Jau metus Vyriausybės paramos nesulaukiantys Lietuvos viešbučiai ir restoranai surengė Paskutinę verslo vakarienę

Praėjus lygiai metams po pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo, kovo 16 dieną Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) įvairiuose šalies miestuose surengė „Paskutinę verslo vakarinę“. Protestas organizuotas dėl šio apie 5% šalies BVP sudarančio ir 42 000 darbo vietų sukuriančio sektoriaus niekaip nepasiekiančios Vyriausybės paramos ir vienašališkai keičiamų jos sąlygų.

Restoranų ir viešbučių savininkai bei darbuotojai į akciją rinkosi centrinėse Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Druskininkų aikštėse, Vilniuje protestuota priešais Vyriausybę. Čia buvo paserviruoti tušti restoranų staleliai, paklotos lovos viešbučių svečiams, stovėjo dirbti pasirengęs personalas, kuriam dirbti jau matyt nebus lemta. Prie protesto prisidėjo daugelis Lietuvoje dirbančių viešbučių ir restoranų, prie užvertų savo durų uždegdami gedulo žvakes.

„Premjere, ekonomikos ministre, raskite socialiai teisingą ir ekonomiškai toliaregišką finansavimą verslui. Kad visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, gautų realią pagalbą, proporcingą sumokėtiems mokesčiams. Antraip kviečiame paskutinės verslo vakarienės!“ – kalbėjo renginio dalyviai.

Restoranai ir viešbučiai uždaryti priverstinai, bet realios paramos negauna

Iki pandemijos Lietuvos apgyvendinimo sektoriaus įmonės į biudžetą kasmet sumokėdavo 41 mln. EUR mokesčių, maitinimo – 129 mln. EUR. Tuo tarpu užklupus pandemijai ir priverstinai uždarius viešbučius ir restoranus, Vyriausybės parama šiam sektoriui nesudaro nė ketvirčio kasmet mokėtų mokesčių sumos.

Jei Vyriausybė skubiai neperžiūrės savo sprendimų, nebus panaikintos visiems vienodos neracionalios paramos lubos, o įmonių artimiausiomis savaitėmis nepasieks reali parama, prasidės bankrotai. Taip pasiųsime pražūtingą žinią, kad visai neverta kurti daug darbo vietų ir mokėti mokesčių – ištikus krizei, valdžia į tai vis tiek neatsižvelgs“, – renginyje kalbėjo LVRA vadovė Evalda Šiškauskienė.

Ji taip pat reikalauja keisti planuojamų subsidijų sąlygą, kad jos tebus mokamos tiems, kieno apyvarta krito 60% ir daugiau. Anot asociacijos vadovės, su Vyriausybe metus laiko derinta nuostata įmonėms, kurių apyvarta krito 50% ir daugiau, skirti ne mažesnę kaip 50% nuo 2019 metais sumokėto GPM dydžio subsidiją.

„Tačiau Vyriausybė kažkodėl nustatė, kad būtinas 60% apyvartos sumažėjimas. Juk ši sąlyga nepalanki restoranams, kurie karantino metu stengėsi bent minimaliai tęsti veiklą ir savo lėšomis išlaikyti darbuotojus. Todėl tie, kurie labiausiai stengėsi išgyventi ir dėl to jų apyvarta krito mažiau, dabar bus baudžiami labiausiai“, – sako LVRA vadovė.

Ji ragina grįžti prie anksčiau siūlytų 50% ir primena, kad Europos Komisijos komunikatas leidžia šalims skirti pagalbą net įmonėms, kurių apyvarta kritusi vos 30%.

Turi išlaikyti 7 viešbučius ar vieną kavinę – tos pačios 100 tūkst. EUR paramos lubos

Pagal Europos Komisijos reikalavimus numatyta, kad bent 30% apyvartos netekusioms įmonėms bendros paramos lubos gali siekti 1,8 mln. EUR. „Verslininkai tuo tikėjo ir visomis išgalėmis stengėsi tęsti veiklą, neatleisti žmonių. Tačiau antrojo karantino metu Vyriausybė vienašališkai priėmė su socialiniais partneriais nederintas ir sunkiai suvokiamas 100 tūkst. EUR paramos lubas. Tad ar turi išlaikyti 7 tuščius viešbučius, ar vieną kavinukę, dabar galioja tos pačios 100 tūkst. EUR paramos lubos“, – nuostabos neslėpė verslininkai.

Viešbučiams nekompensuotos net šildymo išlaidos, restoranams išjungtas paskutinis gyvybės palaikymo mechanizmas – nuomos kompensacija

2019 m. turizmo sektorius šalyje sugeneravo 1,3 mlrd. eurų, jame dirba 1 iš 20 visų šalies dirbančiųjų, 22% – jaunimas. Lietuvos verslo viešbučių užimtumas ir apyvarta per karantiną krito 80 %, LVRA maitinimo įstaigų apyvarta – 50 %. Nepaisant to šis sektorius paramos negauna jau lygiai metus – net ir šildymo sezono metu nekompensuotos šildymo bei komunalinės išlaidos, ką leidžia ir skatina Europos Komisijos komunikatas. VMI duomenimis, iš viso dėl pandemijos apgyvendinimo ir maitinimo sektorius neteko 304,3 mln.EUR pajamų per 2020 metus arba 0,8 mln.EUR per dieną.

Tuo tarpu reikšmingiausia ir vienintelė parama, kurią Vyriausybė teikė maitinimo įstaigoms, buvo nuomos išlaidų kompensavimas. Tačiau ir ši vienintelė gyvybės palaikymo įranga kažkodėl buvo išjungta prieš pat prasidedant sunkiausiam periodui – dar 2020 m. rugpjūčio 31 d.

„Kam atsisakyti to, kas puikiai veikė, nenumatant naujų paramos instrumentų? Būtina grįžti prie šios kompensacijos – jos nebuvimas jau artimiausiais mėnesiais lems dešimčių maitinimo įmonių bankrotus ir tūkstančius naujų bedarbių, nes dabartinės subsidijos nė iš tolo nepadengs visų nuomos ir komunalinių išlaidų“, – renginyje sakė LVRA viceprezidentas Gediminas Balnis.

Taip pat būtina rasti lėšų ir nenutraukti subsidijų į darbą iš prastovų grįžtantiems restoranų ir viešbučių darbuotojams – kol klientų srautai bent pradės panašėti į priešpandeminį lygį. Tam būtina darbo užmokesčio subsidijas pratęsti iki metų galo.

„Vyriausybė nuo šios problemos nepabėgs. Jei neras pinigų paramai ir subsidijoms grįžtantiems į darbą, teks spręsti gerokai skausmingesnes problemas dėl masinių bankrotų, nesugrąžintų atidėtų mokesčių, paskolų „Invegai“, išmokų bedarbiams. Jau dabar skaičiuojama, kad nesiėmus priemonių, artimiausiais mėnesiais sektorius sugeneruos apie 2 tūkst. naujų bedarbių. Reikia susitelkti ir išlaukti momento, kai lankytojų srautai sugrįš dėl įsibėgėjančios vakcinacijos“, – teigė G. Balnis.

Per metus – dvigubai daugiau bedarbių, 80% jų – moterys

Pasak LVRA vadovės, sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruoti 9144 darbo neturintys asmenys, kurių paskutinė darbovietė – apgyvendinimo ar maitinimo įstaigos. Per metus darbo neturinčių asmenų iš šio sektoriaus padvigubėjo, vidutiniškai kas antras buvo jaunuolis iki 29 m., o moterys sudarė net 80,7% šio sektoriaus bedarbių.

Tuo tarpu didysis šuolis dar tik įvyks – pasibaigus subsidijoms darbuotojams ir vis daugiau įmonių bankrutuosiant. Per pastaruosius dvejus metus daugiausia darbo neturinčių asmenų iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių įregistruota būtent per 2020 m. antrąjį ketvirtį – 2989 asmenų.

Racionalaus paramos modelio toli ieškoti nereikia

Pasak Evaldos Šiškauskienės, reali parama priverstinai uždarytam verslui yra ta, kurios nereikia grąžinti – ne paskolos ar laikinas mokesčių atidėjimas.

Gerokai logiškesnės paramos sistemos toli ieškoti nereikia. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje pakanka, kad įmonės apyvarta paramos laikotarpiu būtų smukusi 30%, Lietuvoje reikalaujama 60% ir daugiau. Paramos dydis Latvijos viešbučiams ir restoranams siekia 60% praėjusių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais sumokėto darbo užmokesčio (bruto), bet ne daugiau kaip 100.000 EUR kas mėnesį. Bet visų svarbiausia, kad Latvijos įmonės, priešingai nuo Lietuvos, paramą jau yra realiai gavusios.

„Apmaudžiausia, kad Lietuvos Vyriausybė pasirinko eiti vienašališkų sprendimų keliu ir priėmė per mažų paramos lubų, per daug smukusios apyvartos ir kitas su socialiniais partneriais nederintas nuostatas, reikalaujame jų atsisakyti ir grįžti prie dialogo. Koją paramos siekiančioms Lietuvos įmonėms kiša ir visų linksniuojama per didelė biurokratija. Panašu, kad ekonomikos ministrė tai jau suvokia, visgi verslui reikia greito ir apčiuopiamo rezultato – nepakanka pripažinti problemą“, – teigė asociacijos vadovė.