J. Tamašauskienė: kalėdiniu stebuklu skaudžių problemų neužtušuosi
Laikrodžiams skaičiuojant paskutines 2024-ųjų akimirkas, politologai, ekonomistai ir kitų sričių ekspertai puola vertinti visuomenės pasiekimus ir laimėjimus. Televizijų ekranuose, socialinių tinklų paskyrose apstu komentatorių, liaupsinančių Lietuvos ekonominius pasiekimus: „dar niekada negyvenome taip gerai, kaip dabar“, „jau aplenkėme latvius, estus, lenkus, ispanus, graikus“, „vidutinė alga vėl – didžiausia istorijoje“.
Daliai gyventojų džiaugiantis ekonominiu pertekliumi, akis bado socialinio (ne)teisingumo statistika. Štai socialinio centro „Betanija“ vadovė televizijoje prasitarė, kad skurdą išgyvenančių žmonių daugėja. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas jau ne vienerius metus pabrėžia, kad „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas“, o „kas dešimtas neturi galimybės pilnavertiškai maitintis“!
Nepaisant ekonominio augimo, labiausiai pažeidžiamų žmonių situacija gerėja per lėtai. Diagnozė: akivaizdus ekonomikos augimo ir socialinės raidos disbalansas. Štai tokią situaciją paveldi 2025-ieji ir naują viltį Lietuvos gyventojams žadanti valdančioji koalicija.
Metų pradžia – naujos pažintys
Naujieji metai iš tiesų „nauji“ įvairių sričių nevyriausybinėms organizacijoms – juk „politiniai vėjai“ gali arba padėti, arba pristabdyti jau pradėtus darbus. Nevyriausybinės organizacijomis soc. tinkluose jau viešinasi lankęsi ministerijose, žinoma – ne tuščiomis, o nešinos spręstinų problemų krepšeliais. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija kitąmet taip pat susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei jos komanda.
Bus kuo pasidžiaugti. Vyksta pokytis pačioje socialinio darbo profesijoje. Mes po truputį imame vytis užsienio šalis, kuriose socialinis darbas yra pasiekęs daug brandesnį lygį. Tam pasitarnavo prieš du metus įkurtas Profesinių kompetencijų tobulinimo centras. Šio centro renginių krepšelyje daugiau kaip 200 mokymų, atviros paskaitos, tarptautinės konferencijos, susitikimai su profesionalais ir – rekordus mušantis susidomėjimas: paskaitose sudalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. socialinio darbo profesionalų.
Visgi, turime ir problemų. Svarbiausia – akivaizdus socialinių darbuotojų trūkumas. Vos ne kiekviena socialines paslaugas teikianti organizacija ieško socialinių darbuotojų. Socialinis darbas – tai toks darbas, kur žmogaus robotais nepakeisi. Tad turint omenyje, kad socialinio darbo srityje dirbančių darbuotojų poreikis auga, šią problemą spręsti būtina nedelsiant.
Socialinis darbas – nepatrauklus jaunimui?
Didžioji dauguma socialines paslaugas teikiančių organizacijų – biudžetinės įstaigos. Tai reiškia, kad šių darbuotojų, beje dirbančių ir nevyriausybiniame sektoriuje, atlygis priklauso nuo valstybės finansavimo. Nepaisant to, kad universitetai kasmet išleidžia naujus socialinio darbo specialybės absolventus, pastarieji dažnai nepasirenka tapti socialinio darbo praktikais.
Priežastis? Žemesni nei privačiame sektoriuje atlyginimai, per didelis darbo krūvis, maža kūrybos, per daug popierizmo, vadovų lyderystės ir palaikymo trūkumas, nedidelės karjeros perspektyvos, mažai galimybių tobulėti, tarkime, išvykti stažuotei į užsienį. Ir šį sąrašą galima tęsti. Vienu žodžiu įvardijant – jauniems specialistams, palyginus su alternatyvomis darbo rinkoje, ši darbo vieta nepatraukli.
Tyrimai rodo, kad net ir ilgamečiai socialinio darbo profesionalai nemato perspektyvų ir dėl to praranda motyvaciją. Taigi, valstybei reikia susirūpinti socialinio darbo profesijos motyvacine sistema. Galbūt paskutinių kursų studentai jau galėtų dirbti – taip jiems būtų lengviau integruotis. Tikslinga būtų skirti finansavimą perspektyvių socialinių darbuotojų stažuotėms užsienyje.
Kita vertus, ši, atrodytų, tik su viena profesija susijusi problema, rodo kitą, gilesnę bėdą – socialinės politikos ambicijų stoką. Tai, kiek valstybei reikia socialinių darbuotojų, apsprendžia ir pati visuomenė – jos socioekonominė situacija.
Akivaizdu, kad geresnė socialinės apsaugos sistema sumažintų socialines problemas, ir tuo pačiu – socialiniams darbuotojams pagaliau atsivertų galimybė būti tuo, kuo jie ir turi būti – socialinės politikos formuotojais, socialinio teisingumo, žmogaus teisių gynėjais. Tokia galimybė pritrauktų jaunus kūrybiškus žmones ir pasitarnautų pačios profesijos virsmui.
Juk galime ir geriau
Vienas iškilus Lietuvos mokslininkas yra pasakęs, kad „Lietuva socialinės apsaugos srityje vėluoja 60 metų“. Lietuvos bendrasis vartojimo produktas (BVP) nesustodamas kasmet auga, vidutinio namų ūkio pajamos didėja, deja, vis tiek lieka neišspręstos kai kurios socialinės apsaugos sistemos spragos.
Turėtume dėl tokio disbalanso jaustis nejaukiai, juk gerųjų pavyzdžių turime visai čia pat. Štai Lenkija, Airija, Suomija – jų skurdo lygis gerokai žemesnis. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje galime sumažinti skurstančių žmonių skaičių.
Pasak mokslininkų, socialinės apsaugos sistemos sveikatą rodo trys rodikliai: BVP vienam gyventojui, individualus vartojimas ir Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai. Pagal du pirmuosius rodiklius – veržiamės į aukštesnes pozicijas ES, tačiau pagal trečiąjį – atsiliekame. Eurostato duomenimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2022 metais buvo tik kiek daugiau nei 13 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijoje – 23 proc., Vokietijoje – virš 20 proc., Švedijoje – 17 proc. Išvada: nors ir dedamos pastangos, jų per maža.
Už orų gyvenimą visiems
Šventinis laikotarpis yra metas, kai socialiniai darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos intensyviau dirba, siekdami padėti tiems visuomenės nariams, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Šis metų laikas taip pat skatina visuomenės socialinę atsakomybę ir dosnumą. Kalėdų stebuklo nori visi, atjautą prie prakartėlės pajunta daugelis. Visgi socialinis teisingumas ir pagalba kitiems neturėtų apsiriboti tik šventiniu laikotarpiu. Bendruomeniškumas ir žmogiškumas turėtų būti praktikuojami visus metus.
Didžiosios metų šventės – tai puikus metas tiek gyventojams, tiek organizacijoms apmąstyti ir išsikelti naujus tikslus, kaip prisidėti prie visuomenės gerovės. Bendruomenės stiprinimas, savanorystė, parama labdaros organizacijoms ir įsitraukimas į socialines iniciatyvas yra būdai, kaip galima kurti teisingesnę ir darnesnę visuomenę.
