Įteikta keturioliktoji M. L. Rėzos premija
Juodkrantės bažnyčioje pirmąjį naujųjų metų šeštadienį susitiko dvi Kuršių nerijai ir Neringai be galo reikšmingos asmenybės – Thomas Mannas ir Liudvikas Martynas Rėza.
Po Juodkrantės bažnyčios skliautais įvyko keturioliktosios Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės. Neringos savivaldybės sprendimu premija skirta Thomo Manno kultūros centrui už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą klasikinių ir šiuolaikinių menų sklaidos, edukacinės veiklos, literatūros srityse bei iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje ir prisidedančias prie turizmo plėtros regione.
Pasak iškilmių metu kalbėjusios Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkės dr. Irenos Vaišvilaitės, Rėza ir Mannas yra inctitucijos, kurioms kaip Nidos augmenijai, nėra lengva Neringoje. Kaip ir nėra lengva žmonėms. Bet vieną kartą įleidus šaknis, šitos institucijos, ši tikrovė kuri yra vietinė – yra be galo gyvybinga ir sugeba ne tik išgyventi, bet ir plėstis.
„Matom kaip keičiasi veidai, kaip keičiasi temos, prasideda nuo Thomo Manno ir paskui atsiranda kitos sąvokos, kiti žodžiai ir turime instituciją, kuri labai maža, bet stengiasi apimti vis didesnę teritoriją – kultūrine ir minties jėga pritraukti vis daugiau žmonių iš kito pasaulio, nešti Nidos ir Kuršių nerijos dvasią. Žmonės, kurie susiduria su Thomo Manno centru, vienaip ar kitaip su juo pasilieka, pasilieka atmintimi, bendravimu, pasilieka sugrįžimais. Smagu, kad Nida ir Juodkrantė yra kartu, kad visa Neringa yra kartu. Kad šis žemės lopinėlis yra ne tik turizmo centras, bet ir kultūros erdvė, kultūros centras“, – teigia dr. Irena Vaišvilaitė.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, įteikdamas premiją pažymėjo, kad šiandieniniam Thomo Manno kultūros centrui tenka didžiulė atsakomybė tęsti pradėtus darbus ir išlaikyti esamą lygį.
Premiją atsiėmusi Thomo Manno kultūros centro direktorė dr. Lina Motuzienė džiaugėsi įvertinimu ir tuo, kad centro veikla yra išties matoma.
„Visus šiuos 27 metus centro pagrindinis tikslas buvo siekti labai aukštos kokybės veiklos, renginių, kurti tarptautinius ryšius ir manau, kad mes neiškrypsim iš šito kelio. Tikiuosi kartu su Thomo Manno kultūros centro kuratoriais toliau sėkmingai vystyti šitą veiklą. Labai norisi tikėti, kad centro veikla nenuvylė jo kūrėjų“, – pažymėjo dr. L. Motuzienė.
Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo narė, istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė pastebėjo, kad Thomas Mannas ir Martynas Liudvikas Rėza Juodkrantės bažnyčioje atsidūrė neatsitiktinai: „Thomas Mannas buvo už dvasią. Visa savo veikla buvo už dvasinę gerovę, Rėza visų pirma buvo dvasininkas, dvasia pirmoje vietoje. Šios dvi asmenybės mūsų laike, šioje vietoje, šioje bažnyčioje susitinka ne atsitiktinai“.
Prisimindama Thomo Manno kultūros centro veiklos pradžią doc. dr. Nijolė Strakauskaitė prisiminė, kad Thomo Manno vardas tuomet siejosi su laisve ir kūrybine galia.
„1989-metai – pas mus prasideda revoliucija. Pas mus, šiame regione, ji prasidėjo nuo Thomo Manno vardo. Prasidėjo seminarai, rengiami Nidoje ir mes visi humanitarai, visi intelektualai, kas tik blaiviai mąstė, lėkdavom į Nidą rugsėjo gale. Thomo Manno vardas, tie seminarai mums buvo laisvės vėjas.
Centras turėjo ne tik kultūrinę, bet ir diplomatinę misiją“ – prisiminė doc. dr. N. Strakauskaitė, atkreipdama dėmesį į iki šiol gyvuojančią tradiciją – kiekvienas pareigas pradėjęs eiti Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pirmiausia apsilanko Thomo Manno namelyje.
Premijos iškilmių metu prisiminimais pasidalino pirmoji Thomo Manno kultūros centro vadovė, istorikė, muziejininkė Vitalija Teresa Jonušienė. Premijos laureatą sveikino Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo nariai ir kt.
Martyno Liudviko Rėzos ir Thomo Manno epochas apjungė folkloro ansamblių „Giedružė“ ir „Aušrinė“ atliekamos dainos bei Klaipėdos violončelių kvarteto (Mindaugas Bačkus, Kornelija Kupšytė, Karolis Vaičiulis, Jurgis Karbauskas) atliekami kūriniai.
