsį, tą pačią dieną jam padėkota Lukšių Šv. Juozapo bažnyčioje.

Linkėjo ąžuolo stiprybės

Gegužės 2 dieną Šv. Juozapo bažnyčioje parapijos klebonas kun. Eugenijus Naujalis ne tik aukojo šv. Mišias, suteikė ypatingą palaiminimą visoms mamoms, bet ir pagerbė ilgametį seniūną Vidą Cikaną. Po šv. Mišių parapijiečiai miestelio ir gretimų kaimų bendruomenės nariai tarė padėkos žodį ilgamečiam seniūnui. Kadangi valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojas gali būti ne vyresnis kaip 65 metų, balandžio 16 dieną oficialiai baigėsi V. Cikanos, kaip seniūno, kadencija.

Lukšių bendruomenės centro pirmininkas Sigitas Bendorius dėkojo Lukšių, Liepalotų, Lepšių bendruomenių, Lukšių seniūnijos, Lukšių kultūros centro, Vinco Grybo gimnazijos ir kitų organizacijų vardu jam dovanojo nuotraukų knygą-albumą, kuriame įamžintos V. Cikanai ir bendruomenei svarbios akimirkos.

„Šiandien norime pagerbti ilgametį miestelio seniūną Vidą Cikaną, palikusį giliai įmintas pėdas Lukšių žemėje, atidavusį pačius gražiausius savo gyvenimo metus Lukšiams. Gerbiamas seniūne, šiandien Lukšių seniūnijos žmonės džiaugiasi jūsų sumanymais, idėjomis bei darbais, padariusiais Lukšius išskirtiniais ir žinomais. Šiandien sveikiname ir su gražiu 65 metų jubiliejumi, linkime sveikatos, ąžuolo stiprybės, dar daug gražių sumanymų bei ilgų gyvenimo metų“, – kalbėjo S. Bendorius.

Lukšių žemės ūkio bendrovės vadovas Kastytis Krištolaitis, irgi padėkojo seniūnui už ilgametį darbą, nuveiktus didelius darbus Lukšių miestelio labui.

„Kur benuvažiuotume Lietuvoje pas giminaičius, visi žino Vidą Cikaną, Lukšius. Tiesiog fantastika turėti tokį seniūną, tokį garsų miestelį, seniūno dėka, darbais išgarsintą ir papuoštą. Linkime gražios sveikatos, puikių idėjų ir tiesiog džiaugiamės, kad esate“, – kalbėjo K. Krištolaitis.

Žydintį medelį parapijos vardu V. Cikanai įteikė ir parapijos klebonas kun. E. Naujalis.

V. Cikana į Lukšius atvyko, kai čia klebonavo kun. Antanas Akevičius (1919 04 01–1943 03 07–1985 02 15), o jam pačiam artimai teko bendrauti su keturiais parapijos klebonais, jau su šviesaus atminimo kun. Lionginu Kunevičiumi (1932 01 28–1958 03 23–1994 02 28) ir kun. Gvidonu Pušinaičiu (1942 06 17–1983 05 29–2011 02 03), su prieš metus į Rokus dirbti iškeltu kun. Vytautu Juozu Insoda bei dabartiniu klebonu kun. Eugenijumi Naujaliu.

„Dėkoju visiems, kurie mane suprato ir… nesuprato. Visi kažką gyvenime veikiame, darome, tik galbūt vieno darbas yra labiau svarbus ir vertinamas. Tik aš galbūt kažką keisčiau dariau, pagal nusistovėjusius tautų patikrintus pasaulyje pavyzdžius – senosios Romos, Graikijos, Skandinavijos. Kai seniūnu tapau, pavyko įgyvendinti Amerikiečių savivaldos principus, kurie labai tiko Lukšiams. Norėjau atsisveikinti ir su tais žmonėmis, kurie jau Amžinojo poilsio atgulė kapinėse. Ten su mūsų žmonėmis, lukšiečiais, pastatėme kryžių, kadangi vienam būtų sunku, ačiū visiems prisidėjusiems“, – dėkojo žmonėms bažnyčioje V. Cikana.

Vilties kryžius

Po šv. Mišių, žmonės pasuko į Lukšių kapines. Jau iš tolo švietė ant akmeninio postamento, prieš pat Motinos dieną pastatytas, V. Cikanos sukurtas baltas, cementinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Prieš kryžiaus pašventinimą, į susirinkusius kreipęsis parapijos klebonas kun. E. Naujalis kalbėjo Evangelijos žodžiais.

„Viešpats Mozei liepė pasidirbinti ugningą žaltį ir pridėti jį prie stulpo: „Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas“. Mozė padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą“, – kalbėjo klebonas.

Anot jo, turime prašyti Dievą, kad šitas kryžius, stovintis miestelio kapinėse, kiekvienam praeinančiam sutektų viltį, gyvenimo džiaugsmą bei stiprybę.

Prie pastatyto kryžiaus susirinkę žmonės padėjo gėlių, uždegė žvakeles, atvykusi padėkoti ir pasveikinti kaimyninės Kriūkų seniūnijos seniūnė Ona Rakauskienė kalbėjo, kad į šį meno kūrinį, V. Cikana sudėjo ir dalelę savo širdies.

Motinos dieną į kapines atvykę žmonės stabtelėdavo prie kryžiaus, fotografuodavo, žinia apie įspūdingą kryžių Lukšių kapinėse greitai pasklido socialiniuose tinkluose.

V. Cikana pasakojo, kad kryžiaus pastatymo užuomazgos atsirado dar 2000 metais, skirtais Krikščionybės jubiliejui. Tuomet jis darė du paminklus – Kristaus skulptūrą prie parapijos namų, (ji buvo vėliau nuversta) bei Lukšių kapinėse statė akmeninį postamentą. Tačiau akmeninis postamentas iki šiol stovėjo kapinėse tuščias ir besielis. Pasak V. Cikanos, projektą įgyvendinti ir pastatyti kryžių jam pagaliau pavyko.

„Buvau padaręs ir kryžiaus projektą, tačiau jo neradau, kiek atsiminiau, tokį padariau, tik truputį aukštesnis išėjo“, – pasakojo seniūnas.

V. Cikana pasidžiaugė lukšiečiais, seniūnijos darbuotojais, kurie prisidėjo prie kryžiaus atsiradimo.

„Ačiū visiems, kurie rodote man pagarbą. Nežinau, gal kažką mano buvimas Lukšiuose ir slėgė… Manau, yra smagu, kada visi susitelkiame, darome kažką, kad pagerintume Lukšių krašto gerovę. Aš visų atsiprašau, jei ką ne taip dariau…“, – emocijų neslėpė V. Cikana.

Keturiasdešimt metų Lukšiams

V. Cikana gimė 1956 m. gegužės 3 d. Karklinių dvare (Vilkaviškio r.), baigė Keturvalakių mokyklą, mokėsi Kauno suaugusiųjų vakarinėje dailės mokykloje, į Lukšius persikraustė 1981 metais, pradėjo dirbti tuometiniame Lenino kolūkyje dailininku. Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. balandžio 19 d. jis tapo Lukšių viršaičiu. Vėliau jis trumpai buvo Šakių rajono meru, o nuo 2000-ųjų iki 2021 metų balandžio dirbo Lukšių seniūnu. Šeima – žmona Asta, dukros Alma ir Ilma, sūnus Aldas.

V. Cikanos kūrybinė biografija yra labai plati: drožyba, akmens, tapybos darbai ir fotografija, kuria susidomėjo studijuodamas universitete (2010 metais baigė Vytauto Didžiojo universiteto menotyros fakultetą). V. Cikana šiandien vargiai besuskaičiuotų savo kūrinius. Per gyvenimą jis yra sukūręs daugiau nei 170 didelių akmens darbų, 130 medinių kryžių, koplytstulpių ir skulptūrų, 400 rūpintojėlių. 1994 metais vietoje senosios Lukšių autobusų stotelės pastatė Atminties koplyčią, saugančią žuvusių partizanų ir tremtinių atminimą. Netoli esančiame parkelyje – V. Cikanos kurti paminklai kun. Antanui Tatarei, knygnešiams Juozui Pavalkiui-Vijūnui, Petrui Kriaučiūnui ir kitiems. V. Cikana dar 2004 metais Lukšių miestelio centre, talkinant sūnui Aldui bei Lukšių seniūnijos darbininkams, sukūrė nuostabiai gražią ledo skulptūrų kompoziciją „Ledinė rotušė“.

Įspūdingas aštuonių metrų aukščio ir šešių metrų pločio bei per 12 tonų sveriantis architektūros ansamblis „Vartai į antrą Lietuvos tūkstantmetį“ stovi Lukšių miestelio Siesarties vingio parke, šį darbą jis kūrė kartu su kalviu Vladu Kuzinu. 2005 metais Lukšių miestelio gyventojus ir svečius nustebino velykinis 3 m aukščio „Margutis“, kuris papuošė miestelio centrą. Dabar kiekvienais metais šis simbolis gražina miestelį Velykų laikotarpiu. Tai – taip pat seniūno iniciatyva.

Turbūt didžiausiu V. Cikanos pasiekimu tapo restauruoti Zyplių dvaro rūmai, seniūno iniciatyva 2002 metais prasidėjusi dvaro renovacija. Praėjusiame amžiuje Zyplių dvaro šeimininkai nuolat keitėsi. Čia buvo įsikūrusi ir Kunigų seminarija, ir Žemės ūkio mokykla. Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais Zyplių dvaro pastatuose veikė karo ligoninė, vėliau – Šakių mašinų ir traktorių stotis, Lenino kolūkio valdyba. Kai ši išsikėlė į Lukšių miestelį, Zyplių dvaras pamažu ėmė nykti. 2012 m. rugsėjo 22–23 d. lankytojams duris iškilmingai atvėrė restauruotas rūmų pastatas. Šiandien Zyplių dvaro parodų erdvėse organizuojamos tautodailininkų ir profesionalų darbų autorinės parodos, viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. Zyplių dvare kasmet vyksta profesionalių atlikėjų koncertai; tautodailininkų, profesionalių menininkų plenerai, teatro ir kino šventės.

Kadenciją baigęs Lukšių seniūnas V. Cikana turi daugiau kaip 70 įvairių apdovanojimų ir padėkų. Jis gegužės 3 dieną sutiko garbingą 65 metų jubiliejų, sako, dar turintis idėjų, minčių bei planų tolimesnei veiklai.

 

Lukšių klebonas kun. Eugenijus Naujalis šventina Vido Cikanos kryžių su Nukryžiuotojo skulptūra / Inesos Bagdanavičienės nuotr.

 


25 gegužės, 2024

Septynios savaitės po Velykų – Sekminių šventė.  Tai augalų ir gyvulių garbinimo šventė. Sekminės dar kitaip vadinamos piemenėlių švente. Piemenys […]

24 gegužės, 2024

„Poezijos pavasariui“ artėjant į pabaigą, M. ir J. Šlapelių name-muziejuje už literatūrinę kūrybą Vilniui ir apie Vilnių įteiktos dvi piniginės […]

24 gegužės, 2024

Kauniečių pamėgta laisvalaikio vieta tapusiame Kalniečių parke nuo šiol praeivių žvilgsnius trauks ne tik gatvės menininkų tapybos darbais puošta siena […]

23 gegužės, 2024

1994 metas duris atvėręs Žemaičių dailės muziejus gegužės 18-ąją plungiškius ir miesto svečius kvietė į 30-ojo sezono atidarymo šventę. Tuo […]

23 gegužės, 2024

2022–2024 metais Kultūros ministerija finansavo Muziejų kolekcijų mobilumo regionuose programą: ja norėta regionų gyventojus susipažinti su aukštos meninės vertės nacionalinio […]

22 gegužės, 2024

Gegužės 31 d., penktadienį, 18 val. Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje atidaroma neeilinė paroda. Joje – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas tarpukario Lietuvos […]

22 gegužės, 2024

Vytauto Didžiojo karo muziejus pristato „Sarmatų karvedžius“ – parodą, atskleidžiančią pripažintų ir gerbiamų XVI–XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karo […]

21 gegužės, 2024

Pirmadienį Varėnoje režisieriui Algiui Kuzmickui įteikta septintoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija, pranešė Varėnos rajono savivaldybė.   Skelbiama, kad premija režisieriui skirta […]

20 gegužės, 2024

Minint Europos muziejų naktį, Žemaičių kaimo muziejus trečiąjį kartą pakvietė į tradicinę etninę kultūrą puoselėjančią bei regiono išskirtinumą atspindinčią amatų […]

20 gegužės, 2024

Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. Istoriko, buvusio kultūros […]

19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

17 gegužės, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje pagerbti nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laureatai. Konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekia kūrybiškai […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]

17 gegužės, 2024

Gegužės 16-osios vidurdienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) klegėjo vaikai – tarsi piemenėliai   nuotaikingai šventė […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 4 dieną Telšių kultūros centre vyko išskirtinis renginys – jau antrą kartą organizuotas baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas, pritraukęs […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Jono Basanavičiaus gimtinės sode atidaryta nauja lauko paroda „Iš avilio“. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikianti paroda atskleidžia […]

14 gegužės, 2024

Rokiškio verslo klubo, Rokiškio profesinio rengimo centro ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) inicijuotas projektas skatinti moksleivius […]

14 gegužės, 2024

Balandžio 10 – ąją Telšių rajone, Biržuvėnuose, vėl duris atvėrė atsinaujinęs Biržuvėnų dvaras – itin vertinga XVIII–XIX a. stambios medinės […]