Įmonių įstatai: nepasikeitusiems litų į eurus grės baudos
Po euro įvedimo per dvejus metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., visos uždarosios akcinės bei akcinės bendrovės privalo pakeisti įstatus, pakeisdamos įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškas iš litų į eurus. Jau nuo 2015 m. gruodžio pradžios pastebimas intensyvesnis domėjimasis įstatų keitimo procesu.
Keičia įstatus iš esmės
Registrų centras skelbia, kad įmonėms, kurių aktualūs įstatai įregistruoti elektroniniu būdu ir jei pakeitimai susiję tik su euru, juos keisti internetu kainuos tik 5 Eur. Tačiau pastebima tendencija, kad įmonės, keičiančios įstatinio kapitalo valiutą, tuo pačiu linkusios pasikeisti ir daugiau įstatų nuostatų. Įmonėms tai yra puiki proga įstatuose tuo pačiu įtvirtinti seniai pribrendusius pokyčius. Viena dažniausiai keičiamų nuostatų yra įmonės buveinės adresas, jei jis, kaip anksčiau reikalauta teisės aktų, buvo nurodytas įstatuose. Net jei įmonės įstatai neįtvirtina specifinių nuostatų, pavyzdžiui, dėl įmonės valdymo ir kitų ypatingų nuostatų, naudinga atsinaujinti visus įstatus pagal aktualią LR Akcinių bendrovių įstatymo redakciją.
Greitesnis ir pigesnis įstatų keitimo būdas
Keisdamos įsatus įmonės noriai naudojasi elektronine Registrų centro sistema. Taip siekiama sutaupyti. Elektroniniu būdu Juridinių asmenų registre registruojant UAB įstatus, jų nereikia pateikti tvirtinti notarui – taip sutaupoma nuo 100 iki 150 eur. Įstatai keičiami elektroninio parašo pagalba. Elektroninį parašą galima įsigyti pačiame Registrų centre, ar už simbolinį mokestį įsidiegti mobiliajame telefone. Pastarasis būdas itin populiarus, be to ir naudingas tuo, kad įstatų keitimo paslaugą galima užsakyti, tarkim, teisines paslaugas teikiančioje įmonėje. Tokia įmonė elektroninio parašo pagalba, užsakovui net nesant Lietuvoje, gali prisijungti prie elektroninės Registrų centro sistemos ir atlikti visus veiksmus keičiant įstatus. Taip sutaupomi ne tik pinigai bet ir brangus laikas.
Grės atsakomybė
Teisės aktai nustato, kad už dokumentų ir duomenų, taip pat kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas arba kitas įstatymuose ar steigimo dokumentuose nurodytas asmuo.
LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-2 straipsnis nustato, kad už dokumentų, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registrui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai laiku teisės aktų nustatyta tvarka – užtraukia baudą nuo 28 iki 1448 eurų. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir dokumentus dėl nuobaudos vadovui skyrimo perduoti teismui.
