30 gruodžio, 2024
PKTC

J. Tamašauskienė: kalėdiniu stebuklu skaudžių problemų neužtušuosi

Jūratė Tamašauskienė

Laikrodžiams skaičiuojant paskutines 2024-ųjų akimirkas, politologai, ekonomistai ir kitų sričių ekspertai puola vertinti visuomenės pasiekimus ir laimėjimus. Televizijų ekranuose, socialinių tinklų paskyrose apstu komentatorių, liaupsinančių Lietuvos ekonominius pasiekimus: „dar niekada negyvenome taip gerai, kaip dabar“, „jau aplenkėme latvius, estus, lenkus, ispanus, graikus“, „vidutinė alga vėl – didžiausia istorijoje“.

Daliai gyventojų džiaugiantis ekonominiu pertekliumi, akis bado socialinio (ne)teisingumo statistika. Štai socialinio centro „Betanija“ vadovė televizijoje prasitarė, kad skurdą išgyvenančių žmonių daugėja. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas jau ne vienerius metus pabrėžia, kad „Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas“, o „kas dešimtas neturi galimybės pilnavertiškai maitintis“! 

Nepaisant ekonominio augimo, labiausiai pažeidžiamų žmonių situacija gerėja per lėtai. Diagnozė: akivaizdus ekonomikos augimo ir socialinės raidos disbalansas. Štai tokią situaciją paveldi 2025-ieji ir naują viltį Lietuvos gyventojams žadanti valdančioji koalicija.

Metų pradžia – naujos pažintys

Naujieji metai iš tiesų „nauji“ įvairių sričių nevyriausybinėms organizacijoms – juk „politiniai vėjai“ gali arba padėti, arba pristabdyti jau pradėtus darbus. Nevyriausybinės organizacijomis soc. tinkluose jau viešinasi lankęsi  ministerijose, žinoma – ne tuščiomis, o nešinos spręstinų problemų krepšeliais. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija kitąmet taip pat susitiks su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei jos komanda.

Bus kuo pasidžiaugti. Vyksta pokytis pačioje socialinio darbo profesijoje. Mes po truputį imame vytis užsienio šalis, kuriose socialinis darbas yra pasiekęs daug brandesnį lygį. Tam pasitarnavo prieš du metus įkurtas Profesinių kompetencijų tobulinimo centras. Šio centro renginių krepšelyje daugiau kaip 200 mokymų, atviros paskaitos, tarptautinės konferencijos, susitikimai su profesionalais ir – rekordus mušantis susidomėjimas: paskaitose sudalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. socialinio darbo profesionalų. 

Visgi, turime ir problemų. Svarbiausia – akivaizdus socialinių darbuotojų trūkumas. Vos ne kiekviena socialines paslaugas teikianti organizacija ieško socialinių darbuotojų. Socialinis darbas – tai toks darbas, kur žmogaus robotais nepakeisi. Tad turint omenyje, kad socialinio darbo srityje dirbančių darbuotojų poreikis auga, šią problemą spręsti būtina nedelsiant. 

Socialinis darbas – nepatrauklus jaunimui?

Didžioji dauguma socialines paslaugas teikiančių organizacijų – biudžetinės įstaigos. Tai reiškia, kad šių darbuotojų, beje dirbančių ir nevyriausybiniame sektoriuje, atlygis priklauso nuo valstybės finansavimo. Nepaisant to, kad universitetai kasmet išleidžia naujus socialinio darbo specialybės absolventus, pastarieji  dažnai nepasirenka tapti socialinio darbo praktikais. 

Priežastis? Žemesni nei privačiame sektoriuje atlyginimai, per didelis darbo krūvis, maža kūrybos, per daug popierizmo, vadovų lyderystės ir palaikymo trūkumas, nedidelės karjeros perspektyvos, mažai galimybių tobulėti, tarkime, išvykti stažuotei į užsienį. Ir šį sąrašą galima tęsti. Vienu žodžiu įvardijant – jauniems specialistams, palyginus su alternatyvomis darbo rinkoje, ši darbo vieta nepatraukli. 

Tyrimai rodo, kad net ir ilgamečiai socialinio darbo profesionalai nemato perspektyvų ir dėl to praranda motyvaciją. Taigi, valstybei reikia susirūpinti socialinio darbo profesijos motyvacine sistema. Galbūt paskutinių kursų studentai jau galėtų dirbti – taip jiems būtų lengviau integruotis. Tikslinga būtų skirti finansavimą perspektyvių socialinių darbuotojų stažuotėms užsienyje.

Kita vertus, ši, atrodytų, tik su viena profesija susijusi problema, rodo kitą, gilesnę bėdą – socialinės politikos ambicijų stoką. Tai, kiek valstybei reikia socialinių darbuotojų, apsprendžia ir pati visuomenė – jos socioekonominė situacija. 

Akivaizdu, kad geresnė socialinės apsaugos sistema sumažintų socialines problemas, ir tuo pačiu – socialiniams darbuotojams pagaliau atsivertų galimybė būti tuo, kuo jie ir turi būti – socialinės politikos formuotojais, socialinio teisingumo, žmogaus teisių gynėjais. Tokia galimybė pritrauktų jaunus kūrybiškus žmones ir pasitarnautų pačios profesijos virsmui. 

Juk galime ir geriau

Vienas iškilus Lietuvos mokslininkas yra pasakęs, kad „Lietuva socialinės apsaugos srityje vėluoja 60 metų“. Lietuvos bendrasis vartojimo produktas (BVP) nesustodamas kasmet auga, vidutinio namų ūkio pajamos didėja, deja, vis tiek lieka neišspręstos kai kurios socialinės apsaugos sistemos spragos.

Turėtume dėl tokio disbalanso jaustis nejaukiai, juk gerųjų pavyzdžių turime visai čia pat. Štai Lenkija, Airija, Suomija – jų skurdo lygis gerokai žemesnis. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje galime sumažinti skurstančių žmonių skaičių.

Pasak mokslininkų, socialinės apsaugos sistemos sveikatą rodo trys rodikliai: BVP vienam gyventojui, individualus vartojimas ir Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai. Pagal du pirmuosius rodiklius – veržiamės į aukštesnes pozicijas ES, tačiau pagal trečiąjį – atsiliekame. Eurostato duomenimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2022 metais buvo tik kiek daugiau nei 13 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijoje – 23 proc., Vokietijoje – virš 20 proc., Švedijoje – 17 proc. Išvada: nors ir dedamos pastangos, jų per maža.

Už orų gyvenimą visiems

Šventinis laikotarpis yra metas, kai socialiniai darbuotojai ir nevyriausybinės organizacijos intensyviau dirba, siekdami padėti tiems visuomenės nariams, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Šis metų laikas taip pat skatina visuomenės socialinę atsakomybę ir dosnumą. Kalėdų stebuklo nori visi, atjautą prie prakartėlės pajunta daugelis. Visgi socialinis teisingumas ir pagalba kitiems neturėtų apsiriboti tik šventiniu laikotarpiu. Bendruomeniškumas ir žmogiškumas turėtų būti praktikuojami visus metus.

Didžiosios metų šventės – tai puikus metas tiek gyventojams, tiek organizacijoms apmąstyti ir išsikelti naujus tikslus, kaip prisidėti prie visuomenės gerovės. Bendruomenės stiprinimas, savanorystė, parama labdaros organizacijoms ir įsitraukimas į socialines iniciatyvas yra būdai, kaip galima kurti teisingesnę ir darnesnę visuomenę.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


Neringos meras Darius Jasaitis
11 vasario, 2025

Neringos merui Dariui Jasaičiui kalbant apie būtinybę tiesti tunelį ar tiltą per Kuršių neriją, Aplinkos ministerija tikina, jog tai neįmanoma. […]

10 vasario, 2025

Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis […]

10 vasario, 2025

Pirmadienį Klaipėdos rajone, Maciuičių kaime, užsiliepsnojus medienos apdirbimo įmonės „Dekogama“, pastatui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai gyvenantiesiems arčiau gaisro vietos […]

9 vasario, 2025

Sekmadienį, 14 val. 5 min. Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai šeštadienį ryte atsijungusios nuo Rusijos […]

7 vasario, 2025

AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė beveik 14 mln. eurų vertės sutartį su UAB „JPackaging“ dėl medinių padėklų ir jų apvadų […]

6 vasario, 2025

Viešėdamas Elektrėnuose prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį aplankė miesto elektrinės kompleksą ir aptarė jo reikšmę po kelių dienų įvyksiančiai Baltijos šalių […]

3 vasario, 2025

Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti nepriklausomų elektros tiekėjų „Enefit“ ir „Elektrum“ skundus, bendrovėms reikalaujant panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) […]

3 vasario, 2025

Gautas leidimas Utenoje statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei nedidele SPA zona, pranešė nekilnojamojo turto projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“.  […]

2 vasario, 2025

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors […]

1 vasario, 2025

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) baigė reikšmingą projektą – visos Lietuvos teritorijos inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo vertinimą. Šio darbo rezultatas – […]

Laukinių paukčių platinamas paukčių gripas gali sunaikinti visą naminių paukščių ūkį
31 sausio, 2025

Šilutėje, „Vilkyčių paukštyne“ užfiksavus pirmąjį paukščio gripo protrūkį, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, […]

30 sausio, 2025

Vilniaus verslo kolegijai pradeda vadovauti Gabija Skučaitė – edukacinės grupės „Synergetica“, kuriai priklauso ir kolegija, įkūrėja bei savininkė. G. Skučaitė […]

Inga Ruginiene / Martyno Juro nuotr.
30 sausio, 2025

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo pertvarkyti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, daliai gyventojų leidžiant lanksčiau išsiimti visas ar […]

30 sausio, 2025

Preliminariais duomenimis, „Luminor“ banko 2024 metų grynasis pelnas išaugo 3,9 proc. iki 202,2 mln. eurų. Užpernai banko pelnas siekė 194,7 […]

30 sausio, 2025

Valstybės duomenų agentūra (VDA) praneša, kad 2024 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 10 proc. ir sudarė 924 eurus, Estijoje – […]

28 sausio, 2025

Augant vartotojų sąmoningumui, vis daugiau pirkėjų ieško tvarių ir ekologiškų produktų. Tačiau ekspertai pastebi, kad gamintojai pasitelkia vis naujas strategijas, […]

24 sausio, 2025

Jau šeštus metus iš eilės Panevėžio krašto pramonininkų asociacija tęsia gražią tradiciją – pagerbia ir įvertina Panevėžio krašto žmones, kurių […]

23 sausio, 2025

Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti […]

23 sausio, 2025

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto […]

22 sausio, 2025

Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas. Jūrų uosto […]